Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Audriaus Saulėno, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės L. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6769-642/2009 pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei L. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas A. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės L. P. priteisti 25 000 Lt negrąžintos paskolos, 4 431,04 Lt palūkanų, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė L. P. 2009-06-25 pateikė priešieškinį, prašydama pripažinti atsakovei nuosavybės teisę į ½ dalį sumos, gautos už ieškovo parduotą butą, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti, kad ieškovo atsakovei sumokėti 25 000 Lt yra už bute paliktus neprivalomos teisinės registracijos daiktus.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-06-26 nutartimi nustatė atsakovei terminą per 15 dienų nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus, t. y. sumokėti žyminį mokestį, arba, sumokėjus dalį žyminio mokesčio, pridėti įrodymus, patvirtinančius prašymo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstumą. Teismas nurodė, jog asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, prašymas turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (dokumentai apie gaunamas pajamas, duomenys apie nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įsiskolinimus ir pan.).

2009-07-03 atsakovė pateikė įrodymus dėl 50 Lt dydžio žyminio mokesčio sumokėjimo bei nurodė, jog vėliau pateiks įrodymus, patvirtinančius prašymo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstumą.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-29 pakartotinai nustatė atsakovei terminą per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus priešieškinio trūkumus, t. y. pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pagrįstumą. Teismas taip pat padarė išvadą, jog atsakovė nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, todėl už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrė 300 Lt baudą.

2009-08-10 atsakovė pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nutartimi skirtą 300 baudą, priimti priešieškinį, taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovė pridėjo 2009-07-15 išduotą pažymą apie jai priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-18 nutartimi atsisakė priimti atsakovės L. P. priešieškinį ieškovui A. R., atmetė atsakovės L. P. prašymą panaikinti 300 Lt dydžio baudą. Nurodė, kad atsižvelgdamas į tai, jog atsakovė nepateikė teismui duomenų apie nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, įsiskolinimus ir pan., teismas negalėjo įsitikinti, jog jos turtinė padėtis yra sunki, o pateikta pažyma apie atsakovei priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį nepagrindžia jos sunkios turtinės padėties.

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-18 nutartį dėl jai paskirtos 300 Lt dydžio baudos. Nurodė, kad nutartis naikintina kaip nepagrįsta. 2009-07-03 pateikiant teismui prašymą dėl žyminio mokesčio dalies sumokėjimo, ji sumokėjusi 2009-06-26 teismo nutartyje nurodytą minimalų nurodytą 50 Lt žyminį mokestį bei pranešime nurodė, kad priėmus jos priešieškinį ir ieškovui pateikus dokumentus apie sandorius, atliktus su priešieškinyje nurodytu turtu, bus aiški tiksli priešieškinio suma bei turėtinas mokėti žyminio mokesčio dydis bei žyminio mokesčio dalis, nuo kurios teismas turėtų atleisti atsakovę. Nors atsakovė ir sumokėjo dalį žyminio mokesčio, teismas nepriėmė jos priešieškinio. Be to, CPK 86 str. 1 d. numatyta, kad jei ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą sunku nustatyti, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas. Teismas nutartyje taip pat nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė nepašalino trūkumų, nes nepateikė dokumentų apie pajamas bei pažymas apie turtą ir įsiskolinimus, nes minėtos pažymos nėra būtinos priešieškiniui priimti, kol ieškovas nepateiks dokumentų apie ginčo buto pardavimą.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atmestas jos prašymas panaikinti 300 baudą, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-29 paskirtą atsakovei, nes ji nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu, nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių turtinę padėtį. Atskirajame skunde apeliantė taip pat nurodo, kad teismas pats gali išsireikalauti pažymas apie apeliantės nekilnojamąjį turtą bei pagal galimybes pateikė teismo reikalautus dokumentus ir teismo paskirta bauda turėtų būti panaikinta.

Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su šiais apeliantės argumentais. Civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą. Ši teisė laiduojama ir ieškovui, ir atsakovui, taip pat kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių byloje asmenų teisių ir interesų, privalo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 str. 2 d.). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą. CPK 7 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta bendroji šalių pareiga procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė pirmosios instancijos teismui nepateikė reikalaujamų dokumentų ir teismas, net priimdamas dvi nutartis dėl trūkumų pašalinimo įpareigojo apeliantę taip padaryti. Atsakovė pažymą apie darbo užmokestį pateikė tik 2009-08-10, t. y. po antros Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-29 nutarties, įpareigojančios pašalinti trūkumus, kad būtų galima priimti atsakovės priešieškinį bei nepagrįstai nurodė, kad pažymas apie nekilnojamąjį turtą teismas gali išsireikalauti iš Registrų centro pats. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad atsakovė nesirūpina greitu bylos išnagrinėjimu, nevykdo teismo įpareigojimų, laiku nepateikė teismo nutartyse nurodytų įrodymų.

Tačiau galima sutikti su atsakovės argumentais, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas nei 2009-06-26, nei 2009-07-29 nutartyje nenustatė mokėtinos už priešieškinį žyminio mokesčio sumos. Vadovaujantis CPK 86 straipsnio 1 dalimi, kai priešieškinio sumą nustatyti sunku, teismas turėjo preliminariai nustatyti priešieškinio sumą bei rašytinio proceso tvarka nustatyti mokėtiną už priešieškinio padavimą žyminio mokesčio sumą. Dėl to nebuvo aišku, kokią sumą turėjo sumokėti atsakovė paduodama priešieškinį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismui 2009-06-26 nutartimi nustačius terminą atsakovei sumokėti žyminį mokestį, arba sumokėjus dalį – pridėti įrodymus, patvirtinančius prašymo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumą, ieškovė 2009-07-03 sumokėjo 50 Lt žyminio mokesčio (b. l. 39) bei pranešime nurodė, kad nėra aiški jos priešieškinio suma, kol ieškovas nepateiks dokumentų apie parduoto ginčo turto vertę (b. l. 38). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-29 nutartimi vėl nurodė atsakovei ištaisyti trūkumus – pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo atleisti atsakovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrįstumą, bei skyrė 300 Lt baudą, tačiau taip pat nenurodė, kokia mokėtina žyminio mokesčio suma už priešieškinį.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai nepateikė teismo prašomų duomenų apie jos nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei įsiskolinimus, tačiau kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtose nutartyse nenurodė mokėtino žyminio mokesčio sumos, nes iš pateiktos atsakovės pažymos negalima spęsti klausimo, ar atsakovei būtų sunku jį sumokėti.

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju atsakovė per nustatytą terminą neįvykdė teismo įpareigojimo pateikti įrodymus byloje, tokiais savo veiksmais užvilkino bylos nagrinėjimą, tačiau, atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo nutartis, jog nenurodytas mokėtinas žyminis mokestis, yra pagrindas baudą panaikinti.

Nors pirmosios instancijos teismas nutartyje ir nenurodė, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-18 nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti atsakovės L. P. priešieškinį, vadovaujantis CPK 143 straipsnio 3 dalimi, yra neskundžiama.

Pirmosios instancijos teismo nutartis keistina (LR CPK 337 str. 1 d. 4 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutartį pakeisti: panaikinti atsakovei L. P. teismo paskirtą 300 Lt dydžio baudą.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.