Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Jurbarko rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Lukšienė, sekretoriaujant Linai Gailienei, dalyvaujant ieškovės UAB „Vailida“ atstovams direktoriui V. M. ir advokatei S. J., atsakovo E. Š. atstovei advokato padėjėjai A. B., parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo ieškovės UAB „Vailida“ ieškinį atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme 2014 01 15 buvo priimtas ieškovės UAB „Vailida“ ieškinys atsakovui E. Š. dėl žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

2014 m. sausio 15 d. buvo priimta nutartis ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuoti atsakovui E. Š. priklausantis nekilnojamasis turtas.

Parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovai nurodė, kad yra pasirengę bylos nagrinėjimui iš esmės, ir palaikė poziciją, kad kreiptis į darbo ginčų komisiją nėra pagrindo, atsižvelgiant į tai, kad vienas iš reikalavimų (laikinųjų apsaugos priemonių taikymas) yra teismingas teismui.

Ieškovo atstovai nesutiko tik su reikalavimu pateikti duomenis apie asmenis, kurie nedalyvauja byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

Teismui susipažinus su byla, nustatyta, kad žala atsirado tuo metu, kai tarp ieškovės ir atsakovo buvo susiformavę darbo santykiai darbo sutarties pagrindu. Žala buvo padaryta atsakovui vykdant darbines funkcijas, buvus sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis (b.l. 19-20). Atsižvelgiant į tai, sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo, šiuo atveju taikytinos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso normos, reglamentuojančios materialinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos DK 246 – 258 straipsniai). Taip pat individualių darbo ginčų nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos DK 285 – 304 straipsniai). Ieškovė nurodė, kad į ikiteisminį organą, nagrinėjantį individualius darbo ginčus visiškai, nes neturėjo teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad ieškinio padavimo metu tie santykiai yra pasibaigę nesuteikia ieškovei teisės tiesiogiai kreiptis į teismą.

Iš darbdavio ir darbuotojo tarpusavio susitarimų darbo santykių teisinio reglamentavimo klausimais kylančių teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo tinkamumas, taip pat pareigų nevykdymo teisiniai padariniai yra darbo teisės reguliuojama sritis (Lietuvos Respublikos DK 34-36 str.). Lietuvos Respublikos DK 36 straipsnio 2 dalies 3, 5 punktuose vienareikšmiškai nurodoma, jog darbo ginčą nagrinėjančio organo įpareigojimas įvykdyti sutartinę pareigą natūra ar išieškoti iš darbo teisę pažeidusio asmens jo padarytą turtinę žalą yra darbo teisių gynimo būdas. Ginčai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl su darbo santykiais susijusių išmokų ar žalos atlyginimo priteisimo atitinka DK 285 straipsnyje įtvirtintą individualaus darbo ginčo sampratą.

2013 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimai. Vadovaujantis DK 287 straipsnio 1 dalimi, privalomas ikiteisminis organas, nagrinėjantis darbo ginčus, yra darbo ginčų komisija, jeigu DK ar kiti įstatymai nenustato kitokios individualaus darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos. DK 299 straipsnio 2 dalyje įvardinti atvejai, kai ginčai nagrinėjami tiesiogiai teismuose, prieš tai nesikreipiant į darbo ginčų komisiją, sietini su nušalinimo nuo darbo ar atleidimo iš darbo teisėtumo vertinimu. Nors DK 299 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė ir parodo, jog išimtinių tiesioginio kreipimosi į teismą atvejų sąrašas nėra baigtinis, papildomi šį sąrašą galintys išplėsti atvejai privalo būti tiesiogiai įvardinti įstatyme. Nei DK XVII skyriuje, reglamentuojančiame materialinės atsakomybės taikymo klausimus, nei kokioje nors kitoje DK ar kito įstatymo normoje nėra įtvirtinta taisyklė, jog darbdavys, gindamas savo teisę gauti iš darbuotojo jo padarytos žalos atlyginimą, gali kreiptis tiesiogiai į teismą, nesilaikydamas privalomos išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos.

Nagrinėjamu atveju reikalavimas dėl materialinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo darbo ginčų komisijai nebuvo pateiktas, su šiuo reikalavimu ieškovė kreipėsi tiesiogiai į teismą, nesilaikydama privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos. Nurodyta aplinkybė vertintina kaip pagrindas ieškinį palikti nenagrinėtu, nes ieškovė turi teisę prašyti Darbo ginčo komisijos atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui paduoti (CPK 289 str. 1 d., 296 str. 1 d. 1 p.). Ieškovei išaiškintina, jog su nurodytu reikalavimu ji pirmiausia turi kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė. Šios nutarties priėmimas nekliudo vėl kreiptis į teismą su analogišku reikalavimu, jeigu bus pašalintos aplinkybės, kliudančios išnagrinėti bylą - atmestas ar pilnai nepatenkintas darbo ginčų komisijai pateiktas reikalavimas dėl žalos atlyginimo (DK 296 str., CPK 137 str. 4 d.). Aplinkybė, jog ieškovės su atsakovu nebesieja darbo santykiai, 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojus DK normų, reglamentuojančių individualių darbo ginčų nagrinėjimą, pakeitimams, nelaikytina pagrindu pripažinti, jog ieškovė su ieškiniu turi teisę kreiptis tiesiogiai į teismą (bylos 2S-2467-259/2013; 2S-327-611/2014).

Reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje nelaikytinas savarankišku reikalavimu, laikinosios apsaugos priemonės taikomos kaip procesinė priemonė teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtu, ieškovei grąžintinas jos vardu sumokėtas žyminis mokestis (CPK296str. 1d. 1p., 87 str. 1 d. 5 p.). Žyminį mokestį grąžinti privalo Valstybinė mokesčių inspekcija, ieškovei pateikus įsiteisėjusią teismo nutartį (CPK 87 str. 3 d.).

Taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paliktinas nenagrinėtu naikintinos 2014 m. sausio 15 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - areštas atsakovo E. Š. turtui (CPK 149 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

ieškinį palikti nenagrinėtu.

Išaiškinti ieškovei, kad dėl reikalavimo atlyginti turtinę žalą ji turi teisę kreiptis į darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje buvo atsakovo darbovietė.

Ieškinio palikimas nenagrinėtu nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį.

Grąžinti ieškovei UAB „Vailida“, į.k. 300024716, – 1054 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio, sumokėtus 2014 01 09 vietinio mokėjimo nurodymu Nr. 3073.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti 2014 m. sausio 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones - areštą atsakovo E. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 0,25 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) 0,52 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) 2,00 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) 4, 93 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) 0,90 ha žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esančiam adresu: (duomenys neskelbtini) nekilnojamajam turtui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), butas 85,53 kv. m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) 28455,63 Lt (dvidešimt aštuonių tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt penkių litų 63 ct) ieškinio reikalavimo ribose.

Taikytas laikinąsias apsaugos priemones išregistruoti Turto arešto aktų registre.

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Jurbarko rajono apylinkės teismą.