- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-11-26
- Bylos Nr.
- e2YT-11965-776/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-05319-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erminijus Baziulis
- Pareiškėjas
- V. V.
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
- Advokatai
- Inga Mekienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui A. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas V. V. kreipėsi su pareiškimu suinteresuotam asmeniui A. V. ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvų E. V. ir A. V. santuokos metu įgytas turtas priklausė E. V. asmeninės nuosavybės teise. Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas A. V. paliko šeimą ir apie 1963 m. išvyko į Rusiją, nenurodęs nei savo buvimo vietos, nei išvykimo tikslų, o E. V., nenutraukusi santuokos su A. V., įsigijo žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, tvartą, malkinę, ūkinį pastatą, kiemo rūsys, kiti statiniai (inžineriniai), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas paaiškino, kad jis kreipėsi į notarą ir yra užvesta paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo, tačiau kadangi turtas yra įgytas santuokos metu, notaras laiko turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu, todėl pareiškėjas negali įgyvendinti savo paveldėjimo teisės ir negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo A. V. pateikė atsiliepimą į pareiškimą ir nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka ir prašė jį tenkinti. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad turtą, esantį (duomenys neskelbtini), E. V. įsigijo iš savo asmeninių lėšų po to, kai jos sutuoktinis A. V. paliko šeimą ir išvyko į Rusiją, jis prie turto įsigijimo niekaip neprisidėjo.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas V. V. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti visiškai. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į notarą dėl savo motinos palikimo priėmimo ir notaras paaiškino, kad motina turtą įgijo santuokos metu ir turtas laikytinas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad, nors turtas įgytas santuokos metu, tačiau tėvas buvo palikęs šeimą ir prie turto įsigijimo ir statybos nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo bei vėliau į šeimą taip ir negrįžo.
4. Pareiškėjo V. V. atstovė advokatė Inga Mekienė teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti visiškai. Atstovė paaiškino, kad pareiškėjo motinos sutuoktinis ir jo tėvas neprisidėjo prie bendro turto įsigijimo ir sukūrimo. Atstovė atkreipė dėmesį į pateiktą namų knygą, kurioje nurodyta, jog namų ūkyje (duomenys neskelbtini) buvo registruota tik pareiškėjo motina, inventorizacijos byloje savininku nurodyta tik pareiškėjo motina, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoris sudarytas taip pat tik pareiškėjo motinos.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo A. V. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti visiškai. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad apie 1963 m. tėvas paliko šeimą ir niekada į šeimą nesugrįžo, o statinius mama statė savo lėšomis ir darbu, tėvas neprisidėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas visiškai.
6. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas V. V. ir suinteresuotas asmuo A. V. yra E. V. ir A. V. sūnūs. E. V. ir A. V. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) išrašytas medicininis mirties liudijimas Nr. 21-23584037 patvirtina, kad E. V. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro duomenimis E. V. mirė būdama santuokoje su A. V., gim. (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad E. V. 1967 m. rugpjūčio 29 d. statinio priėmimo naudotis akto, 1994 m. sausio 10 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo ir 2005 m. sausio 19 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu būdama santuokoje su A. V. įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžineriniai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, kad jo tėvas A. V. paliko šeimą ir apie 1963 m. išvyko į Rusiją, nenurodęs nei savo buvimo vietos, nei išvykimo tikslų, ir prie turto įsigijimo ir statybos nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo bei vėliau į šeimą taip ir negrįžo. Pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl motinos palikimo priėmimo, tačiau notaras laiko turtą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektu, todėl pareiškėjas negali įgyvendinti savo paveldėjimo teisės ir negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo.
7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
8. Kaip minėta, pareiškėjo motina turtą įsigijo 1967 m. rugpjūčio 29 d. ir 2005 m. sausio 19 d., todėl ginčo teisiniams santykiams taikytinos 1926 m. RTFSR Santuokos, šeimos ir globos įstatymų kodekso, galiojusio Lietuvoje iki 1970 m. sausio 1 d., ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse turtines sutuoktinių teises ir pareigas reglamentavusios teisės normos, galiojusios turto įsigijimo metu.
9. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pareiškėjas pateikė namų knygą, kurioje nurodyta, jog namų ūkyje (duomenys neskelbtini) buvo registruota tik pareiškėjo motina E. V.. Kadangi A. V. paliko šeimą ir apie 1963 m. išvyko į Rusiją, nenurodęs nei savo buvimo vietos, nei išvykimo tikslų, ir prie turto įsigijimo ir statybos nei lėšomis, nei darbu neprisidėjo bei vėliau į šeimą taip ir negrįžo, laikytina, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), yra vienos E. V. asmeninė nuosavybė. Todėl teismas daro išvadą, kad E. V., mirusi (duomenys neskelbtini), žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžineriniai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), įsigijo, naudojo ir valdė asmeninės nuosavybės teise.
10. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjo prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. V., mirusiai (duomenys neskelbtini), santuokos su A. V. metu įgytas turtas priklausė asmeninės nuosavybės teise. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjo turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
11. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nustatytą minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą. Todėl jos iš pareiškėjo valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti visiškai.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. V. ir A. V. santuokos metu įgyti žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), garažas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus (duomenys neskelbtini)), malkinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiti statiniai (inžineriniai) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini), priklausė asmeninės nuosavybės teise E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusiai (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.