Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo V. J. ieškinio atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Kauno apygardos prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimas, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, teisėjai I. A., G. E., D. J., A. A., T. Š., A. V., R. A., Lietuvos Respublikos Prezidentas G. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atkreipė dėmesį, kad ieškovas ne pirmą kartą reiškia turtinius ir neturtinius reikalavimus, kurie yra kildinami iš jau išnagrinėtos ir įsiteisėjusios baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019, teisminio proceso Nr. 1-06-1-01017-2012-2 (pvz., Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2270-947/2025, Nr. 2-22545-947/2025, Nr. 2-38313-947/2025 ir kt.).

Teismas atkreipė ieškovo dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. CPK 95 straipsnyje numatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Asmuo, kuriam įstatymo suteikiamos tam tikros teisės, kartu privalo vykdyti ir įstatymo jam nustatytus įpareigojimus, kurių būtina laikytis, kad, įgyvendinant šias teises, nebūtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai. Ar asmuo laikosi šių reikalavimų, nustatoma analizuojant, ar elgiasi taip, kaip tokioje situacijoje elgtųsi rūpestingas, sąžiningas ir protingas žmogus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2008).

III. Atskirojo skundo argumentai

Nurodo, kad ieškovas turi teisę reikšti turtinius ir neturtinius reikalavimus dėl neteisėtų teisėjų veikų baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-933/2019 (CPK 5 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis), Konstitucijos 30 straipsnis, todėl nepiktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis, rūpinasi ne tik greitu, bet ir teisingu bylos išnagrinėjimu, pateikė teismui išsamius argumentus ir juos patvirtinančius įrodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas šiuo atveju gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinį nutarta laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui, kadangi teismo nustatytu terminu nebuvo tinkamai pašalinti ieškinio trūkumai, pagrįstumo ir teisėtumo.

Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos, besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu, jo pažeistos teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-421/2022, 25 punktas; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 19 punktas). Teisė kreiptis į teismą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas nustato savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

Civilinio proceso teisės normos numato, kad bet koks teismui pateikiamas procesinis dokumentas turi atitikti CPK 111 straipsnio 2 dalyje procesinių dokumentų formai ir turiniui nustatytus reikalavimus. Be kitų turinio elementų, procesiniame dokumente ypač svarbu tinkamai nurodyti procesinio dokumento dalyką (reikalavimą, kuris reiškiamas) ir aplinkybes, patvirtinančias procesinio dokumento dalyką (reiškiamą reikalavimą), bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai). Tinkamas šių esminių procesinio dokumento turinio elementų nurodymas yra itin reikšmingas dėl to, kad teismas besikreipiančiam į jį asmeniui gali suteikti efektyvią gynybą tik tuo atveju, jeigu iš pateikto procesinio dokumento turinio pakankamai aišku, kokių subjektinių teisių pažeidimu remiamasi, kokiomis aplinkybėmis, konkrečiais faktiniais duomenimis grindžiamas reiškiamas reikalavimas.

Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas visų pirma siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Ieškovui savo pareigos tinkamai neįvykdžius, ribojama atsakovo teisė gintis nuo jam pareikštų reikalavimų. Dėl to aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-421/2019).

Reikalavimai ieškinio formai ir turiniui yra nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems reiškiamas ieškinys, galėtų susipažinti su pareikštų reikalavimų esme, juos suprasti, kad priešinga šalis tinkamai bei laiku pasinaudotų procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdama atsikirtimus ir pateikdama įrodymus; kad teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą sprendimą. Todėl, esant tokiems ieškinio trūkumams, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, priklausomai nuo procesinės situacijos, teismas turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką ir (ar) pagrindą, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme, arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tuo atveju, jei ieškovui buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškovas per nutartyje nustatytą terminą trūkumų nepašalina, ieškinys laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115, 138 straipsniai) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-40-1120/2021).

Susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas visų Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nustatytų ieškinio trūkumų tinkamai nepašalino, kad į patikslinto ieškinio turinį ieškovas perkelia analogiškas, tapačias aplinkybes, o patikslintame ieškinyje nėra pateiktos sukonkretintos ieškinio reikalavimo aplinkybės, taip pat atsiradusios neturtinės žalos jam pasekmės.

Nustatyta, kad Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovas įpareigotas aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia jo minimų teisėjų veiksmų jiems priimant ieškinyje nurodytus procesinius sprendimus ir (ar) atliekant kitus veiksmus neteisėtumą.

Iš ieškovo teismui pateikto patikslinto ieškinio turinio matyti, kad ieškovas prašo (ieškinio dalykas) iš atsakovės priteisti 4 891,96 Eur turtinei žalai ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimus grindžia apibendrintais teiginiais (pvz., pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio, 59 straipsnio ir kt. reikalavimus; sukliudė įrodymų pateikimui bylai; Kauno apygardos teismo teisėjai iš anksto suplanavę be jokių objektyvių įrodymų tikėjo nepatikimais, prieštaringais, prieštaraujančiais sveikam protui B. S. parodymais; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai turėjo nustatyti ieškovo teisės į teisingą teismą pažeidimą ir kt.). Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodo aplinkybes iš baudžiamosios bylos Nr. 1-30-993/2019, susijusias su B. S. parodymais, nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu, neigia baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes, pateikia savo šių aplinkybių vertinimą (pvz., nepagrįstai ir neteisėtai kriminalizavo V. J. ir B. S. santykius; tyčia pažeidė kasacinio teismo praktiką ir kt.), cituoja teisės aktų nuostatas ir kasacinio teismo praktiką. Patikslinto ieškinio turinys (su tam tikrais redakciniais pakeitimais ir nedidelės apimties patikslinimais cituojant baudžiamosios bylos duomenis) iš esmės analogiškas pradiniam ieškiniui tiek lingvistinėmis formuluotėmis, tiek savo turiniu. Tai yra teismui pateiktas patikslintas ieškinys, kuriuo ieškovas šalino anksčiau pateikto procesinio dokumento trūkumus, iš esmės yra toks pats. Patikslintame ieškinyje nurodydamas faktinį ieškinio pagrindą ieškovas konkrečių aplinkybių, kuo pasireiškia ieškinyje įvardytų asmenų neteisėti veiksmai ir kokia jų įtaka esminiams ieškovo teisių pažeidimams, taip pat kuo grindžiamos ieškovo nurodomos aplinkybės dėl patirtos neturtinės žalos, nenurodė.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad ieškovo pateikto procesinio dokumento turinys suformuluotas taip, kad iš ieškinio turinio nėra aišku, kas konkrečiai sudaro bylos teisminio nagrinėjimo ribas, į kokias aplinkybes reikia atsikirsti kitai šaliai. Pažymėtina, kad būtent tinkamai išdėstant ieškinio pagrindo aplinkybes ir aiškiai formuluojant reikalavimus teismui sudaromos sąlygos vykdyti teisingą ir tinkamą procesą, užtikrinamos galimybės pagal koncentracijos ir ekonomiškumo principus greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis). Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas yra ieškovo pareiga, dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Šiuo konkrečiu atveju ieškovas pareigos tinkamai įforminti ieškinį nesilaikė, todėl apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog ieškovas pašalino ankstesnio ieškinio trūkumus.

Sutiktina, jog ieškovo teikiamų įrodymų – priedų – įrodomoji reikšmė negali būti pagrindas atsisakyti priimti ieškinį po trūkumų šalinimo, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai pasisakė dėl ieškovo pateikto įrodymo (kaltinamojo akto baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019) įrodomosios reikšmės. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai neturi esminės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas, atsižvelgiant į skundžiamos nutarties priėmimo metu buvusias aplinkybes.

Pastebėtina, jog pirmosios instancijos teismui iš naujo sprendžiant ieškovo ieškinio priėmimo klausimą, procesinio dokumento priedai ieškovui buvo grąžinti ir ieškovas, vykdydamas pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį, šių trūkumų nepašalino. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2025 m. birželio 18 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-5430-377/2025) ieškovo ieškinį atsisakyta priimti ir jis kartu su priedais grąžintas procesinį dokumentą pateikusiam asmeniui. Procesiniai dokumentai ieškovui buvo išsiųsti 2025 m. birželio 18 d. (ieškinys su CD disku) ir pasirašytinai įteikti 2025 m. liepos 1 d. Šiaulių apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-705-856/2025 pirmosios instancijos teismo 2025 m. birželio 18 d. nutartis panaikinta ir ieškovo V. J. ieškinio priėmimo klausimas perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tauragės apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-5430-377/2025 nustatytas terminas ieškovui pašalinti nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

Pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartimi ieškovas įpareigotas teismui pateikti ieškinyje nurodytus priedus su CD disku. Remiantis civilinėje byloje esančiais duomenimis, skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu ieškinio priedų elektroninėje laikmenoje (CD diske) byloje nebuvo. Iš byloje pateiktų duomenų matyti ir tai, kad apeliantas patikslinto ieškinio priedus CD laikmenoje teismui išsiuntė praleidęs terminą, nustatytą ieškinio trūkumams pašalinti, ir šie duomenys byloje gauti 2025 m. spalio 17 d., t. y. po skundžiamos nutarties priėmimo. Šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir apeliantas atskiruoju skundu. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismui nėra pateiktas ieškovo minimas CD diskas.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje, be kita ko, nurodė, kad ieškovas nenurodė aplinkybių, kodėl reiškiamas didesnis turtinis reikalavimas – 4 891,96 Eur, todėl dar ir dėl to laikė, kad ieškovas visų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nurodo, kad ieškinyje nurodė aplinkybes, kodėl reiškiamas didesnis turtinis reikalavimas – ieškovas pašalino trūkumus dėl per mažo ieškinio reikalavimo.

Pasisakydamas dėl šių apelianto argumentų, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas formuluodamas patikslinto ieškinio dalyką nurodė reiškiantis 4 891,96 Eur reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Tačiau iš patikslinto ieškinio turinio matyti, jog ieškovas paaiškino ir nurodė aplinkybės, kodėl turtinis reikalavimas padidėjo nuo 2 085,26 Eur iki 2 891,96 Eur, tačiau jokių aplinkybių ir duomenų, kuo grindžiama kita padidinto reikalavimo atlyginti turtinę žalą dalis, nenurodė ir nepaaiškino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į šias aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikšti reikalavimus, jeigu jis mano, kad teisėjų veiksmai baudžiamojoje byloje Nr. 1-30-993/2019 buvo neteisėti, nes kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme numatytų sąlygų.

Nagrinėjamu atveju anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia manyti, jog ir patikslintas ieškovo ieškinys taip pat turi trūkumų, kurie turėtų būti ištaisyti, kad jį būtų galima priimti ir pradėti civilinį procesą pagal ieškovo reiškiamus reikalavimus. Kadangi šios bylos nagrinėjimo dalykas nėra ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio trūkumų nustatymas, kiti ieškovo pareikšto patikslinto ieškinio trūkumai plačiau neanalizuotini.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovas tinkamai neįvykdė pareigos teismo nustatytu terminu ištaisyti 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė ieškinį laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis), juo labiau, kad tokia pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio ieškovui pasinaudoti teismine gynyba pareiškus tinkamą, CPK nustatytus turinio ir formos reikalavimus atitinkantį ieškinį.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo ją panaikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2025 m. spalio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.