- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- I-307-554/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 20.2.3Žala
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 37.3Kalinamųjų ir suimtųjų teisės
- 37.6Kiti su bausmių vykdymo ir suėmimo sąlygomis susiję klausimai
- 55.1.1Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
atsakovo – Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. rugpjūčio 6 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl bendravimo su nuteistu sutuoktiniu nepagrįsto ribojimo.
Pareiškėja skunde (b. l. 2) nurodė, kad jos sutuoktinis A. M. atliko laisvės atėmimo bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN). Nuo 2018 m. vasario 20 d. jis dėl padaryto pažeidimo buvo perkeltas į drausmės grupę. Jam yra taikomi įvairūs draudimai ir griežtesnis rėžimas. Taip Kybartų PN pažeidžia pareiškėjos teises, nes yra suvaržomas jos ir vyro bendravimas. Vyras nebegali pareiškėjai skambinti taip dažnai, kaip galėjo anksčiau. Anksčiau jis galėjo skambinti 2-3 kartus per savaitę, o dabar tik 2 kartus per mėnesį, nors telefoniniai skambučiai ir laiškai yra pagrindinis jų bendravimas. Be to, buvo sumažintas pasimatymų skaičius. O kai pareiškėja paprašė skirti jai ir vyrui ilgalaikį pasimatymą, buvo atsakyta, jog toks pasimatymas išvis nebus skirtas. Teigė, jog trokšta padėti vyrui išėjus iš pataisos namų pradėti dorą ir visavertį gyvenimą, kuo dažniau su juo kalbėtis ir matytis, nes nenori, kad vienas nuo kito nutoltų, be to, turi fiziologinių poreikių, kuriuos tik pareiškėjos vyras gali patenkinti. Toks Kybartų PN elgesys pažeidžia pareiškėjos konstitucines teises į šeimą, Civilinio kodekso nuostatas, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį. Dėl neteisėtų atsakovo veiksmų patiria nuolatinę nervinę įtampą, dėl to jog pareiškėjos šeima gali iširti, nuolat kankina galvos skausmai ir pareiškėja turi vartoti vaistus, o taip pat negali patenkinti visų savo poreikių.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 7 – 10) nurodė, jog pareiškėja su nuteistuoju A. M., laisvės atėmimo bausmę atliekančiu Kybartų PN paprastosios grupės sąlygomis, santuoką sudarė 2017 m. liepos 10 d. 2018 m. vasario 20 d. pareiškėjos sutuoktiniui dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo buvo skirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 10 mėnesių. Kybartų PN drausmės komisijos 2018 m. vasario 20 d. Teikime Nr. 5/50-240 nurodyta, kad pareiškėjos sutuoktinis laisvės atėmimo laiku drausmine tvarka yra baustas 27 kartus, pažeidinėja nustatytą tvarką, todėl laikoma, kad nuteistasis piktybiškai pažeidinėja rėžimą, todėl tikslinga nuteistąjį perkelti iš paprastosios grupės į drausmės grupę. Remiantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 75 straipsniu, drausmės grupėje laikomiems asmenims įstatymas nenumato teisės į ilgalaikius pasimatymus. Ta aplinkybė, kad BVK nenumato ilgalaikių pasimatymų nuteistiesiems, priskirtiems drausmės grupei, nevertintina kaip pažeidžianti nuteistųjų teisę pasimatyti su giminiaisiais ir kitais asmenimis, nes galimybės skirti pasimatymus drausmės grupės nuteistiesiems nebuvimas yra traktuojamas kaip nuteistųjų teisinės padėties griežtinimas, atsižvelgiant į jų daromus pažeidimus, nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikymą ir pan. Socialiniams ryšiams palaikyti nuteistieji, esantys drausmės grupėje, turi teisę gauti ir išsiųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat paketų su spauda, vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu ir šios pareiškėjos sutuoktinio teisės nėra ribojamos.
Pabrėžė, kad pareiškėjos sutuoktiniui buvimo drausmės grupėje metu, kiekvieną mėnesį buvo skirti papildomi skambučiai telefonu. Todėl pareiškėjai ir jos sutuoktiniui buvo sudarytos visos sąlygos socialiniams ryšiams palaikyti. Pažymėjo, kad pareiškėjai ir jos sutuoktiniui po santuokos sudarymo, kol sutuoktinis nebuvo nusižengęs, buvo suteikti 2 papildomi ilgalaikiai pasimatymai. Kybartų PN pareigūnai elgėsi tinkamai ir teisėtai, todėl skundas negali būti tenkinamas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jos nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l. 6) apribojant jos teisę į telefoninius skambučius bei ilgalaikius pasimatymus su laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis atliekančiu sutuoktiniu.
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Byloje esantys duomenys patvirtina teisiškai reikšminga aplinkybes, kad pareiškėja 2017 m. liepos 10 d. sudarė santuoką su A. M., atliekančių laisvės atėmimo bausmę Kybartų PN (b. l. 12). 2018 m. vasario 20 d. Kybartų PN direktoriaus nutarimu Nr. 5/48-149 A. M. buvo paskirta drausminė nuobauda – perkėlimas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 10 (dešimčiai) mėnesių (b. l. 21). Paskirtą nuobaudą A. M. apskundė Regionų apygardos administraciniam teismui, kuris 2018 m. liepos 13 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-3876-428/2018, skundą atmetė kaip nepagrįstą. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjęs (TIS Liteko duomenys). Taigi, byloje nėra ginčo dėl to, jog vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjos sutuoktinis laisvės atėmimo bausmę atliko drausmės grupės sąlygomis.
BVK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistieji, priskirti drausmės grupei, turi teisę: 1) apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje; 2) per keturis mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą; 3) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; 4) du kartus per mėnesį paskambinti telefonu; 5) kasdien pasivaikščioti dvi valandas.
Taigi, BVK 75 straipsnio 5 dalyje nėra numatyta teisė gauti ilgalaikius pasimatymus nuteistiesiems, kurie yra priskirti drausmės grupei, todėl Kybartų PN administracija pareiškėjos sutuoktino priskyrimo drausmės grupei laikotarpiu neturėjo jokio teisinio pagrindo suteikti jam ilgalaikius pasimatymus. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėja ar jos sutuoktinis buvo ginčo laikotarpiu teikė prašymus dėl ilgalaikių pasimatymų suteikimo. Trumpalaikiai pasimatymai su žmona nuteistajam buvo suteikti 2018 kovo 12 d., 2018 m. liepos 10 d., nepažeidžiant BVK 75 straipsnio 1 dalies 2 dalyje nustatyto periodiškumo.
Vertinant pareiškėjos argumentus dėl galimybės kalbėtis su sutuoktiniu telefonu tik 2 kartus per mėnesį, pažymėtina, jog, kaip numato BVK 75 straipsnio 1 dalies 4 punktas, nuteistųjų, priskirtų drausmės grupei, teisė skambinti telefonu yra apribota iki 2 kartų per mėnesį. Bylos duomenys patvirtina, jog ši teisė pareiškėjos sutuoktiniui buvo suteikta. Be to, iš pateiktų įrodymų (b. l. 13-20) matyti, jog pareiškėjos sutuoktinis teikė prašymus dėl papildomų skambučių suteikimo, ir šie prašymai buvo patenkinti. Taigi, pareiškėjos sutuoktinis socialiniams ryšiams palaikyti galėjo pasinaudoti 3 telefoniniais skambučiais per mėnesį.
Pareiškėja nurodo, kad nesuteikiant teisės į ilgalaikius pasimatymų ir apribojant telefoninių pokalbių skaičių buvo pažeistos jos Konstitucinės teisės į šeimą, Civilinio kodekso nuostatos, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėjos sutuoktinis – tai asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr., pvz., EŽTT 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). EŽTT praktikoje taip pat pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr., pvz., EŽTT 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr., pvz., EŽTT 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).
Paminėtina ir tai, jog Konstitucinis Teismas 2018 m. balandžio 16 d. sprendime Nr. KT7-S3/2018 yra konstatavęs, kad laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų teisė į privatų ir šeimos gyvenimą yra užtikrinama ne vien tik leidžiant pasimatymus, bet ir kitais būdais: pokalbiais telefonu, teise gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat teise gauti smulkiųjų paketų. Byloje nekyla ginčo dėl to, kad pareiškėjos sutuoktiniui buvo suteikta teisė skambinti telefonu (b. l. 13-20), gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų ir smulkiųjų paketų su spauda (b. l. 33), bei buvo suteikiami trumpalaikiai pasimatymai su pareiškėja (b. l. 32). Pareiškėjos sutuoktiniui buvo apribota tik teisė į ilgalaikius pasimatymus bei apribotas telefoninių pokalbių ir trumpalaikių pasimatymų skaičius. Šiuo aspektu papildomai akcentuotina, kad toks BVK įtvirtintas pareiškėjos sutuoktinio teisių ribojimas buvo taikomas būtent dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos, kuri tuo metu galiojo ir kurios teisėtumas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, t. y. šis ribojimas buvo aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintas įstatyme ir buvo taikomas pareiškėjos sutuoktiniui dėl jo paties netinkamo elgesio – sistemingo, piktybiško kalinimo režimo pažeidinėjimo, dėl kurio jis tuo metu buvo įgijęs specialų įstatyme įtvirtintą statusą, lyginant su kitais nuteistaisiais, kuriems nebuvo paskirtos tokios nuobaudos. Be to, toks ribojimas buvo laikinas ir taikomas tik paskirtos nuobaudos galiojimo metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo konstatuoti kokius nors Kybartų PN neteisėtus veiksmus.
Byloje nenustačius Kybartų PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjos emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjos skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 200 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.