Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį ir patikslintą ieškinį atsakovei L. Z., su trečiaisiais asmenimis (duomenys neskelbtini) ir R. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovė I. V. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovei nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) sudarė Verslo draudimo sutartį Nr. 99671549, pagal kurią apdraudė įmonei priklausantį turtą – patalpas, esančias (duomenys neskelbtini)Vytauto. 2014-02-12 apdraustosios (duomenys neskelbtini) patalpos buvo aplietos iš viršaus, dėl ko buvo sugadintos šių patalpų lubos, sienos bei parketas, deformuoti sieninės spintos bėgeliai, stumdomos durys, pažeista elektros instaliacija. Apie draudiminį įvykį 2014-02-14 draudėjo(duomenys neskelbtini) atstovas V. M. pranešė ieškovei(duomenys neskelbtini), kuri nustatė turto sugadinimus ir pažeidimus ir jų pagrindu 2014-02-14 surašė Turto sunaikinimo, sugadinimo aktą. 2014-04-02 ir 2014-04-17 ieškovė atliko pakartotines patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), apžiūras bei surašė pakartotinės apžiūros turto sunaikinimo, sugadinimo aktus. Ieškovė pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuoti apžiūros metu nustatyti sugadinimai.

(duomenys neskelbtini) 2014-05-02 apskaičiavo 7000 Lt draudimo išmokos, o 2014-06-30 – 25214,90 Lt draudimo išmokos.

Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) (duomenys neskelbtini) informavo, kad 2014-02-12, 9.50 val. buvo registruotas avarinis iškvietimas Vytauto g. 91, Palanga, dėl pastato viduje bėgančio vandens. Atvykus į įvykio vietą, kolektorinės apskaitos mazge buvo užsuktas ventilis prieš vandens skaitiklį. Jokių remonto darbų pastato viduje neatliko.

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad patalpos/butas (duomenys neskelbtini), unik. Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2005-08-04 iki 2016-12-16 priklausė J. U., o talpos/butas (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis pažymėtomis 1-30 (1/6 iš 12,13 kv.m), 2-18 (1/4 iš 14,97 kv.m), G-1(1/2 iš 28,72 kv.m), G-6 (1/4 iš 35,38 kv.m), R1-29 (1/2 iš 5,96 kv.m), unik. Nr.4400-0118-0727:5844, nuo 2005-04-20 priklauso L. Z..

2014-04-25(duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)sudaryta Rangos sutartis Nr. 21 dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini) remonto.

Atsakovė L. Z. pateikė teismui Statinio dalies ekspertizės vadovo V. R. išvadas dėl butui (duomenys neskelbtini), atsiradusios žalos ir remonto darbų po jų užpylimo 2014 m. vasario mėnesį, kuriose padarė išvadą, jog praėjus ketveriems metams po įvykio ir nesant galimybės realiai apžiūrėti užlieto buto (duomenys neskelbtini) patalpų, negalima duoti vienareikšmiškų išvadų dėl priežastinio ryšio tarp patalpų užpylimo vandeniu 2014 m. vasario mėnesį ir apžiūros aktuose bei fotonuotraukose matomų patalpų defektų bei nustatyto žalos dydžio. Tačiau fotonuotraukose matomi defektai ir jų fiksavimo momentai kelia abejones ar visi patalpų defektai ir paskaičiuota žala buvo įtakota 2014 m. vasario mėnesį įvykusio užpylimo ir ar nesiekiama susiremontuoti didesnę buto dalį draudimo kompanijos lėšomis.

Dėl ginčo esmės ir ieškovo reikalavimų

CK 6.1015 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad jei draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokia reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Ieškovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovės L. Z. sutartiniai santykiai nesieja, todėl spręstina dėl atsakovės deliktinės atsakomybės sąlygų buvimo ar nebuvimo. CK 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu patalpų užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 str., kuriame nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikytina ir tokiu kaip nagrinėjamos bylos atveju, kai dėl vandentiekio avarijos pastato viršutinio aukšto patalpose yra užliejamas ir sužalojamas pastato žemesniame aukšte esantis turtas. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Tokiu atveju asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomų patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo patalpų, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad patalpų užpylimo židinys yra viršuje esančios atsakovo patalpos, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534-611/2016).

Įvertinęs byloje surinktus, ištirtus ir įvertintus įrodymus teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė atsakovės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, jos kaltės, bei priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir kilusios žalos, t. y. neįrodė aplinkybės, kad butas, kuriam padaryta žala (duomenys neskelbtini) užlietas vandeniu, tekėjusiu iš atsakovei priklausančio buto(duomenys neskelbtini). Bylą išnagrinėjus iš naujo apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus pirmosios jnstancijos teismo sprendimą nustatytos aplinkybės, kad vandentiekio avarija įvyko bute (duomenys neskelbtini) ir šią aplinkybę patvirtino šio turto savininkas, juo buvęs avarijos metu, trečiasis asmuo R. S.. Trečiasis asmuo R. S. įvykus jo bute vandentiekio avarijai, atvyko į savo butą, pamatė įvykusią vandentiekio avariją, užsuko vandens sklendę ir pašalino avarijos priežastis. Ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2014 m. vasario – balandžio mėnesiais nebuvo deklaruotas suvartotas vandens kiekies bute (duomenys neskelbtini), ir tai įrodo, kad šiame bute nebuvo vandentiekio avarjios ir didesnio, nei įprastai vandens kiekio sunaudojimo, paneigė trečiasis asmuo R. S.. Šią ieškovo nurodytą ieškinio reikalavimus grindžiamą aplinkybę paneigė ir duomenys apie tai, kad sunaudotą vandens kiekį gyventojai deklaruoja ne kas mėnesį, o savo pasirinktu laiku, periodiškai. Atsakovę L. Z. 2014 m. deklaravo, kad vandens visiškai nesunaudojo, tuo tarpu buto (duomenys neskelbtini), 2014 m. deklaruotas 22 m³, vandens suvartojimas. Šios aplinkybės įrodo ir patvirtina, kad atsakovė L. Z. ir pagal deklaruotą vandens kiekį 2014 m. (kai įvyko vandentiekio avarija), tai pat, pagal deklaruotą vandens kiekį 2015 m., negali būti susijusi su vandentiekio avarija, jos metu ištekėjusiu vandeniu, kuris tapo žalos atsiradimo priežastimi bute (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės L. Z. regreso tvarka patirtos 9503,85 Eur žalos atlyginimą, nes atsakovė L. Z. yra atsakinga už žalos padarymą asmuo, kadangi(duomenys neskelbtini) priklausančios patalpos buvo aplietos iš viršaus atsakovei L. Z., priklausančių patalpų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 str. nuostatos numato pareigą šalims įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai bei atsikirtimai, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Šioje byloje ieškovė turi įrodyti, jog (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdomų patalpų užpylimo židinys yra būtent atsakovės valdomos patalpos, o atsakovė turi paneigti šią aplinkybę ir įrodyti, kad užliejimo priežastis yra ne netinkamas jos patalpose esančių sistemų ar įrenginių eksploatavimas, o kitos priežastys. Ieškovė neatskleidė kaip ir kokiomis priemonėmis buvo nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) žalą sukėlęs įvykis buvo atsakovės valdomose patalpose. Pažymėtina, kad ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad virš (duomenys neskelbtini) patalpų yra tik patalpos 2-30, 2-31, 2-32, 2-33, 2-34, 2-35, 2-36, ir kad bent vieną iš šių patalpų nuosavybės teise valdo atsakovė L. Z.. Atsakovė nurodė, jog namas yra daugiabutis, jame patalpas yra įsigiję ne vienas asmuo, ką patvirtina ir ieškovės pradinis ieškinys pareikštas atsakovams L. Z. ir J. U., tačiau dėl kokių priežasčių buvo nuspręsta, kad (duomenys neskelbtini) patalpos buvo užpiltos būtent iš vienos iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ir pažymėtų Nr. 2-30, 2-31, 2-36, ir kad šios patalpos priklauso atsakovei, byloje nepateikta duomenų. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad atsakovei priklauso butas (duomenys neskelbtini) su dalimis bendrojo naudojimo patalpų pažymėtų 1-30, 2-18, G-1, G-6 R1-29, tačiau tai nepatvirtina, kad atsakovei priklauso ir bent viena iš patalpų, pažymėtų 2-30, 2-31, 2-36. Byloje nėra duomenų, kad po šio įvykio atsakovės valdomose patalpose buvo atlikti kokie nors vandentiekio ar kitų inžinerinių sistemų tvarkymo darbai. (duomenys neskelbtini) 2014-08-20 rašte nurodė, jog atvykus į įvykio vietą 2014-02-12, kolektorinės apskaitos mazge buvo užsuktas ventilis prieš vandens skaitiklį. Jokių remonto darbų, susijusių su 2014-02-12 avarija (duomenys neskelbtini) neatliko. Vadinasi, namui atnaujinus vandens tiekimą, vandens pratekėjimas iš atsakovės patalpų taip pat būtų atsinaujinęs, tačiau tokių duomenų byloje taip pat nėra, priešingai, yra duomenys, kad trečiojo asmens R. S. bute (duomenys neskelbtini) buvo įvvkusi vandentiekio avarija, kurios padarinius pašalino pats R. S. ir tik jas pašalinus, atnaujino savo bute vandens tiekimą, nes turi atskirą vandens sklendę. Pažymėtina, kad ieškovei antra kartą bylą iš naujo iš esmės nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo žinomos aplinkybės apie galimai trečiojo asmens R. S. bute (duomenys neskelbtini) įvykusią vandentiekio avariją, kuri galėjo būti šios bylos dalyko kilmės priežastimi, tačiau į teismo posėdį atstovė neatvyko, šių aplinkybių nesiaiškino ir atsakovo byloje nekeitė. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovė yra juridinis asmuo, jos interesus atstovauja profesionalus teisininkas, todėl ieškovė turėjo visas sąlygas ir galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisės gynimą teisme.

Paminėto pagrindu, teismui nustačius, kad ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų dėl kilusios žalos, bei nustačius, kad žalos kilmė yra kito asmens bute įvykusios vandentiekio avarijos priežastimi, darytina išvada, kad ieškinio reikalavimai atsakovei L. Z., pareikšti nepagrįstai. Pažymėtina, kad teismui nepateikti įrodymai apie vandentiekio avariją bendros namo inžinierinėse sistemose, iš teismo surinktų įrodymų, tokie duomenys, taip pat, nepasitvirtino.

Civiliniame procese, galiojantis rungimosi principas, lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Laisva valia pasirinkusios reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą, šalys jų pasirinktomis įrodinėjimo priemonėmis pačios turi nurodytas aplinkybes įrodyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014 ir kt.).

Tiek deliktinės atsakomybės atveju, tiek subrogacijos atveju, yra sprendžiamas klausimas dėl kaltės ir priežastinio ryšio su atsiradusiomis pasekmėmis.

Nagrinėdamas civilinės atsakomybės draudimo klausimus kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo gali būti įpareigotas atlyginti žalą, tik esant priežastiniam ryšiui tarp teisei priešingų jo veiksmų ir kilusios žalos. Priežastinio ryšio nebuvimas visais atvejais atleidžia asmenį nuo pareigos atlyginti žalą. Tos pačios taisyklės taikytinos ir draudimo įmonėms (draudikams), kurie pareiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą. Šiuo atveju nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286-313/2017).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad žalą sukėlęs įvykis buvo atsakovės valdomose patalpose, todėl nenustačius šios aplinkybės, kad būtent atsakovė yra atsakingas subjektas, nebėra pagrindo spręsti ir kitų deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų buvimo t. y. atsakovės neteisėtų veiksmų, kilusios žalos bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir draudėjui padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nors pasekmės – nuostoliai – atsirado, tačiau nesant kaltės, negalima nei deliktinė, nei kitokia atsakomybės rūšis, todėl konstatuotina, kad atsakovės civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju yra negalima.

Apibendrindamas byloje nustatytas faktines aplinkybes, šalių argumentus, pateiktus įrodymus, teisinį reglamentavimą bei nesant visų būtinų atsakovės civilinės atsakomybės kilimo sąlygų, teismas daro išvadą, kad ieškovės ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 176 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl ieškinio senaties termino

Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į ieškinį prašė taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti. Ieškovės nuomone ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-02-14, kai ieškovei buvo pranešta apie draudžiamą įvykį, todėl ieškinys pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino, nes ieškinys Kauno apylinkės teismui buvo pateiktas per EPP sistemą 2017-02-13.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad solidariosios atsakomybės atvejais vieno iš bendrininkų pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį galioja ir kitiems bendrininkams, jeigu šie nėra atsisakę reikalauti taikyti ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartis Nr. e3K-3-307-701/2016), todėl šiuo atveju trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) turi teisę reikalauti byloje taikyti ieškinio senatį.

CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo.

Subrogacijos atveju ieškinio senaties termino eiga skaičiuojama nuo tos dienos, kurią žalą patyręs asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009). Tai reiškia, kad draudikas, įgijęs subrogacinio reikalavimo teisę, yra saistomas tų ieškinio senaties terminų, kurie būtų taikomi draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-377/2012). Subrogacija nėra nauja regresinė prievolė, o tik egzistuojančios prievolės asmenų pasikeitimas, kuriam ieškinio senaties skaičiavimas pagal CK 1.128 straipsnį nesikeičia. Todėl nagrinėjamu atveju ieškinio senaties termino pradžia laikytina 2014 m. vasario 12 d. (diena, kurią įvyko užliejimas), kai nukentėjusysis ((duomenys neskelbtini)) sužinojo apie padarytą žalą, o ne kai apie šią žalą buvo pranešta draudikui (duomenys neskelbtini). Ieškovė pradinį ieškinį Kauno apylinkės teismui pateikė per EPP sistemą 2017-02-13, 23.31 val., o tai reiškia, kad ieškovė pareiškė ieškinį praleidusi įstatymu nustatytą ieškinio senaties terminą, kuris baigėsi 2017-02-12 (CK 1.125 str. 8 d.) ir šio termino neprašė atnaujinti.

Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo, kai ginčo šalis ieškinio senatį reikalauja taikyti, yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Kai ieškovas praleidžia įstatymo nustatytą terminą, per kurį jis gali apginti pažeistas teises teismine tvarka, ir teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių bei jo neatnaujina, ieškinys atmetamas nepaisant ieškinio reikalavimų pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008). Todėl byloje nustačius, kad ieškinio senaties terminas praleistas ir ieškovė jo neprašo atnaujinti, o trečiasis asmuo ADB „Gjensidige“ reikalauja ieškinio senatį taikyti, tai sudaro papildomą ir savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškinį atmetus, ieškovei jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė L. Z. duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė ir jų priteisti neprašė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 str. teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.