- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-03
- Bylos Nr.
- II-340-1057/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01354-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Evelina Petraitienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr.10-ANR-N-13413-2018 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. P. (toliau – ir Pareiškėjas) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus (toliau – ir Institucijos) 2015 m. gegužės 15 d. nutarimu Nr.10-ANR-N-13413-2018 (toliau – ir Nutarimu) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 5 dalį. už tai, kad 2018 m. vasario 3 d. 23.29 val. Vilniuje, Savanorių pr. 63 važiuodamas viršijo leistiną 50 km/h greitį ir važiavo 97 km/h greičiu. Jam paskirta administracinė nuobauda – 170 eurų dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas, nesutikdamas su Institucijos paskirta administracinio poveikio priemone, pateikė skundą, kuriame nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į: 1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 5) vairavimo stažą; 6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; 7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; 8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus. Administracinis nusižengimas savo pobūdžiu nėra toks pavojingas, kad teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas 6 mėnesiams būtų proporcinga administracinio poveikio priemonė. Pareiškėjas yra dorą ir visuomenėje priimtiną bei pageidautiną gyvenimo būdą pasirinkęs pilietis. Jis 2014 metais įgijo vidurinį išsilavinimą. Nuo 2017 m. rugsėjo 26 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ apsaugos darbuotoju. Turi mažametį sūnų, kurį augina vienas pats. Yra sumokėjęs visą paskirtą baudą, taigi nevengia administracinės atsakomybės. Neteistas, eismo įvykių sukėlęs nėra. Paminėtos aplinkybės atspindi išimtinai teigiamas jo savybes, o administracinis nusižengimas nėra niekaip atspindintis jo požiūrį į galiojančias teisės bei moralės normas. Nutarime nustatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta aplinkybė, t. y., jog Pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), o sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl ankstesnio patraukimo administracinėn atsakomybėn pažymima, kad Pareiškėjas praeityje yra trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau padaryti pažeidimai nėra grubūs (baudos už juos yra gerokai mažesnės nei už aptariamą nusižengimą). Pareiškėjas yra padaręs ir šiurkštesnį administracinį nusižengimą, t. y. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, tačiau tai padaryta daugiau dėl nežinojimo, kad reikėjo atskiros kategorijos teisės. Dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių skunde pažymima, kad teisė vairuoti transporto priemones Pareiškėjui reikalinga dėl dviejų svarbių aplinkybių. Pirma, Pareiškėjas kartu su savo sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini), tuo tarpu sūnus priešmokyklinio ugdymo įstaigą lanko Vilniuje, kadangi gyvenamojoje vietoje į šią įstaigą prisiregistruoti paprasčiausiai nepavyko. Antra, Pareiškėjas dirba apsaugos darbuotoju. Šio darbo specifika yra tokia, kad jis turi reaguoti į pranešimus apie saugumo pažeidimus objektuose, kuriuos saugo jo darbovietė. Į pažeidimus objektuose reaguojama vykstant į juos transporto priemone. Neturint teisės vairuoti transporto priemonės Pareiškėjas niekaip negalės tęsti šio darbo. Nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, kadangi jie surinkti neteisėtai, t. y. faktas, kad buvo viršytas leistinas greitis, yra užfiksuotas neteisėtai. Ši pozicija grindžiama tuo, kad pagal LRV 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimą Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau - KET), informaciniu kelio ženklu, be kita ko, yra „Automatinė eismo kontrolė“ (Nr. 636) ir jis žymi „Kelio ruožą, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“. Nagrinėjamos bylos atveju, prieš stacionarų greičio matuoklį, kuriuo ir užfiksuotas aptariamas administracinis nusižengimas, nėra informacinio kelio ženklo Nr. 636, nors KET numato, kad toks ženklas turi būti. Dėl to, darytina išvada, kad Pareiškėjo padaryta veika užfiksuota netinkamai. Antra, ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas specialiosios teisės atėmimą numato tik ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais. Vienas iš šių atvejų – kai ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padaro pradedantysis vairuotojas (būtent dėl šio specialaus subjekto požymio Pareiškėjo atžvilgiu priimtas skundžiamas nutarimas). Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - SEAKĮ) 2 straipsnio 52 dalyje nustatyta, kad pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, Al, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. Pareiškėjas faktiškai turi 4 metų vairavimo stažą. Tačiau, teisiškai jam yra išduotas vairuotojo pažymėjimas, liudijantis, kad Pareiškėjas turi mažesnę nei dvejų metų vairavimo patirtį. Taip atsitiko todėl, kad jis, turėdamas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimą, padarė KET pažeidimą, už kurį SEAKĮ numato baigti papildomus vairuotojų mokymus per vienerius metus laiko (SEAKĮ 2 straipsnio 45 dalis). Kadangi Pareiškėjas šių mokymų per įstatyme nustatytą terminą nebaigė, jam pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas į 10 metų galiojantį pažymėjimą nebuvo išduotas. Jis iš naujo išlaikė egzaminą ir jam vėl buvo išduotas pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas, kaip tai numato SEAKĮ 24 straipsnio 9 dalis. Jokiomis teisinėmis priemonėmis iš Pareiškėjo nebus atimti vairavimo įgūdžiai, kuriuos jis įgijo tuo metu, kai turėjo pirmąjį du metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą, faktiškai jis vairuoja ketverius metus. Taigi, SEAKĮ 2 straipsnio 52 dalies prasme Pareiškėjas pradedančiuoju vairuotoju gali būti laikomas tik teisiškai. Faktiškai jo vairavimo stažas yra dvigubai didesnis, todėl tik teoriškai Pareiškėjas atitinka ANK 416 straipsnio 7 dalyje numatytą specialiojo subjekto statusą. Padarytas administracinis nusižengimas nėra toks pavojingas, koks jis yra, kai ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą padaro asmenys, išties turintys mažesnę nei dvejų metų vairavimo patirtį. Prašo panaikinti Nutarimą dalyje dėl skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 6 mėnesiams arba nustatyti trumpesnį šios specialiosios teisės atėmimo terminą.
Atsiliepimas
Institucijos atsiliepime į skundą nurodoma, kad greičio viršijimas net 47 km/h užfiksuotas Vilniaus mieste, judrioje gatvėje – Savanorių pr. Be to, KET 129 punkte įtvirtinta taisyklė, kad gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu ir vairuotojo atsakomybės dėl riboto greičio nesilaikymo nepašalina tai, kad atitinkamame kelio ruože prieš elektroninę greičio matavimo sistemą nėra įrengtas įspėjamasis kelio ženklas apie tokios sistemos buvimą už atitinkamo kelio atstumo. Būtent dėl to, kad vairuotojas nesilaikė kelio ženklu nustatyto greičio limito jam buvo paskirta administracinė nuobauda. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centriniame duomenų banke užfiksuotą informaciją 2016 m. lapkričio 22 d. Pareiškėjui buvo išduotas laikinas dvejus metus galiojantis vairuotojo pažeidimas. Administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo nurodytos aplinkybės – nuoširdus gailėjimasis, darbas, šeimyninės aplinkybės, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką negali būti laikomos išskirtinėmis sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu. Be to, svarbu pabrėžti, kad skiriama nuobauda turi ne tik auklėti, bet ir nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Pareiškėjo elgesys leidžia suprasti, kad jis aukščiau iškelia už visuomenės interesus saugaus eismo srityje iškelia asmeninį interesą. Be to, jis jau buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn kaip pradedantysis vairuotojas, kuriam buvo keliami ypatingi visuomenės reikalavimai saugaus eismo srityje. Gavęs laikiną (2 metus galiojantį) vairuotojo pažymėjimą vėl įvykdė administracinį nusižengimą. ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymas tokio eismo dalyvio atžvilgiu leis jam pasijusti nebaudžiamam ir neturės prevencinio poveikio asmens elgesiui kelyje. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos centriniame duomenų banke užfiksuotą informaciją Pareiškėjas yra linkęs sistemingai pažeidinėti KET reikalavimus. Administracinės nuobaudos jam nedaro jokio teigiamo poveikio.
Teismo posėdyje pareiškėjas E. P. teigė, kad palaiko skundą. Pirmą kartą prarado teisę vairuoti transporto priemones už tai, kad važiavo neužsisegęs diržo. Nežinojo, kad turėjo per 1 metus išlaikyti papildomus kursus. Perlaikė teises gal po 3-4 mėnesių. Greitu metu vėl turėtų būti be klevo ženklo. Jam teko viską perlaikyti iš naujo. Dėl padarytų pažeidimų, tai jie nėra grubūs. Pirmą kartą pažeidimas buvo dėl viršyto greičio. Supranta, kad pradedantiesiems vairuotojams taikomi specialūs reikalavimai. Supranta, kad Savanorių pr. viršijo 47 km/h, tačiau tuo metu kelias buvo gerai apšviestas, mašinų tuo metu nebuvo, blogo oro taip pat nebuvo. Taisykles žino, padarė klaidą. Šiuo metu teisės dar nėra paimtos. Be jų neįsivaizduoja gyvenimo, kadangi reikia vaiką vežioti. Sutuoktinė gyvena užsienyje, vaiku rūpinasi jis ir močiutė. Kiekvieną dieną vaiką reikia nuvežti į darželį, kuris yra už 25 km., vėl parvažiuoti, o vakare vėl jį pasiimti, todėl per dieną vien vaiką reikia nuvežti apie 100 km. Važiuoja taip pat į darbą, sportuoja. Autobusas į miestą važiuoja retai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš skundo argumentų, administracinio nusižengimo kvalifikavimas yra ginčijamas tik įrodymams keliamų reikalavimų kontekste, tuo tarpu likę argumentai yra siejami su administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo paskyrimu.
Dėl įrodymams keliamų reikalavimų
ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Pagal to paties straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
Pareiškėjo teigimu faktas, kad jis viršijo greitį, buvo užfiksuotas neteisėtai, kadangi prieš stacionarų greičio matuoklį nebuvo kelio ženklo Nr. 636 „Automatinė eismo kontrolė“, nors toks ženklas turėjo būti. Teismas atmeta tokį jo skundo argumentą kaip nepagrįstą. Kelių eismo taisyklėse šalia kelio ženklo Nr. 636 pavadinimo ir pavyzdžio yra pateiktas paaiškinimas dėl šio kelio ženklo reikšmės – „kelio ruožas, kuriame įrengti nustatyto greičio režimo ar kitus pažeidimus fiksuojantys automatiniai prietaisai“. Nei šiame paaiškinime, nei jokiame KET punkte nėra įtvirtinta privalomo pobūdžio taisyklė, kad kelio ženklas Nr. 636 privalo būti pastatytas prieš kiekvieną eismo ruožą, kuriame yra įrengti nustatyto greičio viršijimą fiksuojantys automatiniai prietaisai. Be to, pažymėtina, KET 129 punkte nurodoma, jog gyvenvietėse visoms transporto priemonėms leidžiama važiuoti ne didesniu kaip 50 km/h greičiu. Šiame punkte numatyto reikalavimo laikymasis nėra siejamas automatinių greičio viršijimą fiksuojančių automatinių prietaisų bei apie juos informuojančių kelio ženklų buvimu ar nebuvimu konkrečiame kelio ruože. Kelio ženklo Nr. 636, informuojančio apie greičio viršijimą fiksuojančius automatinius prietaisus, nebuvimas konkrečiame kelio ruože nepašalina kiekvieno asmens pareigos važiuoti neviršijant leistino greičio, juo labiau nešalina atsakomybės už tokio reikalavimo nesilaikymą. Kelio ženklo Nr. 636, informuojančio apie greičio viršijimą fiksuojančius automatinius prietaisus, nebuvimas neturi įtakos tokiu prietaisu užfiksuotų duomenų surinkimo teisėtumui, nes nėra draudimo vadovautis greičio viršijimą fiksuojančių automatinių prietaisų duomenimis, nebent būtų pateikti duomenys dėl tokio prietaiso gedimo ir pan. Taip pat atkreiptinas pareiškėjo dėmesys, kad jis nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Kelio ženklo Nr. 636, informuojančio apie greičio viršijimą fiksuojančius automatinius prietaisus, nebuvimą konkrečiame kelio ruože. Todėl pareiškėjo argumentai, kad faktas, kad jis viršijo greitį, buvo užfiksuotas neteisėtai, atmetami kaip nagrįsti.
Dėl pradedančiojo vairuotojo statuso
Skunde nurodoma, kad Pareiškėjas faktiškai turi 4 metų vairavimo stažą ir kad vairavimo stažas ir patirtis nėra vien tik teisinė kategorija. Teismas nesutinka su tokiais Pareiškėjo teiginiais. Pagal aktualios klausimo sprendimui SEAKĮ 2 straipsnio 46 dalies redakciją, Pradedančiuoju vairuotoju yra laikomas asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų. To paties įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos. To paties įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad Pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą yra akivaizdu, kad pradedantysis vairuotojas, kuris padarė KET pažeidimus, per nustatytą laiką nebaigė papildomo vairuotojų mokymo ir kuriam dėl to nebuvo išduotas nuolatinis 10 metų galiojantis vairuotojo pažymėjimas, iš naujo išlaikęs vairavimo egzaminą vėl įgyja pradedančiojo vairuotojo statusą, kadangi jam yra išduodamas tik 2 metus, o ne 10 metų galiojantis vairuotojo pažymėjimas. Apeliantas nurodo, jog anksčiau turėtą vairuotojo pažymėjimą jis prarado dėl to, jog padarė KET pažeidimus, tačiau per nustatytą terminą nebaigė papildomų mokymų. Vėliau jis iš naujo išlaikė vairavimo egzaminą ir gavo 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Teismas konstatuoja, jog tokiu būdu Pareiškėjas vėl įgijo pradedančiojo vairuotojo statusą. ANK 416 straipsnio 7 dalies taikymas siejamas nesu konkrečiu vairavimo stažu, o būtent su pradedančiojo vairuotojo statusu. Kadangi nusižengimo metu Pareiškėjas turėjo būtent pradedančiojo vairuotojo statusą, laikytina, jog ANK 416 straipsnio 7 dalis pritaikyta teisingai.
Dėl ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymo
ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. (Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. eAN2-117-211/2018).
Šioje byloje teismas neturi pagrindo netaikyti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ar trumpinti šios teisės atėmimo terminą.
Skundo argumentai dėl administracinio nusižengimo nepavojingumo atmetami, kadangi priešingai nei nurodoma skunde, ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytas nusižengimas yra pavojingas. Vien tai, jog kiti nusižengimai yra dar pavojingesni ir baudžiami dar griežčiau nepašalina Pareiškėjo padaryto nusižengimo pavojingumo. Pažymėtina, jog greitis buvo viršijamas miesto teritorijoje, jis buvo viršytas beveik dvigubai. Važiavimas mieste 97 km/h greičiu laikytinas ypač neatsakingu elgesiu, kadangi važiuojant tokiu greičiu yra daug sunkiau sureaguoti į eisme susidarančias kliūtis, kai tuo tarpu bet koks kontaktas esant tokiam greičiui gali sukelti tragiškas pasekmes tiek pačiam kaltininkui, tiek kitiems asmenims. Todėl priešingai nei nurodoma skunde, ANK 416 straipsnio 5 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra vertinamas kaip pavojingas.
Dėl skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su Pareiškėjo asmenybe, teismas pažymi, kad jo nurodomos aplinkybės – baigtas vidurinis mokslas, darbas, šeimyninė padėtis, paskirtos baudos sumokėjimas, faktas, kad jis nėra teistas ir nėra sukėlęs eismo įvykių jokiu būdu negali būti vertinamos kaip atspindinčios išimtinai teigiamą jo požiūrį į teisės ir moralės normas. Sumokėti už teisės pažeidimą jam paskirtą baudą yra kiekvieno asmens įstatyme nustatyta pareiga. Likusios Pareiškėjo nurodomos aplinkybės (vidurinio mokslo išsilavinimas, dirbantis, turintis šeimą, neteistas ir nesukėlęs eismo įvykių) taip pat nėra vertinamos kaip atspindinčios išimtinai teigiamas jo savybes.
Skunde Pareiškėjas teisingai nurodo, kad Nutarime yra konstatuota jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jokių sunkinančių aplinkybių. Tačiau teismas pažymi, jog į tai jau buvo atsižvelgta paskiriant baudą ir administracinio poveikio priemonę, todėl dar kartą švelninti Pareiškėjo teisinę padėtį atsižvelgiant į lengvinančios aplinkybės egzistavimą nėra jokio pagrindo, juo labiau, kad nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.
Teismas taip pat pažymi, jog Pareiškėjas yra ne kartą baustas administracine tvarka. Nors kai kurie jo padaryti pažeidimai iš tiesų nėra grubūs, tačiau šie pažeidimai buvo sistemingi, kadangi, pavyzdžiui, už automobilio vairavimą jo galinėje dalyje nesant skiriamojo klevo lapo ženklo Pareiškėjas yra baustas net 3 kartus. Kita vertus, Pareiškėjas yra baustas ir už šiurkštų pažeidimą, t. y. vairavimą neturint vairuotojo pažymėjimo. Apeliantas pats pripažįsta, kad vairuotojo pažymėjimo buvo netekęs dėl to, jog per nustatytą laiką nebaigė papildomų vairuotojų mokymų. Taigi, matyti, kad jis iš esmės yra abejingas galiojantiems KET reikalavimams, toliau elgiasi neatsakingai ir negalvoja apie dėl padarytų nusižengimų galinčias kilti pasekmes.
Teismas atmeta kaip nepagrįstus Pareiškėjo teiginius dėl asmeninio pobūdžio aplinkybių. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas be jokios abejonės sukels nepatogumus tiek pačiam Pareiškėjui, tiek jo šeimai, tačiau tai yra natūrali padaryto administracinio nusižengimo pasekmė. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poreikis darbinėje veikloje naudotis transporto priemonėmis nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, o nusižengimą padariusio asmens gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, susiję su šeimos narių priežiūra ar rūpinimusi, taip pat nelaikytini aplinkybe, sudarančia pagrindą šiuo atveju taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Taip yra todėl, jog šiuo atveju pirmenybę turi visuomenės interesas užtikrinti eismo saugumą, taip pat užtikrinti tai, jog teisės pažeidimus darantys asmenys bus nubaudžiami proporcingai jų padarytam pažeidimui ir negalės išvengti teisinės atsakomybės. Pareiškėjo asmeniniai interesai negali būti vertinami aukščiau visuomenės interesų dar ir dėl to, jog aplinkybės, susijusios su Pareiškėjo šeima ir darbu jam buvo žinomos ir nusižengimo padarymo metu. Todėl darydamas administracinį nusižengimą Pareiškėjas pats sąmoningais veiksmais prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką.
Pagal ANK 27 straipsnį matyti, kad administracinio poveikio priemonės padeda įgyvendinti administracinės nuobaudos paskirtį. ANK 22 straipsnio 2 dalį administracinių nuobaudų paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. Atsižvelgiant į bylos aplinkybes matyti, jog ankstesnės poveikio priemonės Pareiškėjo neatgrasė nuo tolesnio KET pažeidinėjimo. Neskyrus administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinus jos terminą, Pareiškėjas galėtų pasijausti nebaudžiamas, nebūtų dedamos pastangos užkirsti kelią jam ateityje daryti administracinius nusižengimus. Todėl patenkinus Pareiškėjo skundą, nebūtų įgyvendinti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Apibendrindamas teismas pažymi, jog padarytas administracinis nusižengimas užfiksuotas teisėtai, administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui skirta pagrįstai, sumažinti šios poveikio priemonės terminą teismas neturi pagrindo, todėl Institucijos Nutarimas paliekamas galioti be pakeitimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4, 5 ir 6 dalimis
nutaria:
E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2015 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr.10-ANR-N-13413-2018 palikti galioti nepakeistą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.