Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2018-12-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-669-799/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-12-12
Bylos Nr.
1-669-799/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27301-2018-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vida Butanavičiūtė
Nukentėjusysis
E. J.
Kaltinamasis
R. B.
Baudžiamoji byla Nr. 1-669-799/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27301-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: Nr. 1.2.25.4.1.; (S) 2.3.6.4.6.2.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gruodžio 12 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Vida Butanavičiūtė,sekretoriaujant R. S.,dalyvaujant prokurorui R. A.,nukentėjusiajam E. J.,gynėjui advokatui G. B.,kaltinamajai R. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), išsituokusi, senatvės pensininkė, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B., 2018 m. birželio mėn. 9 d. apie 9 val., Tauragės r., Taurų k., Tilžės pl. ir Alėjos gatvių sankryžoje, R. B., vairuodama jai priklausantį automobilį Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė KET 154 p. reikalavimus, kuris teigia, kad " Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu", t. y. nepraleido pagrindiniu keliu E. J. vairuojamo motociklo, BMW, vlats. nr. (duomenys neskelbtini), ir su juo susidūrė. Šie R. B. padaryti KET reikalavimų pažeidimai buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su avarijos kilimu bei jos pasekmėmis, t. y. su motociklininkui E. J. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, dėl muštinės žaizdos smakre, dešinio šlaunikaulio skeveldrinio lūžimo.

Šalies argumentai

R. B. kalta prisipažino ir paaiškino, kad 2018 m. birželio 9 d. ryte apie 9 val., su drauge N. Č. važiavo į degalinę užsipilti benzino. Ji, važiuodama į degalinę iš šalutinio kelio įvažiavo į pagrindinį ir tada jos draugė sušuko „R. motociklas“. Ji jau buvo beveik pervažiavusi važiuojamąją dalį, kai įvyko susidūrimas. Pripažįsta, kad prieš kirsdama pagrindinį kelia turėjo įsitikinti, kad pagrindiniu keliu nevažiuoja transporto priemonės. Įvažiuodama į pagrindinį kelią nepastebėjo juo važiuojančio motociklo. Po eismo įvykio sustojo, kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

Motyvuojamoji dalis

R. B. kaltė, be jos kaltės pripažinimo, įrodyta teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:

Nukentėjusysis E. J. parodė, kad 2018-06-09 apie 9 val. pravažiavęs Tauragę važiavo link Sovetsko. Vairavo motociklą BMW F650, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį jam, vairavo blaivus, važiavo vienas, važiavo apie 55 km/h greičiu. Važiuodamas pamatė iš šalutinio kelio išvažiuojantį automobilį Renault Scenic, kuris išvažiuodamas į pagrindinį kelią net nepristabdė. Supratęs, kad susidūrimo išvengti nepavyks, nuspaudė stabdžius, suko vairą į dešinę pusę nuo automobilio, iš abiejų pusių buvo šalutiniai keliai bei degalinė. Trenkėsi į automobilio dešinį priekinį sparną, jis trenkėsi į automobilį kairės pusės šoną. Po smūgio negalėjo paremti dešinės kojos, iš nosies bėgo kraujas. Po įvykio prie jo priėjo moteris, kuri atsiprašė dėl įvykio, teigė jo nemačiusi. Eismo įvykio metu buvo saulėta, kelio danga-sausa. Po eismo įvykio jautė skausmą dešinėje kojoje, smakras buvo prakirstas, buvo nubraižymų ant viso kūno. Buvo gydomas Šiaulių respublikinėje ligoninėje, jam padaryta dešinio blauzdikaulio operacija, pasekmes jaučia iki šiol. (b. b. l. 54-56, 86-88).

Liudytoja N. Č. parodė, kad 2018 m. birželio 9 d. apie 9 val. kartu su R. B. važiavo jos automobiliu Renault Scenic. Išvažiavo iš Taurų kaimo ir važiavo į Tauragės miestą. Automobilį vairavo R. B., o ji sėdėjo šalia vairuotojo keleivio vietoje. Prieš važiuojant į Tauragės miestą R. B. norėjo nuvažiuoti į Taurų kaime esančią degalinę „Bonsa“. Ši degalinė yra Tilžės pl. ir Alėjos g. sankryžoje. Jos atvažiavo Alėjos gatve ir kad nuvažiuoti į degalinę turėjo kirsti Tilžės pl. Tilžės pl. yra pagrindinis kelias, o Alėjos g. - šalutinis kelias. R. B. privažiavusi prie sankryžos buvo sustojusi ir apsidarė. Ji taip pat tuo metu pasižiūrėjo į savo dešiniąją pusę ir kelias buvo tuščias, nematė jokio atvažiuojančio automobilio. Regina tada palengva pradėjo važiuoti ir įvažiavo į sankryžą. Tada ji pasuko galvą į dešinę pusę ir pamatė į jas atvažiuojantį motociklą. Kiek metrų tuo metu buvo iki motociklo, negali pasakyti. Toliau viskas įvyko per kelias sekundes. Jos važiavo toliau per sankryžą, o motociklas įvažiavo į jų automobilio priekinę dalį ties priekiniu ratu ir priekiniu dešinės pusės žibintu. (b. b. l. 25-27)

2018-06-10 Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta sankryžoje Alėjos – Balskų g., Tilžės pl., Tauragės m. (b.l. 9-22)

Iš 2018-06-09 Transporto priemonės aprašo matyti, kad po eismo įvykio nustatyti motociklo BMV valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: apgadintas priekinis žibintas, sulaužytos priekinės plastikinės korpuso detalės, sudaužytas apsauginis stiklas, apgadintas priekinis ratas (b.l. 39-40).

Iš 2018-06-09 Transporto priemonės aprašo matyti, kad po eismo įvykio nustatyti automobilio Renault Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai: apgadintas variklio dangtis, sulakstytas dešinysis priekinis sparnas, išmušta lempa (priekinė dešinė), išmuštas dešinysis priekinis žibintas (b.l. 41-42).

Iš 2018-09-14 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad E. J. nustatyta muštinė žaizda smakre, dešinio šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti kokios tai automobilio, motociklo atsikišusios dalys, kietas pagrindas, pvz. kelio danga ir pan., priekinius – dešinius kūno paviršius. Sužalojimai padaryti galimai įvykio aplinkybėse nurodomu ar jam artimu būdu, laiku. Dėl nustatytų sužalojimų E. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. ( b. b. l. 63 )

Iš visumos surinktų įrodymų, išnagrinėtų teisiamajame posėdyje, darytina išvada, kad R. B. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį, nes ji, vairuodama automobilį, išvažiuodama iš šalutinio kelio į pagrindinį kelią, nedavė kelio važiuojančiam pagrindiniu keliu motociklui, tuo pažeidė kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo E. J. sveikata.

R. B. padarė vieną nesunkų neatsargų nusikaltimą (baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis), neteista (b.l.128), metų laikotarpyje nebausta administracine tvarka (b.l. 129), pensininkė, prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi - tai jos atsakomybę lengvina (baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta nusikalstama veika sunkesnių padarinių nesukėlė. Nurodytos aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad R. B. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl gali būti jos atžvilgiu taikomos BK 40 straipsnio nuostatos.

Byloje pateiktas R. B. sūnaus A. B. prašymas, kuriame jis sutinka būti R. B. laiduotoju ir prašo R. B. perduoti jo atsakomybei pagal laidavimą. A. B. dirba, neteistas, administracine tvarka nebaustas, charakterizuojamas teigiamai, todėl yra pagrindo manyti, jog jis pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką R. B. ir yra vertas teismo pasitikėjimo.

Nukentėjusysis E. J. pateikė byloje ieškinį dėl 847,14 Eur turinės ir 8000 Eur neturinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ byloje pateikė duomenis, kad nukentėjusiajam E. J. atlygino visą dokumentais pagrįstą turtinę žalą ir atlygino 3000 Eur neturtinės žalos. Nukentėjusysis A. J. patvirtino, kad AB „Lietuvos draudimas“ jam atlygino visą turtinę žalą, todėl civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo atsisakė. Taip pat neturtinę žalą sumažino iki 7000 Eur ir patvirtino, kad iš šios sumos 3000 Eur jam atlygino AB „Lietuvos draudimas“. Patikslindamas ieškinį nukentėjusysis prašo priteisti jam neatlygintą neturtinę žalą, tai yra 2000 Eur iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ ir 2000 Eur iš kaltinamosios R. B..

LR CK 6.263 str. 1 d., 2 d. žalą padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal LR CK 6.283 str. 1 d. jeigu fizinis asmuo sužalojamas, tai už žalą atsakingas asmuo, privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama, visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis E. J. dėl R. B. sukelto eismo įvykio patyrė sužalojimus. Nustatant žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos žalos dydį įvertinama ne tik pats sveikatos sutrikdymo mastas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai. Eismo įvykio metu nukentėjusiajam E. J. padaryta muštinė žaizda smakre, dešinio šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas (b.l. 63), nuo 218-06-09 iki 2018-06-19 buvo gydomas Šiaulių ligoninės stacionare ortopedijos – traumatologijos skyriuje, 2018-06-10 jam atlikta operacija. Akivaizdu, kad nukentėjusysis dėl patirtų sužalojimų eismo įvykio metu patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumus. Iki eismo įvykio nukentėjusysis dirbo, o dėl patirtų sužalojimų yra nedarbingas iki dabar, tai yra nedarbingumas trunka ilgiau nei šešis mėnesius, gali eiti tik trumpus atstumus ir tik naudodamasis lazdele, kas apriboja jo veiklos ir bendravimo galimybes. Esant tokiai situacijai nukentėjusysis patiria išgyvenimus dėl galimybės visiškai pasveikti ir vaikščioti be pagalbinių priemonių ir gyventi aktyvų gyvenimą, kaip gyveno iki eismo įvykio. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam dėl eismo įvykio padaryta neturtinė žala.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-397/2012). Neturtinės žalos atlyginimo dydis neturi būti fikcija, jis yra skirtas asmens dvasiniams išgyvenimams ir patirtiems nepatogumams kompensuoti, todėl siekiant, kad nukentėjusysis kompensacijos sulauktų ir ji bent iš dalies prisidėtų prie buvusios padėties atkūrimo, turi būti įvertinta nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyra. Byloje nustatyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti dėl netyčinių R. B. veiksmų, įvykio metu ji buvo blaivi, atsiprašė nukentėjusiojo, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių nesiekė. Vertinant neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, atsižvelgiama į R. B. nusikalstama veika sukeltas pasekmes, nukentėjusiojo patirtą skausmą ir nepatogumus, sužalojimų pobūdį, ilgą gydymosi laikotarpį, liekamuosius reiškinius sveikatai, jų įtaką gyvenimo kokybei. Atsižvelgiama į tai, jog nukentėjusysis patyrė fizinius skausmus, emocinius ir dvasinius išgyvenimus dėl patirtų sužalojimų (muštinės žaizdos smakre, dešinio šlaunikaulio skeveldrinio lūžio), dėl įvykio sumažėjo jo bendravimo galimybės, baimė dėl sveikatos, ateities. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo kriterijus, nukentėjusiojo prašomas neturinės žalos dydis mažintinas iki 4000 Eur.

R. B. civilinė atsakomybė apdrausta pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybė privalomojo draudimo įstatymą (toliau – TPVCAPDĮ) AB ,,Lietuvos draudimas“. TPVCAPDĮ 11 straipsnio 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta (2007 m. gegužės 15 d. įstatymo Nr. X-1137 redakcija), kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. – 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos). AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam E. J. atlygino 3000 Eur neturtinės žalos. Kadangi nustatytas 4000 Eur neturtinės žalos dydis, o draudimo bendrovė atlygina neturtinę žalą iki 5000 Eur, todėl iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ priteistinas 1000 Eur nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis prašo priteisti jo turėtas proceso išlaidas. Prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti viso 58,26 Eur sumą vykimą į teismo posėdžius ir pateikė nurodytai sumai degalų įsigijimo kvitus. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Bylos duomenimis nukentėjusysis E. J. gyvena Šiaulių mieste, atvyko į tris teisiamuosius posėdžius, iš kurių du buvo atidėti R. B. prašymu. R. B. neginčijo prašomos priteisti iš jos proceso išlaidų sumos, todėl teismas laiko šią sumą pagrįsta, pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteistinos iš R. B..

Taip pat nukentėjusysis pateikė byloje pinigų priėmimo kvitą (b.l.77), iš kurio matyti, kad už advokato darbą sumokėjo 170 Eur. Sutinkamai su BPK 106 straipsniu nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokatui priteistinos iš kaltinamojo. Todėl nukentėjusiojo turėtos advokato išlaidos priteistinos iš R. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendė:

R. B., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojo A. B. atsakomybėn Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. B. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo E. J. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ E. J. naudai 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš R. B., atmesti.

Priteisti iš R. B. 228,26 Eur (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 26 ct.) proceso išlaidų nukentėjusiajam E. J..

Išaiškinti R. B., kad jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja Vida Butanavičiūtė