Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutartis

2021-03-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-12-523/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-29
Bylos Nr.
II-12-523/2021
Teisminio proceso Nr.
4-19-3-00212-2020-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
Teisėjas
Arūnas Bacevičius (pirm.)
Institucija
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatas
Kategorijos
  • 7.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-12-523/2021Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00212-2020-6Procesinio sprendimo kategorijos: 7.7.; 21.10.4. (S)
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. kovo 29 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,sekretoriaujant Giedrei Paukštytei-Grėbliauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. A. skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. spalio 15 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK, taip pat Institucija) Veiklos skyriaus tyrėjas V. U. 2020 m. spalio 15 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – Nutarimas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nutarime argumentuojama, jog M. D. veiksmuose nebuvo nustatyta tyčios, todėl taikyti administracinę atsakomybę jam nėra pagrindo.

Šalies argumentai

D. A. nesutikdamas su nutarimu pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir paskirti administracinę nuobaudą M. D. remiantis ANK 115 straipsniu (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas).

Skunde nurodoma, kad tyrėjas administracinį nusižengimą ištyrė šališkai, neįsigilino ir netinkamai vertino faktines administracinio nusižengimo aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, netinkamai taikė ANK 115 straipsnio nuostatas, dėl to priėmė nepagrįstą, neteisėtą nutarimą, kuris turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

Byloje Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo D. A. skundo netenkinti ir palikti galioti 2020 m. spalio 15 d. nutarimą, nurodė, kad priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra jokių objektyvių priežasčių, M. D. neneigė (duomenys neskelbtini), tačiau taip jis pasielgė turėdamas tikslą (duomenys neskelbtini), t. y. ne tyčia iš chuliganiškų paskatų siekdamas sugadinti D. A. turtą.

D. A. buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į bylos nagrinėjimą jis neatvyko, gautas jo prašymas bylą nagrinėti teismo posėdyje jam nedalyvaujant.

Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, į bylos nagrinėjimą jo atstovas neatvyko, kitų prašymų byloje negauta.

Administracinio nusižengimo byla išnagrinėta skundą padavusiam asmeniui ir Marijampolės AVPK Jurbarko rajono PK atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Tokios teismų praktikos nuostatos, vertinant jas šios bylos kontekste, įpareigoja bylą tiriančią ir nagrinėjančią Instituciją ne tik pateikti įvykio dalyvio parodymų, paaiškinimų bei jo pateiktų dokumentų nominalų vertinimą, bet ir imtis visų būtinų priemonių patikrinti šio proceso dalyvio parodymų patikimumą, surenkant jo nurodomas aplinkybes patvirtinančius, ar paneigiančius įrodymus, juos sugretinant ir palyginant tarpusavyje, siejant juos į vientisą loginę grandinę, kas sudarytų pagrindą vieno asmens parodymus motyvuotai atmesti, o kitus įvertinti kaip patikimus.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ANK 569 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog įrodymus renka pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. Šios įstatymo nuostatos įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, veikti aktyviai, siekiant išsiaiškinti faktines veikos aplinkybes.

Vertinant ginčijamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, būtina analizuoti, ar institucija, tirdama įvykį ir su juo susijusias aplinkybes, ėmėsi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatytos įvykio aplinkybės, ar administracinio nusižengimo byloje surinkti visi duomenys, galintys turėti reikšmės įvykio vertinimui ir administracinėn atsakomybėn trauktino asmens nustatymui bei jo veiksmų kvalifikavimui.

Nagrinėjamoje byloje iš skundžiamo nutarimo matyti, jog administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, kadangi M. D. veiksmuose nenustatyta subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė – tyčia. ANK 7 straipsnyje numatytos kaltės formos – asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius valinius sprendimus. Pažymėtina tai, jog apie galimą M. D. tyčios turinį sprendžiama tik iš jo pačio duotų paaiškinimų įvertinimo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Jurbarko skyriaus 2020 m. birželio 30 d. rašto, adresuoto M. D., kurį policijos pareigūnas savo nutarime prilygino išvadai, įvertinimo. Byloje nėra duomenų nei apie tai, kad būtų apžiūrėta įvykio vieta, siekta nustatyti galimai įvykį mačiusius ar jame dalyvavusius asmenys. Be to, nagrinėjamu atveju iš surinktos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) metų duomenimis, žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė įregistruota ne tik D. A. vardu, bet ir S. A. D. vardu. Neabejotina, kad su pareiškimu dėl galimai įvykdyto nusižengimo į instituciją besikreipiantis asmuo turi pareigą pateikti teisingus ir išsamius duomenis, tačiau paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, svarbu išsiaiškinti kam priklausė minėtas žemės sklypas įvykio metu, tačiau tokių duomenų byloje nėra gauta. Be to, byloje nėra duomenų, kad administracinio nusižengimo tyrime būtų apklausta S. A. D., bet ir papildomai apklaustas pats D. A.. Taip pat byloje nėra duomenų, kad būtų buvę aiškinamasi apie minėto žemės sklypo bendrasavininkų naudojimosi bendru turtu tvarką. Teismo vertinimu, šie duomenys yra reikšmingi tiriant administracinį nusižengimą ir leistų objektyviai įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn trauktino asmens veiksmuose buvo subjektyvioji administracinio nusižengimo pusė – tyčia, identifikuoti visus nukentėjusius asmenis.

Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai, nenustatytos visos bylai reikšmės turinčios aplinkybės, neišnaudotos visos įrodymų surinkimo galimybės, pats teismas negali pašalinti trūkumų, nes turi būti surinkta papildoma medžiaga, todėl skundžiamas nutarimas panaikinamas ir byla grąžinama Institucijai papildomam tyrimui atlikti.

D. A. skundu taip pat prašo paskirti administracinę nuobaudą M. D. remiantis ANK 115 straipsniu (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas), tačiau tokia kompetencija įstatymu yra suteikta, tik visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinus bei įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad tyrėjas administracinį nusižengimą ištyrė šališkai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo V. U. 2020 m. spalio 15 d. nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariatui tyrimui atlikti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Arūnas Bacevičius