- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-23
- Bylos Nr.
- e2S-139-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00746-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gildera“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Jonas Vinduer“
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Skandinavijos langai“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Gildera“ atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-6845-913/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Jonas Vinduer“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Gildera“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Skandinavijos langai“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Jonas Vinduer“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei UAB ,,Gildera“(toliau – ir atsakovė), trečiajam asmeniui UAB ,,Skandinavijos langai“ dėl skolos, delspinigių ir procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės UAB ,,Gildera patikslintą priešieškinį ieškovei UAB ,,Jonas Vinduer“ dėl kainos sumažinimo.
2. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei UAB ,,Jonas Vinduer“ iš atsakovės UAB ,,Gildera“ 13755 Eur skolos, 1031,63 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 14331,55 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės UAB ,,Gildera“ 2020 m. lapkričio 10 d. priešieškinį ir 2021 m. gruodžio 6 d. patikslintą priešieškinį paliko nenagrinėtais.
Šalies argumentai
3. 2022 m. rugsėjo 23 d. atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė peržiūrėti 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime atsakovė nurodė, kad iš sprendimo matyti, kad byloje esantys įrodymai net formaliai nebuvo vertinami, pats teismas iš esmės sutiko ir konstatavo, kad bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai yra prieštaringi, tačiau jų netyrė ir prieštaringumo nepašalino, taip neatkleisdamas bylos esmės ir neišnagrinėdamas teisingai bylos. Teigė, kad skundžiamu sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ne todėl, kad atlikus formalų jų vertinimą galima nustatyti, jog ieškovė neatsakinga už parduotus netinkamos kokybės prekes, tačiau dėl to, jog vadovavosi įrodymų prieštaringumu ir neatitikimu, dėl ko darė išvadą apie visišką defektų nebuvimo faktą, kuris realiai neatitinka bylos medžiagos. Pasak ieškovės, teismo sprendimas už akių iš esmės apgynė tik ieškovės poziciją ir nepagrįstai suvaržė atsakovės teisę į tinkamos kokybės daikto įsigijimą, t. y. sukūrė praktiką kai pardavėjas neatsako netgi už tuos defektus, kuriuos pats pripažįsta – ieškovė pripažino dalį langų defektų.
Atsiliepimas
4. Ieškovė UAB „Jonas Vinduer“ atsiliepime į atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo prašė netenkinti atsakovės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, priteisti ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad byloje 2022 m. rugpjūčio 25 d. buvo paskirtas teismo posėdis, apie kurį atsakovės atstovas buvo tinkamai informuotas, tačiau į teismo posėdį neatvyko, nepateikė neatvykimą pateisinančių priežasčių, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, todėl byloje buvo teisinis pagrindas priimti sprendimą už akių.
5. Teigė, kad šioje bylos stadijoje nebeliko teisinio pagrindo pirkėjo teisių gynybai, nes atsakovė byloje nors ir buvo pareiškusi priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti ginčo sutarties kainą ir atlyginti patirtus nuostolius, atsakovės priešieškinis buvo paliktas nenagrinėtu ir ši nutartis įsiteisėjo, todėl, pasak ieškovės, nagrinėjant atsakovės pareiškimą svarbu tai, kad civilinės bylos Nr. e2-32-913/2022 dalykas nebeapima pirkėjo teisių gynimo. Ieškovės teigimu, šioje proceso stadijoje yra visiškai nesvarbu, kad byloje yra įrodymų, jog prekės galimai buvo nekokybiškos, visiškai nesvarbu, kad nėra nustatyta dėl kokios priežasties atsirado prekių trūkumai, visiškai nesvarbu, kad byloje yra prieštaringi įrodymai dėl prekių trūkumų atsiradimo – atsakovės pareiškimo argumentai, susiję su pirkėjo teisių gynimu nėra aktualūs, kadangi panaikinus sprendimą už akių ir atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, pirkėjo teisės nebegalėtų būti ginamos, nes tam nebėra teisinio pagrindo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2022 m. lapkričio 15 d. nutartimi atsakovės UAB ,,Gildera“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, priteisė iš atsakovės ieškovei 847 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Teismas nurodė, kad atsakovės atstovui šaukimas dalyvauti teismo posėdyje buvo įteiktas tinkamai, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių teismui nepateikta, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta. Atsižvelgęs į tai teismas darė išvadą, kad nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą išvadai, jog sprendimas už akių atsakovės atžvilgiu negalėjo būti priimtas.
8. Dėl įrodymų, galėjusių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui teismas nurodė, kad atsakovė UAB „Gildera“ neskundė 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendime už akių inkorporuoto teismo sprendimo (nutarties) palikti nenagrinėtu atsakovės UAB „Gildera“ priešieškinį ir patikslintą priešieškinį dėl prekių kainos sumažinimo, sutarties atsisakymo ir nuostolių atlyginimo, kuriuo atsakovė savo galimai pažeistų teisių gynimą grindė CK 6.334 straipsnyje įtvirtintais pagrindais. Sprendė, kad pareiškimo nagrinėjimo dienai atsakovės UAB „Gildera“ priešinio reikalavimo ieškovei UAB „Jonas Vinduer“ byloje nebėra, nes sprendimas palikti nenagrinėtu priešinį reikalavimą (priešieškinį) yra įsiteisėjęs, todėl nurodė, kad ir pagrindo nagrinėti atsakovės byloje buvusios pozicijos (priešinių reikalavimų) kas galimai yra atsakingas už gaminių defektus, nebėra.
9. Teismas vertino, kad atsakovės atstovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos 2022 m. rugsėjo 2 d. teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad priimtas teismo sprendimas akivaizdžiai yra neteisingas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Gildera“ prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atnaujinti civilinės bylos Nr. e2‑32‑913/2022 nagrinėjimą.
10.1. Apeliantės teigimu, civilinėje byloje Nr. e2-32-913/2022 net trijų teismo ekspertų išvados ir kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad langai, t. y. prekės, dėl kurių neapmokėjimo buvo inicijuotas teisminis ginčas, yra nekokybiški, su daugybe defektų, kuriuos lėmė langų gamybos procese panaudotos netinkamos medžiagos – netinkamo drėgnumo mediena. Visgi, 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendime už akių, kuriuo ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad UAB ,,Gildera“ neįrodė, kad ieškovė UAB ,,Jonas Vinduer“ pardavė netinkamos kokybės prekes ir jų negalima naudoti pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovės atžvilgiu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų specialių atsakovo teisių gynimo būdų.
10.2. Mano, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, net formaliai neįvertino esminę reikšmę turinčių įrodymų: Ekspertizės akto Nr. 21-08/05, 2022 m. gegužės 16 d. Teismo ekspertizės akto, atsakovės pateikto defektinio akto, atsakovės pateiktų foto nuotraukų, dr. D. A. vertinamosios išvados ir kt. Sprendimu už akių pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino ne todėl, kad atlikus formalų jų vertinimą galima nustatyti, jog ieškovė neatsakinga už parduotus netinkamos kokybės prekes, tačiau dėl to, jog vadovavosi įrodymų prieštaringumo ir neatitikimu, dėl ko darė išvadą apie visišką defektų nebuvimo faktą, kuris realiai neatitinka bylos medžiagos.
10.3. Pasak apeliantės, pareiškime nurodyti argumentai ir pagrindai, siekiant, kad sprendimas už akių būtų panaikintas ir byla būtų nagrinėjama, buvo atmesti, vadovaujantis vieninteliu argumentu, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo UAB „Gildera“ priešieškinis paliktas nenagrinėtu, todėl atsakovės argumentai, kad sprendime už akių prekių kokybės neišsamus vertinimas, įrodymų prieštaringumų nepašalinimas, atsakingo už gaminių defektus asmens nenustatymas teisiškai nėra reikšmingi, sprendžiant reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumą. Apeliantės manymu, tokie teismo argumentai nėra teisiškai pagrįsti, nes sprendimas, kuriuo UAB „Gildera“ priešieškinis paliktas nenagrinėtu, neeliminuoja atsakovės teisių gynimo būdų, kadangi pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka.
Atsiliepimas
10.4. Atsakovė teigia, kad byloje yra atliktos trys teisminės ekspertizės ir pateikta eilė visų kitų įrodymų, kurie leidžia objektyviai išnagrinėti tiek ieškinio, tiek priešieškinio reikalavimus. Taigi nors teismas formaliai paliko priešieškinio reikalavimus nenagrinėtais, nors eilėje teismo posėdžių jie iš esmės buvo ištirti, atnaujinus bylos nagrinėjimą, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 297 straipsnio 2 dalimi, CPK 143 straipsnio 1 dalimi, atsakovė turi teisę ginti savo teises.
10.5. Be to, atsakovė nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.58 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad „Jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius“. Taigi jeigu pirmosios instancijos teismas būtų ištyręs (bent formaliai) teisme atliktų ekspertizių išvadas, pateiktas foto nuotraukas, pašalinęs esminius prieštaravimus, atsakovė galėtų remtis ne tik CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų specialių atsakovo teisių gynimo būdais, tačiau ir CK 6.58 straipsnio 1 dalimi.
10.6. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, sukūrė teisiškai ydingą situaciją, kai nors byloje esantys įrodymai akivaizdžiai patvirtina netinkamą ieškovės prievolių vykdymą (perduoti kokybiškas prekes), tačiau ieškovės atsakomybė yra eliminuojama, kadangi sprendimas už akių iš esmės apgynė tik ieškovės poziciją ir nepagrįstai suvaržė atsakovės teisę į tinkamos kokybės daikto įsigijimą, t. y. sukūrė praktiką, kai pardavėjas neatsako netgi už tuos defektus, kuriuos pats pripažįsta.
Šalies argumentai
10.7. Apeliantės teigimu, išnagrinėjus bylą iš esmės būtų realizuoti bylos nagrinėjimo operatyvumo, proceso koncentruotumo principai, kadangi atsakovei kreipiantis į teismą su ieškiniu, siekiant ginti CK 6.334 straipsnyje numatytas savo teises bei dėl nuotolių atlyginimo, naujos sudėties teismas turėtų iš naujo nagrinėti visus įrodymus, iš naujo apklausti ekspertus ir (ar) atlikti kitus procesinius veiksmus, nagrinėjant bylą, kai civilinėje byloje Nr. e2-32-913/2022 visi įrodymai jau yra pateikti, atlikta daugybė procesinių veiksmų ir tik dėl visiško formalumo (atstovo išvykimo į iš anksto suplanuotas atostogas ir negalėjimo dalyvauti teismo posėdyje) buvo priimtas sprendimas už akių, kas lemia ženkliai ilgesnę teisminio proceso trukmę bei išimtinai ieškovės interesų gynimą, neatsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, sąlygojusias ir esančias esminėmis šiame teisiniame ginče.
Atsiliepimas
11. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį arba palikti nenagrinėtu arba atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
11.1. Teigia, kad UAB „Gildera“ atskirąjį skundą pasirašė ir pateikė advokato padėjėjas, neturintis teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme, taigi atskirasis skundas paduotas asmens, kuriam tokios teisės nesuteikia atstovavimo sutartis ir imperatyviai draudžia įstatymas. Dėl šios priežasties atskirasis skundas neturėjo būti priimtas, o priėmus – paliktas nenagrinėtu.
11.2. Tiek pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirasis skundas yra grindžiamas aplinkybėmis / įrodymais, susijusiomis su atsakovės priešieškiniu ir jame pareikštais reikalavimais. Taip pat yra akcentuojamos su priešieškinio reikalavimų pagrįstumu specialistų išvados, teismo ekspertizių aktuose pateiktos išvados, nurodomas esančių įrodymų dėl prekių kokybės prieštaringumas. Atsakovės manymu, šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad buvo priimtas nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas už akių. Tačiau, ieškovės manymu, atsakovė ignoruoja byloje susiklosčiusią procesinę situaciją. Nors atsakovė teigia, kad prekės buvo nekokybiškos, tačiau priešieškinį palikus nenagrinėtu, šioje bylos stadijoje nebeliko teisinio pagrindo pirkėjo teisių gynybai, dėl ko ginčas iš esmės supaprastėjo, nes ginčo dalyku liko tik skolos priteisimo reikalavimas, kas leido teismui priimti sprendimą už akių.
11.3. Teigia, kad jeigu atsakovas yra pasyvioji šalis, jis savo atsikirtimus gali išdėstyti atsiliepime į ieškinį, tačiau jeigu atsakovas reiškia savarankiškus reikalavimus ieškovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalą ir pan., t. y. veikia aktyviai), pastarieji turi būti suformuluoti pasirenkant kitą gynybos priemonę – reiškiant priešieškinį. Kaip matyti iš CK 6.334 straipsnyje apibrėžtų specialiųjų pirkėjo teisių gynybos būdų, tai yra aktyvūs gynybos būdai, kurie gali būti realizuoti tik byloje pareiškus priešieškinį.
11.4. Mano, kad sprendimas už akių yra peržiūrimas ginčo dalyko ribose, o atsakovės priešieškinis, įsiteisėjus nutarčiai dėl jo palikimo nenagrinėtu, atsidūrė už ginčo dalyko ribų. Atitinkamai, hipotetinė atsakovės procesinė galimybė pareikšti ieškinį kitoje byloje ar pareikšti priešieškinį, panaikinus sprendimą už akių, nėra aktuali vertinant ar sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus dėl atskirojo skundo palikimo nenagrinėtu. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi apeliantei nustatė terminą pašalinti pateikto atskirojo skundo trūkumus – pateikti apeliacinės instancijos teismui tapatų atskirąjį skundą, kuris būtų tinkamai pasirašytas atsakovės ar jos įgalioto vesti bylą asmens (CPK 55 straipsnis, 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalies 2 punktas). Panevėžio apygardos teisme 2023 m. vasario 13 d. gautas apeliantės atskirasis skundas, pasirašytas advokato, kartu su atskiruoju skundu pateikta 2022 m. lapkričio 24 d. advokato atstovavimo atsakovę šioje byloje sutartis.
15. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendimas už akių nėra klasikinė ir įprasta teisingumo įgyvendinimo forma; sprendimas už akių yra vienos iš ginčo šalių netinkamo, pasyvaus procesinio elgesio padarinys. Tokio sprendimo priėmimui nekeliamas tikslas nustatyti (surinkti) ir visapusiškai įvertinti visus ginčui reikšmingus įrodymus ir nustatyti visišką materialiąją tiesą pagal bendrąsias civilinio proceso ginčo teisenos taisykles. Teisės į tinkamą procesą principas reikalauja, kad kiekvienas byloje dalyvaujančio asmens procesinių teisių ribojimas būtų pateisinamas civilinio proceso tikslų bei principų apsauga. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintu sprendimo už akių priėmimo institutu siekiama ne nubausti pasyviąją ginčo šalį, o užtikrinti sklandžią proceso eigą, užkirsti kelią šalims piktnaudžiauti savo teisėmis bei vilkinti procesą, taip pat sudaryti teisines prielaidas civiliniame procese sąžiningos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų apsaugai bei ekonomiškumo ir koncentracijos principų įgyvendinimui. Be to, teismo sprendimas už akių turi būti suderinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K3-241-701/2019, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
16. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas už akių gali būti nepalankus ir aktyviajai šaliai, jeigu formaliai įvertinęs įrodymus teismas nustato, kad aktyviosios šalies pozicija nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-421/2018, 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
17. CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjamas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
18. Šiuo atveju sprendimas už akių buvo priimtas atsakovei ir jos atstovui neatvykus į teismo posėdį ir ieškovės atstovui prašant priimti sprendimą už akių. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad atsakovė ir jos atstovas pirmosios instancijos teisme advokato padėjėjas buvo tinkamai informuoti apie teismo posėdį, ir į jį neatvyko be svarbių priežasčių, neprašė nagrinėti bylą jiems nedalyvaujant, t. y. žinojo apie teismo procesą ir atsakovės atžvilgiu pradėtą civilinę bylą. Pati apeliantė iš esmės neginčija šių tiek skundžiamoje nutartyje, tiek sprendime už akių konstatuotų aplinkybių, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas skundo ribų, dėl šios aplinkybės daugiau nepasisako.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje svarbu vadovautis CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktu, pagal kurį teismas gali netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai atvykusios (ar procesinį dokumentą pateikusios) šalies nurodytos aplinkybės ir jos pateikti bei nurodyti įrodymai kelia teismui rimtų abejonių. Tokia situacija gali susidaryti ne tik tais atvejais, kai teismui kyla rimtų abejonių aktyviosios šalies reikalavimų ar atsikirtimų pagrįstumu, įvertinus pačios aktyviosios šalies nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, bet ir kai tokių abejonių teismui kyla įvertinus priešingos šalies ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų byloje nurodytas aplinkybes ir jas patvirtinančius įrodymus. Nors įstatymų leidėjas, įtvirtindamas sprendimo už akių priėmimo galimybę, nustato pareigą teismui įvertinti aktyviosios šalies pateiktus ir nurodytus įrodymus, vis dėlto, siekiant sudaryti sąlygas teismui priimti teisingą sprendimą, taip pat apsaugoti neatvykusios ar procesinio dokumento nepateikusios šalies interesus, esant CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punkte įtvirtintam pagrindui netenkinti šalies prašymo priimti sprendimą už akių, aktyviosios šalies reikalavimus ir atsikirtimus patvirtinantys įrodymai turi būti vertinami formaliai, kartu atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).
20. Sprendime už akių nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad tarp ieškovės UAB ,,Jonas Vinduer“ ir atsakovės UAB ,,Gildera“ 2020 m. gegužės 18 d. buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo parduoti 35 vienetus medinių langų ir durų, stiklo paketų su slėgio vožtuvėliais, o atsakovė įsipareigojo už prekes atsiskaityti. Ieškovė pardavė 35 vienetus medinių langų ir durų, stiklo paketų su slėgio vožtūvėliais ir 2020 m. birželio 9 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1976 19 561 Eur sumai, kurią atsakovė turėjo apmokėti iki 2020-07-24 (pirkimo – pardavimo sutarties III dalis). Ieškovė nurodė, kad atsakovė sumokėjo tik dalį sumos, mokėtinos pagal 2020 m. birželio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 1976, t. y. 5 806 Eur, ir liko skolinga 13 755 Eur. Atsakovė UAB ,,Gildera“ po prekių perdavimo ir sumontavimo pateikė defektinį aktą, kuriame nurodė prekės trūkumus: susikraipiusius langų statramsčius, nuolajas nukreiptas į stiklo pusę, prastą dažymo kokybę, medienos šlifavimo netolygumus, nekokybišką sandarinimą silikonu, blogą vizualinę kokybę, ir pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad sumontavus langus statybos objekte, buvo pastebėti esminiai prekių defektai, todėl atsakovė atsisakė priimti atliktus statybos darbus, liepė nedelsiant prekes išmontuoti ir jas pakeisti kokybiškomis. Ieškovė nepriėmė pateiktų pretenzijų, todėl atsakovė prekes demontavo ir informavusi ieškovę, prekes išsiuntė ekspertizės atlikimui, gavusi dr. D. A. ir dr. V. D. medinio lango vertinimą, atsakovė UAB ,,Gildera“ prašė sumažinti prekių kainą iki 0 Eur, per 10 kalendorinių dienų grąžinti sumokėtą avansą už prekes, pasiimti langus per 10 kalendorinių dienų, padengti pirkėjo nuostolius – 6 915,75 Eur, per 10 kalendorinių dienų.
21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą už akių aprašė byloje esančius įrodymus, t. y. dr. D. A. ir dr. V. D. medinio lango vertinimą, UAB Agnapolio dvaro direktoriaus G. R. 2020 m. rugsėjo 16 d. medinių langų apžiūros protokolą, E. T. medinių langų apžiūrą, UAB ,,LitMet“ atstovo T. G. 2020 m. rugsėjo 16 d. pateiktą nuomonę, UAB ,,Testlita“ 2021 m. vasario 3 d. ekspertizės tyrimo aktą Nr. 02/02 su priedais, dr. D. A. 2021 m. kovo 18 d. vertinamąją išvadą dėl ,,Ekspertinio tyrimo akto dėl medinių langų kokybės“, dr. D. A. atsakymą į specialisto paaiškinimą 2021 m. balandžio 12 d. Nr. 04/01, fotonuotraukas, kuriose matomas ginčo langų montavimas.
22. Teismas nurodė, kad iš UAB ,,Testlita“ specialisto paaiškinimų dėl 2021 m. kovo 18 d. dr. D. A. vertinamosios išvados nustatyta, kad išvadoje jokiais faktais, dokumentais arba bandymais, nėra paneigta ekspertinio tyrimo akto išvada, kad nustatyti rėmų defektai atsirado dėl medienos drėgminių deformacijų vandeniui patekus į rėmų konstrukcijas per montavimo skyles; kad labiausiai tikėtina, jog vanduo į rėmų konstrukcijas pateko po langų pristatymo į Norvegiją.
23. Kadangi byloje 2021 m. birželio 10 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi paskirta statybos techninė teismo ekspertizė, kuri pavesta atlikti ekspertams T. M. ir S. S., teismas nurodė 2021 m. rugpjūčio 26 d. ekspertizės akto išvadas, pagal kurias nustatyta, kad langai, specifikacijose pažymėti indeksais: L2, L8b, L8c, L11b turi defektų: stiklajuosčių paviršiai nelygūs; stiklajuosčių suvedimai nekokybiški; nekokybiškas sandarinimas silikonu; jaučiami ir matomi nelygumai (,,laiptai“) tašelių suklijavimo vietose. Nurodyta, kad defektai lango rėmuose yra tipiški, kai gamybai yra panaudojami netinkamo drėgnio medienos ruošiniai, kas iš esmės atitinka dr. D. A. anksčiau pateiktus vertinimus.
24. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai 2022 m. sausio 20 d. nutartimi paskyrė papildomą statybos techninę teismo ekspertizę, pavedant ją atlikti teismo ekspertams V. Š. ir D. K.. Iš teismo eksperto V. Š. 2022 m. balandžio 6 d. teismo ekspertizės akto Nr. 126 išvadų nustatyta, kad langai neturi defektų. Tačiau iš teismo eksperto dr. D. K. 2022 m. gegužės 16 d. teismo ekspertizės akto išvadų nustatyta, kad vizualiai apžiūrėti 23 vnt. medinių langų ir 6 vnt. medinių durų, ekspertizės metu nustatyta, kad visi apžiūrėti langai ir durys turi trūkumų (defektų), kurie išsamiai išvardinti ,,Langų ir durų trūkumų sąraše“. Ekspertizės metu nustatyta, kad defektai, susiję medienos ir dažų defektais, atsirado dėl netinkamo medienos paruošimo – pagaminta iš netinkamo medienos drėgnio, o mechaniniai pažeidimai galėjo atsirasti transportavimo ar montavimo metu. Ekspertizės metu nustatyta, kad langų ir durų trūkumai yra vizualiniai ir gali būti pašalinti atliekant langų ir durų remontą.
25. Visgi pirmosios instancijos teismas sprendime už akių nurodė, kad, formaliai įvertinus pagal civilinio proceso įrodinėjimo normas šalių pateiktų įrodymų visetą (rašytinius paaiškinimus; ekspertų ir teismo ekspertų ekspertizės aktus, kurios viena kitai prieštarauja ir ženkliai skiriasi pagal ekspertizės apimtis; nuotraukas) bei atsižvelgiant į faktines aplinkybes (prekių, pagamintų iš medienos, pristatymą į Norvegiją; sumontavimą; pretenzijos pateikimo laiką; išmontavimą; transportavimą atgal į Lietuvą; sandėliavimą ir kt.) darytina išvada, kad atsakovė UAB ,,Gildera“ neįrodė, kad ieškovė UAB ,,Jonas Vinduer“ pardavė netinkamos kokybės prekes ir jų negalima naudoti pagal paskirtį, todėl nėra pagrindo taikyti ieškovės atžvilgiu CK 6.334 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų specialių atsakovo teisių gynimo būdų.
26. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sutiktina su apeliante, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pašalinti byloje esantys prieštaravimai tarp specialistų / ekspertų išvadų bei nuomonių, kurie yra kategoriški, t. y. net toje pačioje teismo paskirtoje ekspertizėje dviem ekspertams atliekant langų vertinimus, pateikiamos ne tik viena kitai prieštaraujančios išvados, bet ir fotonuotraukos, kuriose fiksuojamos priešingos aplinkybės.
27. Svarbu tai, kad priešieškinyje atsakovė iš esmės išdėstė ne tik savo reiškiamus reikalavimus dėl nuostolių ir kt., bet ir pasisakė dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo (priešieškinio 1-18 punktai), į juos atskirsdama ir nebeteikdama teismui atskiro atsiliepimo į ieškinį, tačiau aiškiai kvestionuodama daiktų kokybę ir pardavėjo atsakomybę. Pažymėtina, kad sprendime už akių nei vienas atsakovės teismui anksčiau teiktas argumentas nebuvo įvertintas / paneigtas. Tuo pačiu nepagrįstais pripažintini pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje ir ieškovės atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai, kad atsakovės priešieškinį palikus nenagrinėtą ir atsakovei šios sprendimo už akių dalies atskirai neapskundus, nebeliko pagrindo ginti pirkėjo teises ir vertinti argumentus dėl daiktų defektų. Pažymėtina, kad byloje atsakovei išreiškus aiškų nesutikimą su ieškiniu, pateikus atsikirtimus teismo posėdžiuose, atsakovės argumentai negali būti nevertinami sprendžiant dėl ieškovės ieškinio pagrįstumo (žiūrėti nutarties 19 punktą).
28. Nors pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pareiškėja (atsakovė) nurodė, kad byloje atliktos ekspertizės prieštarauja viena kitai, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tik apibendrintai nurodė, kad atsakovė su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenurodė ir nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų ir (ar) leistų suabejoti teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu, tačiau plačiau ir išsamiau tokio savo vertinimo nemotyvavo. Tačiau jau minėta, kad, nagrinėjamoje byloje, net ir priimant sprendimą už akių, vertinant ieškovės reikalavimų dėl skolos, kylančios iš pirkimo-pardavimo sutarties, priteisimo, privalėjo būti įvertinti net ir pasyvia pripažintos šalies – atsakovės, argumentai dėl daiktų kokybės, įvertinti visi byloje esantys įrodymai, paneigiant vienos ir patvirtinant kitos ekspertizės išvadas, taigi formalus įrodymų vertinimas turėjo apimti ir kitos šalies pateiktų įrodymų įvertinimą. Tačiau, kaip matyti iš sprendimo už akių ir iš skundžiamos nutarties, teismas, visiškai tenkindamas ieškinį, byloje esančių įrodymų, juos iš esmės tik aprašant, neįvertino ir jų prieštaringumo nepašalino, tik nurodė, kad atsakovė UAB ,,Gildera“ neįrodė, jog ieškovė UAB ,,Jonas Vinduer“ pardavė netinkamos kokybės prekes ir jų negalima naudoti pagal paskirtį.
29. Be to, apeliacinės instancijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju svarbu tai, kad byla teisme pradėta 2020 m. spalio 8 d., byloje įvyko du parengiamieji ir keturi teismo posėdžiai (neskaičiuojant teismo posėdžio, kuriame nedalyvavo atsakovės atstovas ir dėl ko buvo priimtas sprendimas už akių), šalys teikė įvairius procesinius dokumentus, teikė įrodymus, įrodinėjo ir ginčijo aplinkybes, byloje buvo paskirtos net dvi teismo ekspertizės, byla 2022 m. birželio 23 d. perduota naujam teisėjui, o paskyrus bylą nagrinėti teismo posėdyje, priimtas sprendimas už akių, iš esmės naujos sudėties teismui net neišklausius atsakovės pozicijos. Pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 25 d. teismo posėdžio metu, į kurį neatvyko atsakovės atstovas, pati teisėja pripažino, kad pasikeitus teismo sudėčiai, ji neturėjo galimybės susipažinti su didelės apimties byla, nurodė, kad nėra galimybės šioje byloje taip lengvai užbaigti bylą, t. y. priimti sprendimą už akių. Dėl to vertintina, kad sprendimo už akių priėmimas, kaip procesinės priemonės taikymas, esant tokioje pažengusioje bylos nagrinėjimo stadijoje, buvo neproporcinga priemonė, tik dar labiau užvilkinusi procesą, juo labiau kad įstatymas numato ir kitų būdų, kaip užkirsti kelią bylos vilkinimui, pvz., CPK numatyta galimybė skirti baudą (CPK 246 straipsnio 3 dalis). Sutiktina su apeliante, kad šiuo konkrečiu atveju atsisakius tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kai atsakovė akivaizdžiai tebegina savo poziciją dėl prekės defektų buvimo, šalių bylinėjimasis teismuose, atsakovei reiškiant atskirus reikalavimus ieškovei kitose bylose, tik pailgėtų ir niekaip neužtikrintų civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimo.
30. Atsižvelgus į nurodytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, tik formaliai pasisakęs dėl pareiškimo argumentų, nepagrįstai neįvertino to, jog susiklosčius tokioms aplinkybės, kaip šioje konkrečioje byloje, t. y. esant byloje nepašalintiems įrodymų prieštaravimams, esant itin pažengusiai bylos proceso stadijai, sprendimo už akių priėmimas nebuvo galimas (CPK 285 straipsnio 3 dalies 4 punktas), o atsakovei aiškiai išreiškus poziciją dėl nesutikimo su ieškovės pareikštais reikalavimais, pateikus argumentus ir nurodžius tai pagrindžiančius įrodymus, nebuvo ir pagrindo atsisakyti tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas negali būti svarbesnis nei teisingas bylos išnagrinėjimas iš esmės, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti ginčijamą sprendimą už akių ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo procesinis sprendimas į sprendimą už akių inkorporuojant nutartį ir nurodant atskirus ir skirtingus to paties procesinio sprendimo (sprendimo už akių) apskundimo terminus yra procesiškai ydingas, painus ir galintis suklaidinti proceso šalis. Todėl teismo argumentas, kad sprendimo už akių dalis, kuria priešieškinis paliktas nenagrinėtu, jos neapskundus per 7 dienas nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, yra įsiteisėjusi, yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato galimybės panaikinti dalies sprendimo už akių (CPK 288 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl, šiuo konkrečiu atveju, naikinamas visas teismo sprendimas už akių, t. y., ir ta sprendimo už akių dalis, kuria atsakovės priešieškinis ir patikslintas priešieškinis palikti nenagrinėtais, ko iš esmės tiek pareiškimu, tiek ir atskiruoju skundu prašė atsakovė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. lapkričio 15 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.