Vilniaus apygardos teismo nutartis

2025-02-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-26-574/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-02-07
Bylos Nr.
eAN2-26-574/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01300-2024-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Mačionytė
Pažeidėjas
D. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-26-574/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01300-2024-3Procesinio sprendimo kategorija 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Mačionytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. B. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-16914-2024 paliktas nepakeistu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius 2024 m. birželio 20 d. priėmė nutarimą Nr. 10-ANR_N-16914-2024, kuriuo D. B. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 2 dalį, 426 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2024 m. kovo 27 d., 19.10 val., T. Kosciuškos g., Vilniuje, vairuodamas motociklą „KTM“ lenkė kitas transporto priemones kelyje, turinčiame važiavimui ta kryptimi dvi ir daugiau eismo juostų, vairuodamas transporto priemonę nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, transporto priemonė neįregistruota nustatyta tvarka, transporto priemonei neatlikta valstybinė techninė apžiūra. Tokiais savo veiksmais pažeidė KET, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 141.1, 140.5, 16 ir 226 punktus. D. B. paskirta galutinė nuobauda – 1025 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. B. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas panaikinti nutarimą dalyje dėl nuobaudos už ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo padarymą ir bylą šioje dalyje nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas D. B. skundo netenkino ir paliko galioti 2024 ml birželio 20 d. nutarimą.

Žemesnės instancijos teismas

3. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, D. B. padavė skundą Vilniaus apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje ir priimti naują nutartį – Institucijos nutarimą Nr. 10-ANR_N-16914-2024 administracinio nusižengimo byloje pakeisti, panaikinant jo dalį dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį ir šioje dalyje bylą nutraukti.

3.1. Nurodo, jog neginčija savo kaltės dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo, t. y. kad nutarime nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje vairavo motociklą „KTM“, kuris neįregistruotas nustatyta tvarka ir kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, taip pat lenkė kitas transporto priemones kelyje, turinčiame važiavimui ta kryptimi dvi ir daugiau eismo juostų, ir tuo pažeidė KET 140.5, 226 punkto reikalavimus. Dėl šių administracinių nusižengimų padarymo jis visą laiką nuoširdžiai gailėjosi ir tebesigaili. Nesutinka su tuo, kad padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje, t. y., kad nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

3.2. KET 16 punktas numato, kad tikrinančio pareigūno stabdomas transporto priemonės vairuotojas privalo ją sustabdyti. ANK 426 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad atsakomybę užtraukia nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio kodekso 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, o šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad uniformuoto policijos, <...> reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, <...> reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, <...> ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. <...>. KET 12 punkte numatyta pareiga eismo dalyviams nedelsiant duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais švyturėliais) ir specialiaisiais garso signalais, tačiau šis punktas nenumato, kad įjungti švyturėliai ir garso signalas reiškia besąlyginį reikalavimą sustoti. KET 78 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę tuomet, kai tikrinantis pareigūnas ar reguliuotojas duoda signalą – mojuoja reguliuotojo lazdele ar skrituliu su raudonu atšvaitu, nukreiptu į eismo dalyvį, arba per garsiakalbį liepia sustoti.

3.3. Iš šių nuostatų seka, kad vien artėjantis policijos automobilis su įjungtais švyturėliais ir garso signalu besąlyginės pareigos sustabdyti vairuojamą transporto priemonę nesukelia. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę turi būti išreiškiamas: duodant signalą lazdele arba; mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba; per garsiakalbį liepiant sustoti. ANK 426 straipsnio 5 dalyje inter alia numatyta administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Tam, kad būtų galima patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti ne tik tai, kad pareigūnas stabdė transporto priemonę, bet ir tai, kad transporto priemonė buvo stabdoma aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir tinkamai laikantis įstatymo nustatytų reikalavimų, bei kad stabdomos transporto priemonės vairuotojas suprato, jog yra stabdomas, tačiau sąmoningai teisėtam pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę nepakluso. Kiekvienu atveju teismas ar institucija (pareigūnas) privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo, kurio vairuota transporto priemonė buvo stabdoma laikantis šiam veiksmui keliamų reikalavimų, matė policijos pareigūno reikalavimą sustoti ir suvokė savo pareigą stabdyti vairuojamą transporto priemonę, tačiau ją ignoruodamas, reikalavimui nepakluso.

3.4. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad įstatyme numatyti įvairūs būdai kaip turi būti stabdoma transporto priemonė, o teismų praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad pareigūnų atliekamas transporto priemonės stabdymas turi būti aiškus ir suprantamas asmeniui, kuris yra stabdomas, ir nebūtina panaudoti visų įmanomų ir turimų priemonių tokiam įsitikinimui pagrįsti. Tiek policijos pareigūnams iš karto po įvykio, tiek bylos nagrinėjimo metu Institucijoje ir teisme, jis paaiškino, kad vairavo motociklą ir važiavo gatve užsidėjęs garsą slopinančias ausines, visą savo dėmesį buvo sutelkęs į kelią ir gatve važiuojančius automobilius, paskui jį motociklu važiavo kitas asmuo – D. B.. Jis (D. B.) nematė paskui važiuojančio policijos automobilio su įjungtais švyturėliais ir negirdėjo policijos automobilio garso signalo. Vaizdo įrašas aiškiai patvirtina, kad jis nesidairė nei į kairę, nei į dešinę, nei buvo atsisukęs atgal, todėl teismo argumentas, kad neva iš vaizdo įrašo matyti, kad išvažiuodamas iš savo eismo juostos jis dairosi į kairį šoną, yra neteisingas. Apie tai, kad jį ir D. B. vijosi policijos automobilis sužinojo tik tuomet, kai, sustojus mokyklos kieme, po kurio laiko prie jų priėjo policijos pareigūnas ir paklausė, kodėl jie nestojo.

3.5. Kaip matyti iš nutarties, teismas besąlygiškai rėmėsi teismo posėdyje apklaustų liudytojais policijos pareigūnų A. Š. ir O. G. parodymais ir konstatavo, jog šių pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, vieni kitus papildantys, pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Su tokiais argumentais sutikti negalima, nes nėra pagrįsto pagrindo pripažinti, kad policijos pareigūnų parodymai viso bylos proceso metu buvo nuoseklūs. Iš byloje esančio policijos pareigūno O. G. 2024 m. kovo 27 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad šis pareigūnas nurodė: “<...> įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius bei garso signalą, taip pareikalavus sustabdyti transporto priemones, <...>“. Policijos pareigūnas A. Š. teisme teigė, kad jis buvo surašęs analogišką tarnybinį pranešimą, tačiau šio pareigūno tarnybinio pranešimo byloje nėra. Taigi akivaizdu, kad policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose apie tai, kad reikalavimas sustabdyti transporto priemonę buvo išreiškiamas per garsiakalbį ir per garsiakalbį liepė sustoti, nenurodė.

3.6. Institucijai nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą policijos pareigūnai A. Š. ir O. G. buvo apklausti liudytojais ir duodami paaiškinimus nurodė, kad, važiuodami policijos automobiliu ir pamatę KET pažeidžiančius du motociklininkus, įjungė tarnybinio automobilio švyturėlius ir garso signalą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir pradėjo vytis motociklininkus. Apie tai, kad reikalavimas sustabdyti motociklus buvo išreikštas per garsiakalbį net neužsiminė. Tik po to, kai D. B. atstovė pacitavo ANK 426 straipsnio 6 dalies nuostatas, kaip turi būti išreiškiamas pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę, liudytojas A. Š. „susigriebė“ ir nurodė, kad jis reikalavo sustoti per garsiakalbį, tačiau paklaustas, kokiais žodžiais šį reikalavimą išreiškė, nurodė, jog nepamena. Nutarimą priėmusi pareigūnė nutarime nurodė, kad neva abu policijos pareigūnai patvirtino, kad pamatę KET pažeidimą stabdė motociklų vairuotojus, naudojo raudonos ir mėlynos šviesos švyturėlius bei per garsiakalbį liepė sustoti, tačiau tai neatitinka tiesos, nes policijos pareigūnas O. G. net neužsiminė, kad motociklininkai buvo stabdomi per garsiakalbį. Teismo posėdyje policijos pareigūnai A. Š. ir O. G. jau abu plėtojo versiją, kad A. Š. per garsiakalbį reikalavo sustoti. Liudytojas A. Š. teigė, kad šį reikalavimą išreiškė žodžiais: „Vairuotojas, sustojam“, bylą nagrinėjant Institucijoje tuos žodžius buvo pamiršęs, bet dabar, bylą nagrinėjant teisme, juos gerai prisimena. Aukščiau išdėstyta situacija niekaip neduoda pagrįsto pagrindo pripažinti, kad pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštaraujantys, kaip kad konstatavo teismas nutartyje.

3.7. Tai, kad reikalavimas sustabdyti jo vairuojamą transporto priemonę ir paskui jį važiuojančio D. B. vairuojamą motociklą, policijos pareigūno buvo išreikštas per policijos automobilio garsiakalbį, nepatvirtina jokie kiti bylos įrodymai – policijos pareigūno O. G. tarnybiniame pranešime tokia aplinkybė iš viso nenurodyta, o pateiktas vaizdo įrašas be garso. Teismas nurodė, kad pareigūnų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje nėra duomenų, kad jie jį pažįsta, gali būti šališki, nenustatytas joks pagrindas, kad dėl kokių nors priežasčių jie siekia jį melagingai apkalbėti. Iš tikrųjų įvykio dieną policijos pareigūnus O. G. ir A. Š. matė pirmą kartą ir pagrindo jį apkalbėti jie neturėtų turėti, bet nėra besąlyginio pagrindo pripažinti, kad minėti policijos pareigūnai neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, nes yra įsitikinę, kad šiuo atveju policijos pareigūnai, vykdydami savo tarnybines pareigas, padarė klaidų, t. y. jį ir D. B. stabdė ne pagal Policijos pajėgų vienetų veikos organizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisariato 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420 24 punkto ir ANK 426 straipsnio 6 dalies nuostatas ir yra suinteresuoti, kad jų elgesys nei Institucijos, nei teismo sprendimais nebūtų pripažintas neleistinu ar neteisėtu. Pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, policijos pareigūnų išreikštas reikalavimas sustabdyti transporto priemonę turėjo būti aiškus ir suprantamas.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

3.8. Teismas konstatavo, kad jis turėjo matyti policijos automobilio švyturėlius ir girdėti policijos sireną, tad turėjo suvokti, jog būtent jis gali būti stabdomas policijos ir padarė išvadą, kad jis aiškiai suprato ir suvokė, kad įjungti policijos šviesos ir garso signalai yra skirti sustabdyti būtent jį, kaip vairuotoją, šiurkščiai pažeidusį KET. Šie argumentai ir išvada yra deklaratyvūs ir nepagrįsti nei atskirais byloje surinktais įrodymais, nei įrodymų visuma. Teismas nutartyje nurodė, kad policijos pareigūnams rašant administracinio nusižengimo protokolą, jis patvirtino, jog matė policijos švyturėlius bei girdėjo garso signalą ir 2024 m. kovo 27 d. administracinio nusižengimo protokolo grafoje „Asmens paaiškinimas dėl administracinio nusižengimo“ parašė „Sutinku“ ir šias aplinkybes pripažino kaip kaltės įrodymą ir leidžiantį daryti išvadą, kad po nusižengimo padarymo jis pripažino savo kaltę dėl visų nurodytų ANK nusižengimų ir tik vėliau, nagrinėjant bylą ir priimant nutarimą, savo poziciją pakeitė. Tokia išvada yra neteisinga, nes jis visą laiką sakė, kad nematė paskui jį važiuojančio policijos automobilio su švyturėliais ir negirdėjo garso signalo, ką beje patvirtino ir policijos pareigūnai apklausiami teisme.

3.9. Apskritai ginkluotų policijos pareigūnų pasirodymas mokyklos kieme ir jų kategoriškas tvirtinimas, kad jie bėgo nuo policijos sukėlė jam didelę baimę, todėl jis nesiginčijo su policijos pareigūnais ir su visais jų nurodymais, tame tarpe protokole parašyti „Sutinku“ ir pasirašyti protokolą, sutiko ir juos vykdė. Teisme policijos pareigūnai patvirtino, kad jo paaiškinimai ir išgąstis dėl įvykio jiems net sukėlė gailestį. Byloje surinkti įrodymai, nėra pakankami ir neįrodo jo kaltės, t. y., kad jis tikrai matė ir girdėjo iš paskos važiuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais bei garsiniu signalu ir sąmoningai, tyčia nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, todėl darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad jis 2024 m. kovo 27 d., vairuodamas motociklą, stabdomas nepakluso teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo Vilniaus apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad skunde nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus apylinkės teismui nebūtų buvę žinomi ir kurie nebūtų aptarti skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų nors kiek suabejoti teismo išvadomis. Vilniaus apylinkės teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis ir apelianto skunde nurodytą prašymą, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Keisti 2024 m. lapkričio 25 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartį ir tenkinti apelianto skundo nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Iš skundo matyti, kad D. B. nesutinka su vieno iš jam inkriminuotų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 5 dalyje, padarymu, argumentuodamas, kad pareigūnai jį stabdė galimai nesilaikydami transporto priemonių stabdymo tvarkos, todėl jis policijos pareigūnų nematė ir nesuprato, kad yra stabdomas. Apeliantas prašo šioje dalyje administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

7. Taigi byloje ginčijama apelianto kaltė padarius nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 5 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą, konstatuoja, jog apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir padarė pagrįstą išvadą, jog D. B. kaltė, padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, yra įrodyta. Apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatydamas pažeidimo padarymo aplinkybes bei kaltę, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, jų yra pakankamai apelianto kaltei konstatuoti.

8. ANK 426 straipsnio 5 dalyje numatyta, administracinė atsakomybė už nepaklusimą uniformuoto policijos ar Karo policijos pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir šio straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. ANK 426 straipsnio 6 dalis numato, kad uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos <...> pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos <...> reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos transporto saugos administracijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą <...>. Taigi, ANK 426 straipsnio 6 dalyje yra aiškiai apibrėžta kokiu būdu turi būti išreiškiamas pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę ir atsakomybė už taip išreikštų reikalavimų nepaisymą.

9. Pirmosios instancijos teismas nutartyje išsamiai įvertino administracinio nusižengimo kvalifikavimui svarbias aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, priešingai nei teigiama skunde, kuriame nurodoma, kad teismas rėmėsi tik pareigūnų parodymais, kurie yra nenuoseklūs. Skunde nurodoma, kad pareigūnai nesilaikė transporto priemonių stabdymo tvarkos, kadangi per garsiakalbį administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nebuvo liepiama sustoti, o ir pareigūnai apie žodžiu išsakytą reikalavimą motociklininkui sustoti užsiminė tik teismo posėdžio metu, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjai užsiminus apie ANK nustatytą stabdymo tvarką. Aukštesnės instancijos teismas šioje dalyje sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors tarnybiniame pranešime papildomai nėra nurodoma, kad per garsiakalbį buvo reikalaujama motociklininkų sustoti, teismo posėdžio metu abu liudytojais apklausti policijos pareigūnai nurodė, kad reikalavimas sustoti buvo išsakytas ir per garsiakalbį.

10. Skunde teigiama, kad D. B. nematė policijos pareigūnų automobilio, važiuojančio paskui motociklininkus su įjungtomis sirenomis ir švyturėliais, negirdėjo pareigūnų reikalavimo sustoti, nesidairė atgal. Vis dėl to, sutikti su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Vaido įraše pavadinimu „V1750-LGO896-240327-193007-193630-20010200“, kuriame matomas pareigūnų tarnybinio automobilio priekinės kameros vaizdas, užfiksuota, kad 0.01.09, 0.01.12, 0.01.15 pareigūnams jau išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą paskui motociklininkus, pirmasis važiavęs motociklas kelis kartus per kairį šoną atsisuka atgal, o 0.01.16 atsisuka ir su juo važiavęs antras motociklininkas. Abu motociklininkai pravažiavo spūstyje stovintį tarnybinį policijos automobilį, nudažytą specialiomis spalvomis, kuris, iki jų pravažiavimo, nebuvo įsijungęs nei šviesų signalo, nei sirenų. Iš vaizdo įrašo matyti, kad iki motociklininkams išvažiuojant iš žiedo, pareigūnai važiavo itin arti motociklininkų, todėl jų negirdėti, nematyti švyturėlių atspindžių, net ir nesidairant ar nematant veidrodėlyje, nebuvo įmanoma.

11. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nors pareiškėjas nurodė, jog dėvėjo garsą slopinančias ausines, kas sutrukdė girdėti policijos sirenas, tačiau pats patvirtino, jog jos visiškai nenuslopina garso, net ir užsidėjus tokias ausines girdisi motociklo garsas bei signalizuojantys automobiliai. Taigi kaip matyti iš aptarto vaizdo įrašo, policijos tarnybinis automobilis buvo gana arti abiejų motociklininkų, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, jog jis negirdėjo policijos automobilio sirenos garso ir nematė jo besivejančio policijos automobilio neįtikinama, ir, kaip nurodyta, paneigta byloje esančiu vaizdo įrašu bei O. G. ir A. Š. parodymais. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, atsisukęs ir matydamas besivejantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais bei garso signalu, padidino greitį ir tai matyti iš aptarto vaizdo įrašo.

12. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 12 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo nedelsdami duoti kelią artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms. Artėjančioms specialiosioms transporto priemonėms su įjungtais mėlynais ir raudonais (arba tik mėlynais) švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais ir jų lydimoms transporto priemonėms kelias duodamas ir avarinis koridorius sudaromas tokia tvarka: 12.1. kelyje, kuriame viena kryptimi yra viena eismo juosta, transporto priemonių vairuotojai privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, kai jo nėra, – prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; 12.2. kelyje, kuriame viena kryptimi yra dvi ar daugiau eismo juostų, kraštinėje kairėje eismo juostoje ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo kairiau prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto ir sustoti, o kitose eismo juostose, kurios yra dešiniau nuo kraštinės kairės eismo juostos, ta pačia kryptimi judančių transporto priemonių vairuotojai privalo pasitraukti kuo dešiniau, dešiniojo važiuojamosios dalies krašto arba kelkraščio link ir sustoti. Taigi pagal KET, matant artėjančią specialiąją transporto priemonę su įjungtais švyturėliais ir sirenomis, eismo dalyviai bet kokiu atveju turi pasitraukti į šoną numatyta tvarka ir sustoti, net jeigu nėra stabdomi. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, kiti automobiliai laikėsi nurodytų KET reikalavimų ir praleido važiuojantį pareigūnų automobilį, sustojo ir žiede važiuojantys automobiliai, ką turėjo pastebėti, ir, kaip byloje nustatyta, pastebėjo D. R., kuris nesielgė pagal KET reikalavimus ir nesustojo, priešingai – padidino greitį ir nuvažiavo.

13. Teismo posėdžio metu D. B. paaiškino, kad žino, jog kai artėja policijos automobilis su švyturėliais ir sirena, reikia pasitraukti į šoną, į dešinę, ir nors, kaip nurodyta anksčiau, pagal KET turėtų dar ir sustoti, šių reikalavimų nesilaikė ir elgėsi priešingai – važiavo toliau ir, padidinęs greitį, bandė pasišalinti. Apklausiamas teisme liudytojas policijos pareigūnas A. Š. parodė, kad sustabdyti asmenys prisipažino, kad girdėjo ir matė, suprato, kad yra stabdomi ir patys gailėjosi, kad nestojo, nes už kitus pažeidimus būtų buvusi tik bauda. Liudytojas O. G. taip pat parodė, kad motociklininkas prisipažino padaręs nusižengimą, gailėjosi. Sakė, jog girdėjo garsą, bandė stoti, bet kitas nuvažiavo ir jis nuvažiavo iš paskos. Motociklininkai juos matė ir girdėjo, nes buvo atsisukę. Pažeidėjas sutiko su visais pažeidimais, pasirašė. Byloje nėra jokių duomenų, jog policijos pareigūnai D. B. būtų darę kokį nors poveikį, vertę pripažinti kaltę ar pan. ir tam būtų turėję motyvą, kaip ir motyvą nepagrįstai asmenį apkalbėti.

14. Įvertinus byloje esančius įrodymus, jų visumą, darytina išvada, kad apylinkės teismas įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes, esminių prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir nustatytų aplinkybių nėra. D. B. argumentai, kad nematė ir negirdėjo, jog yra policijos pareigūnų stabdomas, laikytini gynybine versija, nes tokius jo argumentus paneigia aptarti vaizdo įrašai bei liudytojų – policijos pareigūnų parodymai. Atsižvelgiant į nustatytų ir aptartų aplinkybių visumą, nėra abejonės, kad D. B. sąmoningai nepakluso policijos pareigūnų teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti vairuojamą motociklą, todėl jis pagal ANK 426 straipsnio 5 dalį buvo nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto D. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Jurgita Mačionytė