Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Remigijaus Preikšaičio ir Aurelijos Sadauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. D. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. D. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. D. paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Remiantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėta neatlikta bausmė pagal Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2019 m. gruodžio 16 d. nuosprendį ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas ir M. M., tačiau apeliacinis skundas dėl jo nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. T. D. nuteistas už tai, kad, pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, t. y.: 2019 m. gruodžio 25 d. apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), prie kultūros namų pastato, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pavartojo fizinį smurtą prieš E. L., tai yra tyčia sudavė kumščiu ir alkūne 7–9 smūgius, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, E. L. į kairį šoną ir 5–7 smūgius į nugarą, tikslesnis smūgių skaičius nenustatytas, keliu sudavė pastarajam į kairį šoną ir į nugarą, ir iš kelnių kišenės pagrobė E. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „Blackview A 60“, 100 eurų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajam E. L. 100 eurų turtinę žalą ir sukeldamas fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis T. D. neginčija savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo ir veikos kvalifikacijos, tačiau, apelianto nuomone, jam paskirta bausmė yra per griežta ir prašo ją sušvelninti, taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, būtent šiuo klausimu ir pasisako (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų neperžengdamas įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribų, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę.

7. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas nuteistajam T. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad, paskirdamas T. D. už nusikalstamos veikos padarymą bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikų pavojingumo laipsnį, apelianto kaltės formą ir rūšį, į nustatytas T. D. atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir T. D. asmenybę – anksčiau jau buvo teistas, nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, baustas administracine tvarka, niekur nedirbo, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. Įvertinęs paminėtas nuteistąjį T. D. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinį nusikaltimą turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Šiame kontekste nebe pirmą kartą teisiamam T. D. paskirta laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu negali būti laikoma aiškiai per griežta.

9. Dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas pažymėtina, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje aiškinamos taip, kad, net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

9.1. Nagrinėjamoje byloje T. D. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad nuteistojo T. D. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, nukreipta prieš nuosavybę ir žmonių sveikatą. T. D. nusikalto būdamas praeityje teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Šie duomenys rodo, kad T. D. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė, akivaizdu, kad jis, nepaisydamas ankstesnių teistumų, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti.

9.2. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas numato, kad teismas, skirdamas bausmę, be kita ko, atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę, o būtent į praeityje įvykdytas nusikalstamas veikas, tai parodo asmens požiūrį į įstatymo saugomus teisinius gėrius, jo daromų nusikalstamų veikų sistemingumą ir dinamiką. Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. BK 75 straipsnis nedraudžia atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo asmenims, kuriems jau vieną kartą buvo atidėtas bausmės vykdymas arba kuriems nors ir nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, tačiau jie turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus, tačiau esant tokiai situacijai bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

9.3. Kaip minėta, T. D. nusikalto ir buvo teisiamas jau vienuoliktą kartą, naują nusikaltimą, už kurį nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja T. D. ir rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Tad akivaizdu, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią, jog nuteistasis linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

9.4. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl keisti skundžiamą nuosprendį, atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taikant BK 75 straipsnio nuostatas, apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

10. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad dėl padarytų nusikaltimų jis nuoširdžiai gailisi ir pasižada daugiau nebedaryti naujų nusikalstamų veikų, yra deklaratyvios ir vertintinos kaip siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Be to, aplinkybę, kad nuteistasis savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas pripažino T. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir taip pat pritaikė BK 64¹ straipsnį bei sumažino jam paskirtą bausmę vienu trečdaliu. Todėl ši aplinkybė jau buvo įvertina skiriant bausmę apeliantui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę apeliantui, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus ir paskyrė per griežtą bausmę, nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies bei dydžio.

11. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bei individualizuodamas nuteistajam T. D. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino padarytą nusikalstamą veiką, nuteistojo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir paskyrė tinkamos rūšies bei dydžio bausmę. Nuteistajam paskirta bausmė nėra per griežta, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai ir neprieštarauja teisingumo principui, bausmės paskirčiai ir bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams, todėl nėra jokio pagrindo ją švelninti ar taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra įstatymų numatyto pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o nuteistojo T. D. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo T. D. apeliacinį skundą atmesti.