Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Silvijus Balčytis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys VĮ „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2021-11-26 dienos sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11965-776/2021 yra nustatytos faktinės aplinkybės, reikšmingos šioje civilinėje byloje dėl E. V. įgyto asmeninės nuosavybės teisėmis kito turto, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., kuris pripažintas jos asmeninė nuosavybė. Įsiteisėjus aukščiau minėtam teismo sprendimui ir pasikreipus į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paaiškėjo aplinkybės, kad E. V. įsigytas 53/132 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, nėra laikoma jos asmeninė nuosavybė, nors 79/132 dalys to paties žemės sklypo yra įgytos pagal Apskrities viršininko sprendimą 2004-03-03 dienos ir yra jos asmeninė nuosavybė, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V. įgijo dalį žemės sklypo savo asmeninėn nuosavybėn, nes priešingu atveju yra neišduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Pareiškėjas V. V. yra mirusiosios E. V. sūnus, kuris priėmė palikimą, likusį po savo mamos mirties. Suinteresuotas asmuo, A. V., kuris dalyvavo aukščiau minėtoje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu, yra jo brolis, kuris palikimo po jų mamos mirties nepriėmė ir jo atsisakė. E. V., būdama santuokoje, įgijo žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Šiaulių raj., 2005-02-01 dienos Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. Taip pat mamos vardu buvo įregistruoti šiame žemės sklype esantys jos pastatyti statiniai, pastatas- gyvenamasis namas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas garažas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas tvartas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas malkinė unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas ūkinis pastatas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas kiemo rūsys unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viešame registre įregistruoti nuo 1994-02-09 dienos. Taip pat išsipirko iš valstybės 53/132 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal 2004-05-26 dienos pirkimo-pardavimo sutartį. Šį turtą E. V. įgijo jau negyvendama su savo sutuoktiniu A. V., kuris buvo ir jo ir brolio tėvas, tačiau neįrašytas į gimimo liudijimus. Jų tėvas A. V. paliko mamą su dviem vaikais ir išvyko apie 1963 metus į Rusiją, nenurodęs nei savo buvimo vietos, nei išvykimo tikslų. Mama dar bandė rašyti užklausą į Rusiją ir ieškoti tėvo, tačiau buvo gavusi atsakymą, kad A. V. nerastas. Išvykus tėčiui į Rusiją, nepalikus šeimai išlaikymo, namų (gyveno valstybės suteiktame name, iš kurio buvo iškeldinti), mamai 1964-08-25 dieną, jos darbovietėje, (duomenys neskelbtini) kolūkyje, buvo skirtas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, vieno aukšto medinio gyvenamojo namo iš trijų kambarių statybai. Ši sutartis buvo sudaryta tik su mama E. V.. Mama viena pasistatė namą, iš savo asmeninių lėšų, nes jau tuo metu jų tėčio nebuvo, jis neprisidėjo nei prie vaikų išlaikymo, nei prie šeimos ūkio išlaikymo ir iš vis šeima, neturėjo jokių žinių apie mamos sutuoktinį. 2004-05-26 dieną, mama išsipirko likusią dalį žemės sklypo iš Lietuvos Respublikos, sudariusi sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurią taip pat pasirašė viena, nes A. V. nuo jo išvykimo momento 1963 m. taip ir nebuvo grįžęs į šeimą ir iki šios dienos niekas jokių duomenų apie jį neturi. VĮ Registrų centras taip pat negalėjo pateikti duomenų apie jo gyvenamąją vietą, ar mirtį, nes tokių duomenų nėra. 1988-09-20 dieną šiam žemės sklypui su statiniais buvo atlikta inventorizacija, išduota namų valdos techninės apskaitos byla, kurioje turto savininkė nurodyta viena E. V.. Iš namų knygos, kurioje buvo fiksuojami kartu gyvenantys asmenys, matyti, kad nuo (duomenys neskelbtini) dienos, adresu (duomenys neskelbtini) kaimas, registruota buvo tik vienintelė savininkė, E. V., kuri gyvena nuo 1970 metų. Kadangi šis turtas įgytas išskirtinai tik iš asmeninių lėšų, taip pat iš pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad už šį žemės sklypą E. V. sumokėjo Valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis 22,66 litus, šį žemės sklypą E. V. įgijo asmenine nuosavybe. Kuršėnų notarei pateikus visas sutartis, taip pat ir 2004-05-26 dienos pirkimo- pardavimo sutartį, notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šį turtą, motyvuodama, kad jis yra įgytas santuokoje ir nėra laikomas asmenine E. V. nuosavybe, todėl neturėdamas kitų galimybių gauti E. V. asmenine nuosavybę patvirtinančių dokumentų, pareiškėjas yra priverstas kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iki mamos mirties, santuoka tarp V. A. gim., (duomenys neskelbtini) metais, ir E. D. – V., nebuvo registruota viešame registre, ir tik ruošiant dokumentus teismui, šie duomenys pareiškėjo iniciatyva buvo įtraukti į registrus remiantis aukščiau minėtu sutuoktuvių liudijimu. Pareiškėjo, V. V. tėvu gimimo liudijime yra įrašytas tik vardas „A.“, daugiau duomenų nėra, ir jų įtraukti į registrus nebuvo jokios galimybės, nes nėra įrašų apie tėvą ir tai patvirtina 2021-09-07 dieną išduota gyventojų registro pažyma. Tuo tarpu jo brolio, A. V., tėvu, yra įrašytas V. A. A., tačiau jis nežino, kur išvykęs apie (duomenys neskelbtini) metus tėvas dingo, kur gyveno.

Byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant pareiškėjams ir suinteresuotam asmeniui (LR Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 str. 5 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš šioje byloje ir byloje Nr. e2YT-11965-776/2021 esančių rašytinių įrodymų ir pareiškimo nustatyta, kad pareiškėjas V. V. ir A. V. yra E. V. ir A. V. sūnūs. E. V. ir A. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). E. V. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis E. V. mirė būdama santuokoje su A. V., gim. (duomenys neskelbtini). 2004-05-26 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) E. V. iš valstybės išsipirko 53/132 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. Valstybinės žemės sklypo perdavimo ir priėmimo aktu žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas E. V. 2004-06-07 VĮ Registrų centro Šiaulių filialo pažymėjime apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre E. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas - 53/132 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2004-05-26 valstybinės žemės pirkimo pardavimo sutartį ir 79/132 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgyto pagal 2004-03-03 Apskrities viršininko sprendimą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11965-776/2021 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. V. ir A. V. santuokos metu įgyti žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, tvartas, malkinė, ūkinis pastatas, kiemo rūsys, kiti statiniai (inžineriniai), esantys (duomenys neskelbtini)Šiaulių r. sav., priklausė asmeninės nuosavybės teise E. V., mirusiai (duomenys neskelbtini).

Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Pareiškėjas pateikė žemės sklypo dalies pirkimo iš valstybė sutartį, kurioje nurodyta, jog žemės sklypo dalį (duomenys neskelbtini), Šiaulių r. sav. įsigijo viena pareiškėja, nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina nuosavybės teisės įregistravimą E. V. vardu. Pareiškėjas nurodė, kad A. V. paliko šeimą ir apie (duomenys neskelbtini) m. išvyko į Rusiją, nenurodęs nei savo buvimo vietos, nei išvykimo tikslų, prie turto įsigijimo nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo bei vėliau į šeimą taip ir negrįžo. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021-11-26 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-11965-776/2021 tokios aplinkybės taip pat buvo nustatytos ir jau konstatuotos. Iš nurodytoje byloje esančių Namų valdos techninės apskaitos bylos, namų knygos kopijų matyti, kad nekilnojamojo turto, kuriame buvo gyvenama, 1988 m., 1998 m. savininkė nurodyta tik E. V.. Tai taip pat patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus, teismo jau konstatuotas aplinkybes, kad A. V. paliko šeimą jau prieš tai, o be jo indėlio įsigyjant ginčo turtą, laikyti šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe nėra pagrindo. Todėl yra pagrindas pripažinti, kad 53/132 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. sav., yra E. V. asmeninė nuosavybė, o šį turtą ji nuo pat pradžių įsigijo, naudojo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.

Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas sukels teisines pasekmes, kadangi pareiškėjai šiuo pagrindu galės kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (CK 5.66 str. 1 d.), todėl pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio kodekso 5.50 str., 5.51 str., Civilinio proceso kodekso 259 – 270 str., 442 – 448 str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V. ir A. V. santuokos metu 53/132 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Šiaulių raj., E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), įgijo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.