Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2025-08-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-782-865/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-14
Bylos Nr.
II-782-865/2025
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00718-2025-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kategorijos
  • 16.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-782-865/2025Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00718-2025-6Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Aleksandrai Kiburienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam ir skundą padavusiam L. L.,Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojančio ir faktiškai gyvenančio adresu (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. 2025 m. balandžio 14 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)),

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Faktinės aplinkybės

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. (toliau – ir Institucija) 2025 m. balandžio 14 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Nutarimas) L. L. (toliau – ir Pareiškėjas) buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kad jis, 2024 m. rugpjūčio 27 d., 01.28 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.

Šiais savo veiksmais Pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 8 punkte, 1 priedo 332 punkte numatytus reikalavimus.

Minėtu procesiniu sprendimu Pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – 50 Eur bauda (b. l. 6- 8).

II. Skundo argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas administracinėn atsakomybėn patraukto Pareiškėjo skundas, kuriame nurodoma, kad jis nesutinka su Institucijos Nutarimu, nes Pareiškėjas automobiliu nedisponavo, jo nevairavo, pažeidimo nepadarė.

Šalies argumentai

Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Jeigu padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Šiuo atveju jis negalėjo būti nubaustas, nes jo veikoje nebuvo nusižengimo sudėties požymių, kurie privalomi šiai bylai. Esant nustatytoms aplinkybėms, visos abejonės vertintinos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir administracinio teisės pažeidimo byla jo atžvilgiu turėtų būti nutrauktina, nenustačius pažeidimo įvykio ir sudėties (b. l. 3).

III. Atsiliepimo argumentai

Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriame prašoma skundo netenkinti ir priimtą Nutarimą palikti nepakeista.

Minėtame atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokolas Pareiškėjui surašytas už tai, kad 2024 m. rugpjūčio 27 d., 01.28 val., (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET 8 punkto, 1 priedo 332 punkto reikalavimų, nes vairuodamas transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje: kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje. Administracinio nusižengimo protokole buvo inkriminuota, kad tokiais veiksmais Pareiškėjas pažeidė KET 8 punktą, 1 priedo 332 punktą ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Institucijos Viešosios tvarkos grupės vyriausioji specialistė 2025 m. balandžio 14 d. nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą ir nenustačiusi atsakomybę lengvinančių nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, priėmė Nutarimą paskirti administracinę nuobaudą – 50 Eur baudą.

Šalies argumentai

Pasinaudojęs įstatyme suteikta teise, Pareiškėjas pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Nutarimą. Pateiktame skunde pastarasis nurodė, kad automobiliu nedisponavo, jo nevairavo, pažeidimo nepadarė. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.

Atsiliepimas

Susipažinus su Pareiškėjo skundu ir įvertinus jame išdėstytus argumentus, Institucijos nuomone, panaikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo.

Šioje byloje Pareiškėjas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje. ANK 417 straipsnio 2 dalyje administracinė atsakomybė yra numatyta už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitą teisės aktą, todėl visais atvejais, norint konstatuoti, kad asmuo padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, būtina nustatyti ir konkrečios(-ų) KET nuostatos(-ų) pažeidimą. Skundžiamame nutarime Pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas pasireiškė KET 8 punkto, 1 priedo 332 punkto pažeidimu, nes vairuodamas transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sustojo ir stovėjo KET draudžiamoje vietoje – kelio ženklo „Sustoti draudžiama“ galiojimo zonoje.

ANK 617 straipsnio 1 punkte numatyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnyje nurodyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais (byloje pateikta filmuota medžiaga), liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais ir kt. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjantis pareigūnas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Institucija, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, privalo nustatyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo momentu vairavo transporto priemonę, ir, nustačiusi jo kaltę, šį asmenį traukti administracinėn atsakomybėn. Tokia Institucijos pareiga anaiptol nereiškia, kad Institucija visais atvejais, kai nusižengimai fiksuojami ne nusižengimą padariusio asmens akivaizdoje, turi daryti hipotetinę prielaidą, jog transporto priemone galėjo naudotis ne jos savininkas ir imtis neproporcingai plataus masto tyrimo surasti visus asmenis, kurie galimai galėjo naudotis aktualia transporto priemone, juos apklausti ir nustatyti nusižengimo padarymo metu vairavusio transporto priemonę asmens tapatybę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatomis siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, o juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Teismai yra pasisakę (Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byla Nr. 11-484-957/2014), kad Institucijos pareiga aiškintis, koks asmuo padarė nusižengimą, kyla tik tuo atveju, kai transporto priemonės savininkas Instituciją informuoja, kad pažeidimo laikotarpiu transporto priemonę vairavo ne pats savininkas, bet nurodo vieną ar kelis kitus asmenis, kuriems tuo metu buvo perduotas transporto priemonės valdymas. Pažymėtina, kad pirmiau aptarta teisės normų turinio analizė leidžia spręsti, kad tam tikros pareigos nustatytos ne tik Institucijai, bet ir transporto priemonės savininkui.

Aptariamu atveju nustatyta, kad transporto priemonė „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai ir buvo nusiųsti trys pranešimai (2024 m. rugsėjo 17 d., 2024 m. lapkričio 5 d. ir 2024 m. lapkričio 26 d.) registruotu laišku adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“.

Per pranešimuose nurodytą laiką įmonės vadovas informacijos apie transporto priemonę vairavusį asmenį nepateikė, tik 2025 m. sausio 31 d. per Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Elektroninių paslaugų portalą pateikė informaciją, kad transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairavo Pareiškėjas, todėl minimas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį. Institucija, gavusi informaciją iš juridinio asmens – transporto priemonės savininko – preziumuoja, kad įmonės vadovas atsakingai pateikė informaciją ir jos dar kartą kokiu nors būdu netikrina, o ja vadovaujasi. Administracinio nusižengimo protokolas Pareiškėjui buvo išsiųstas elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Pareiškėjas nesikreipė į Instituciją nei nurodydamas, kad vairavo ne jis, nei teikdamas paaiškinimus dėl administracinio nusižengimo, todėl buvo priimtas skundžiamas nutarimas administracinio nusižengimo byloje.

Vertinant Pareiškėjo skundo argumentus darytina išvada, kad tai yra asmens pasirinkta gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Vertinant Pareiškėjo veiksmus, svarbu atsižvelgti į esamą teisinį reguliavimą t. y. KET 5 punkto nuostatas, numatančias, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis.

Teigtina, kad administracinio nusižengimo protokolas Pareiškėjui surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o Pareiškėjo?skunde nurodyti motyvai nėra pagrindas naikinti Institucijos priimtą Nutarimą ir vertintini, kaip gynybinė pozicija siekiant išvengti atsakomybės.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visas bylos aplinkybes mano, kad Pareiškėjo nusižengimas kvalifikuotas tinkamai, administracinio nusižengimo protokolas – teisėtas, nuobauda paskirta sankcijos ribose. Institucijos Nutarimas – teisėtas ir pagrįstas.

IV. Byloje surinkti įrodymai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas 2025 m. birželio 11 d. teismo posėdyje parodė, kad su pažeidimu nesutinka, pateikė skundą. Iš esmės svarbiausias momentas tai, kad jis tos transporto priemonės nevairavo ir jos niekada nematė, pažeidimo nepadarė. Taip, transporto priemonės „Citroen C4 Picasso“, tokios nėra vairavęs. Taip, kam priklauso iš atsiliepimo ir apskritai iš aplinkybių žino, šiek tiek žino tas aplinkybes, yra tokia įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ji verčiasi (duomenys neskelbtini), jis buvo tos įmonės darbuotojas, atliko daugiau (duomenys neskelbtini), nedideles. O buvo berods trys (duomenys neskelbtini), samdoma buhalterė pagal paslaugų sutartį. Iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) pirkdavo ir parduodavo automobilius, tai automobilių jis nematydavo. Tos įmonės direktorius M. B. Dirbo kaip ir (duomenys neskelbtini), minimalias administracines funkcijas atlikdavo. (2024 m. rugpjūčio 27 d. kas jums yra žinoma, kas vairavo „Citroen C4 Picasso“?) – ten įmonė vertėsi (duomenys neskelbtini), iš tiesų nemažai automobilių buvo pirkta ir parduota, tokių kaip pranešimų, kad pateikti informaciją, kas vairavo, tai tikrai įmonė gaudavo, dažnai vienas iš (duomenys neskelbtini) neatsakingai atlikdavo funkcijas, neįregistruodavo iki galo, perrašymo nesutvarkydavo, kiti keli buvo tvarkingesni, bet mes iš esmės kai įmonė veikė, mes atsakinėdavome, ir būdavo atsakingi tie (duomenys neskelbtini) arba samdyta buhalterė, nes pas ją būdavo visa dokumentacija. Iš tiesų atsakinėdavome į tuos visus pranešimus tik vėliau, įmonės veikla nutrūko dėl vadovo. Standartiškai būdavo pranešimai dėl informacijos pateikimo. Negali atsakyti ar atsakė, ar neatsakė, nes tų pranešimų būna labai daug. Bet esminės aplinkybės tai, kad vadovas atsakingas, ir atsakingas vadovas pateikė asmenį, pas vadovą yra dokumentai, jis galėtų matyti pagal pirkimo-pardavimo sutartį kas pirko ir kuris (duomenys neskelbtini) yra atsakingas. Tai kaip jis supranta, tai vadovas pateikė tokią informaciją, kodėl jis pateikė tokią informaciją nežino, tiesiog teikė. (Ar teko šiuo klausimu bendrauti su vadovu?) – jų santykiai nutrūko, su juo nebendrauja. „Citroen C4 Picasso“ apskritai nėra vairavęs. (duomenys neskelbtini) gatvė, kiek žino, šalia stoties, važinėja visur, bet retai. Bet šios įmonės automobiliais jis nesinaudoja. Kaip ir minėjo, naudojosi (duomenys neskelbtini), kurie pirkdavo ir pardavinėdavo automobilius. Tos įmonės gal kokį vieną kitą, bet tikrai ne šitą. Kiek pamena, nėra vairavęs šios įmonės automobilių. (Jeigu sakote, kad nevairavote šio automobilio, nepaprasčiau buvo gavus protokolą sureaguoti?) – protokolų įvairių, įvairiausių dokumentų gauna elektroniniu paštu, kiek įmanoma atsako ir kai pamatė, kad paskirta bauda, tai pateikė informaciją, kad ne jis vairavo. Atsakinėjo į vieną, kitą e-mailą, galbūt šitas vienas prasileido. (Ar tuo metu kaip buvo padarytas nusižengimas 2024 m. rugpjūčio 27 d. dar dirbote įmonėje?) – tuoj pažiūrės, iš tiesų ten būna įvairiai, būna parduoti tie automobiliai, net gi ne įmonės darbuotojai padaro tuos nusižengimus. Darbuotojai atleisti šių metų sausio 18 d., tai ten sakėte 2024 m. rugpjūtis, dirbo Įmonėje jau nebedirba. Išėjo apie sausio 16 d. – 18 d., pagal Rekvizitų informaciją rodo nuo 2025 sausio 18 d. Iš tiesų, mes gan turbūt visi darbuotojai konfliktiškai išskyrėm su direktoriumi, nes jis toks, pavadinčiau sukčius, nes jis įmonės lėšas pasiėmė. Kodėl nurodė mane, galbūt daugiausiai bendraudavo su manim, bet nežino. Taip, vadovas M. B. Pagal informaciją buvo 6 darbuotojai. Pradžioj buvo du, trys, keturi, šeši, penki pagal duomenis. Tuo metu jis iš esmės visą laiką pradirbo toje įmonėje. Buhalterė buvo samdoma, iš kitos įmonės, iš kurios yra susijęs. Tai ji dažniausiai pateikinėdavo tą informaciją. Vienas iš (duomenys neskelbtini), labai iš esmės siųsdavome vienam kitam (duomenys neskelbtini) ar jis žino, įsiveda ir dažniausiai atsako. Tokia būdavo pas mus praktika. (Ar visų (duomenys neskelbtini) funkcijos buvo vienodos, ar kažkoks pavaldumas buvo, ar tik vadovui jūs pavadūs?) – iš esmės buvo (duomenys neskelbtini), kurie pirkdavo ir parduodavo automobilius, ir direktorius, ir jis, sako tokias administracines funkcijas, padėdavo su buhalterija, atrašyti, paadministruoti tinklapį, iš esmės šią įmonė pradėjo, kažkiek padėjo. (Šitas automobilis irgi priklauso tai kategorijai, kad buvo pirktas ir po to parduotas, ar kaip?) – tikriausiai taip, ar tuo metu buvo parduotas negali atsakyti. (Ne įmonės automobilis?) – ne, iš esmės visi automobiliai buvo pirkti tam, kad juos parduoti. Įmonė vertėsi (duomenys neskelbtini). (Kas iš įmonės vairuodavo tuos automobilius?) – pagrinde du (duomenys neskelbtini) D. F., A. H. Kaip sakė, tas netvarkingesnis (duomenys neskelbtini) A. H., o D. F. tvarkingas (duomenys neskelbtini), dažniausiai greitai susivesdavo, greitai atsakydavo ir tą informaciją pateikdavo. Kadangi įmonė vertėsi labai pigiais automobiliais, pardavinėdavo daug, bet labai pigius, tai žmonės nepersiregistruodavo jų, nemažai gaudavome tokios informacijos. Tuo metu kai dirbo iš tiesų pažeidimas vienas, kitas, trečias. Spręsdavome, kiek įmanoma visiems atsakydavome. Tik po to, kai darbuotojų nebeliko, vadovas, kiek suprantu, paėmė ir mane įrašė, bet kaip sakė vieną, kitą automobilį matė, automobilių buvo parduota daugiau, galima šimtais skaičiuoti.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas Pareiškėjas teismo posėdyje 2025 m. rugpjūčio 4 d. parodė, kad administracinio nusižengimo nepadarė. Dokumentai visą laiką būdavo, ten tvarkydavo trys mergaitės – J., S. ir E. Pagrinde (duomenys neskelbtini) sunešdavo tuos dokumentus ir susižiūrėdavome. Kol įmonė veikė, viskas buvo gerai, tos (duomenys neskelbtini) kažkaip atsakydavo, po to įmonės veikla sustojo, kur yra ta informacija ir pas ką, ir pats nežino. (O kodėl tada įmonės vadovas sako, kad jūs turite žinoti, kas tą automobilį vairavo, gal jūs žinote?) – turėčiau, nemano taip, jis tik teigė, kad tai jo draugai, dar kažką... nežino. Įmonėje dirbo, buvo vienu metu keturi (duomenys neskelbtini), mergaitės kurios padėdavo, įmonę jis pardavė, atliko, kaip sako, minimalias administracines funkcijas – suvesdavo vadovą su darbuotojais ir praktiškai tiek, ką patvirtindavo – pateikdavo. Dažniausiai viską atlikdavo patys darbuotojai. B. J. teikdavo ataskaitas, (duomenys neskelbtini) turėjo savo pirkimo-pardavimo sutartis, dabar, kuris (duomenys neskelbtini), galėtų 80 procentų tikslumu pasakyti, kad šitas automobilis buvo ant A. F. (duomenys neskelbtini), nes jis dažniausiai nedatvarkydavo automobilių ir liko tokios spragos kaboti. Ar parduotas, ar neparduotas, įmonė pardavinėdavo daug automobilių, pigiais automobiliais, per vieną dieną po 500 Eur, tokie labai greit pirkdavosi, parduodavosi, tai sunku pasakyti.

Teismo posėdyje 2025 m. rugpjūčio 4 d. liudytoju apklaustas A. M. parodė, kad ta vieta apie kurią kalbate yra labai mėgiama sustoti daugeliui automobilių. Čia buvo prieš metus, tai per metus tokių nuotraukų padarė daugiau nei 10. Sunkiai gali prisiminti, apie šitą konkretų atvejį nežino. Nuotraukos, kurios buvo pateiktos, gal kažką daugiau primintų, bet... Tikėtina, kad jo nuotraukos. Jis negali pasakyti, ar jis matė tą vairuotoją. Iš nuotraukų, čia spėja, kad ėjo pėsčiomis pro šalį. Apie vairuotoją tikrai neatsimena. Jis paprastas žmogus kaip liudininkas.

Teismo posėdyje 2025 m. rugpjūčio 4 d. liudytoju apklaustas M. B. parodė, kad su Pareiškėju sieja darbiniai santykiai. Situacija nežinoma. Jis nupirko šią įmonę iš jo. Jis buvęs vadovas. Dabar yra toks dalykas, kad tuo metu kai nupirko iš jo įmonę, jis taip pat dirbo toje įmonėje ir jo darbuotojai, kurie dirbo su juo, dirbo ir su manimi, ta prasme, liko tie patys darbuotojai. Tų darbuotojų, kad jūs suprastumėte, akyse nėra matęs, tie darbuotojai yra jo draugai, Pareiškėjo. Po to mes su juo susipykome, po to laiko man pradėjo eiti visokie skambučiai, kad ant jo įmonės yra kažkokia mašina pakabinta ir t. t., ir čia Pareiškėjas yra teistas už visokių įmonių kyšių ėmimus, jis yra buvęs bankrotų sekretorius, jis viską puikiai žino, ir tikrai yra įsitikinęs, kad daro specialiai, kad jam būtų problemų. Jam į mėnesį po pora kartų skambina institucijos ir užduoda klausimą tokį patį kaip ir jūs. Ta įmonė gali parodyti, kad banko sąskaitoje yra minusas, ji nieko šiuo metu nedaro ir nedaro jau kokių pusantrų metų. Visi tie klausimai ir kažkas jam skambina, čia Pareiškėjo darbas, jis tai daro logiškai, jis užrašinėja ant jo įmonės automobilius, o kažkas daro pažeidimus, todėl jam kyla klausimai. Įmonė neturi darbuotojų ir nevykdo jokios veiklos. 2024 m. rugpjūčio 27 d. nežino ar buvo direktorius. Jis – įmonės direktorius kažkur pusantrų metų. Įmonę nusipirko gal prieš pusantrų metų. Taip, kažkas tokio, buvo 2023 m. – 2024 m. Pareiškėjas viską darė, jis buvo įgaliotas „Registrų centre“, VMI, visur jis tvarkė visus dokumentus, jis, ta prasme, buvo jo darbuotojas ir toliau vykdė tą veiklą. Įmonėje jis buvo kaip įgaliotas asmuo tvarkyti direktoriaus reikalus, kaip pavaduotojas. Įmonė pardavinėjo automobilius, ta prasme „perekupai“. Kiekvienas automobilis buvo perkamas su jo žinia ir parduodami taip pat. Taip, automobilius galėjo vairuoti (duomenys neskelbtini) mieste. Dėl vairavimo tikrai nepasakys. Jis net nematęs tų automobilių, darbuotojai pirko automobilius ir jie juos pardavinėjo. Automobilio pardavimas nėra lygu naudojimui, tu gali jį nupirkti, nejudinti ir parduoti, taip ir buvo niekas su jais iš viso neturėjo važinėti. Čia, kaip sakoma, įmonės turtas, kuriuo niekas nesinaudojo. Pas mus Lietuvoje, įstatyme yra spraga su automobilio perrašymu. Čia jau galima klausti „Regitros“ ar ko, kodėl taip yra, kad pirkėjas turi pirmas deklaruoti nupirktą transporto priemonę, jeigu jis iš jūsų nuperka transporto priemonę, jis pasako, kad ją perrašys rytoj, o jos neperrašo ir savavališkai važinėja su jūsų automobiliu, ir renka baudas, policija kreipiasi į jus. Ir jeigu jis jums neperrašo, policijai neįdomu, jūs vis tiek atsakote už tą automobilį. Nuperkamas yra automobilis, jį parduoda ir klientas tiesiog neperrašo jo savavališkai, būtent tokiais tikslais dabar ir perkami automobiliai. Valstybė yra sudarius spragą, kur žmonės, ta prasme, nelegalia veikla užsiima ar dar kažkuo. Jie tuos automobilius ima, naudoja kažkieno vardu ir į balą yra prapuolę, ir kaltas žmogus, kuris yra pardavęs. Į tokį jūsų klausimą nelabai gali atsakyti. Ir nelabai suras logikos. Yra kvaili įstatymai ir jis pasakė pavyzdį koks gali būti. Ir jam asmeniškai buvo ne vieną kartą, buvo pardavęs savo automobilį, pirkėjas automobilio nepersirašinėjo, važinėjo pusantrų metų, jam ateidavo baudos, kiekvieną kartą reikėjo siųsti pirkimo-pardavimo sutartį, čia be galo ir be krašto, kol nepersirašys automobilio. Šitoje situacijoje yra du variantai arba neperrašyta, o tas kas vyksta čia toliau mano, kad Pareiškėjas specialiai rašo ant tos įmonės, kad jam būtų problemų ir klausimų. Matote, jeigu jis tiek daug pasakė ir jūs užduodat tą patį klausimą, jis nematęs to automobilio, kaip gali atsakyti į klausimą. Dabar jis ateis, nupirks automobilį, pirkimo-pardavimo sutartį turi, parašo už savo įmonę ir reiškiąs ji jo, bet kas gali parašyti. Skambino jam prieš du mėnesius pareigūnai, sakė, kad jis prašo kažkokį automobilį iš jų saugomos aikštelės pasiimti, jo vardu iš kažkokios N. ar N. e-mailo buvo rašoma jo vardu, kad automobilį pasiimti. Jūs klausiate nesąmonių. Negali atsakyti. Ta įmonė nevykdo jokios veiklos. Ir pirmą kartą girdi apie tokį automobilį, jo numerius. Jis net akyse nėra matęs, o tai gali padaryti bet kas, jis ką tik pasakė pavyzdį. Pareiškėją nurodė kaip atsakingą asmenį už tuos automobilius. Jam buvo „n“ skambučių iš policijos ir jis visiems pasakė, ir jeigu taip yra nurodyk kurį asmenį, ir jis nurodė tą asmenį. Ar buvo kita forma kaip ne vairuotoją, jis neatsimena. Ten forma buvo viena ir jis ją užpildė. Jis atsakė, bet ne taip kaip jūs norėjot. Keršija, nes jie išskyrė su juo (Pareiškėju) nelabai gražiai, nes jis vykdė veiklą, paskui pradėjo nuo jo slėpti finansus ir susipyko. Visi automobiliai buvo perkami Pareiškėjo žinia. Taip pat, kaip visi darbuotojai buvo Pareiškėjo draugai. Kadangi tai darė tavo (Pareiškėjo) draugai, tu viską ir žinojai, jis paskui buvo susisiekęs su kažkuriuo iš darbuotojų, tiksliai neatsimena, ir jis sakė, kad dar jei pinigus tau mokėjo už kiekvieną automobilį perrašytą ant jo įmonės. Jo pagrindimas kaip ir tavo žodžiai, žinai. Tu (Pareiškėjas) esi teisininkas, tu gal kažką pasiruošei, jis sako kaip iš tikro yra. Ir tu pats puikiai žinai L., jeigu tu nori mes galime pradėti aiškintis visas tiesas. Jeigu tu toks protingas tik man įdomu kuom tai viskas baigsis. Jis ir neteikė, kad Pareiškėjas vairavo. Minimalias funkcijas atliekantis žmogus „Registrų centre“ ir Valstybės mokesčių inspekcijoje nebus įgaliotas, kaip žmogus, kuris gali tvarkyti visus dokumentus. Viskas yra valstybinėse įstaigose ir tas žmogus kaip jam perdavė įmonę, jis tą pačią dieną buvo įgaliotas asmuo, tą patį galėjo daryti viską ką jis. Jau čia reikia jo klausti, gal jis aferistas iš senų laikų. Pasižiūrėkite jo praeitį ir Pareiškėjo, ir viskas bus aišku.

Byloje pateiktame pranešime bei nuotraukose užfiksuota, kad buvo gautas pranešimas, jog 2024 m. rugpjūčio 27 d., 01.28 val., automobilis „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas po stovėjimą draudžiančiu ženklu. Pateiktuose nuotraukose taip pat užfiksuota minėto automobilio stovėjimo vieta, t. y. automobilis „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovi toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (b. l. 40).

V. Teismo išvados dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 417 straipsnio 2 dalyje padarymo

L. L. skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t. y. administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais (ANK 569 straipsnio 1 dalis).

ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Minėta teisės norma yra blanketinė, todėl nukreipia į kitą teisės aktą – Kelių eismo taisykles.

KET 8 punkte numatyta, kad eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti Taisyklių 2 priede, kelio ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti Taisyklėse ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelio ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat Taisyklių reikalavimų atžvilgiu. Eismo dalyviai privalo vadovautis jiems skirtais kelio ženklais.

KET 1 priedo 332 punkte numatyta, kad draudžiama transporto priemonėms sustoti arba stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas, išskyrus sustojimą maršrutiniam transportui skirtose stotelėse. Negalioja skiriamuoju ženklu „Asmuo su negalia“ arba asmens su negalia automobilio statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms. Jeigu naudojamas kartu su 1.4 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime neleistinus – sustoti ir stovėti vietose, kuriose tai draudžia KET.

Iš administracinio nusižengimo byloje pateiktos medžiagos matyti, kad buvo gautas pranešimas, jog 2024 m. rugpjūčio 27 d., 01.28 val., automobilis „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pastatytas po stovėjimą draudžiančiu ženklu. Papildomai pateiktos trys nuotraukos, kuriose taip pat objektyviai užfiksuota minėto automobilio stovėjimo vieta, t. y. automobilis „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), stovi toje kelio pusėje, kurioje yra kelio ženklas „Sustoti draudžiama“ (b. l. 40).

Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes. Priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ta pati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

Teismas, patikrinęs ir įvertinęs skundžiamą Nutarimą, Pareiškėjo skundo argumentus, kitą bylos medžiagą, Pareiškėjo ir liudytojų paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, daro išvadą, kad skundžiamas Nutarimas buvo priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byloje nutarimas privalo būti priimtas remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, byloje turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, pašalinti galimi prieštaravimai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Nutarimas priimtas neatlikus išsamaus tyrimo.

Pareiškėjas tiek pateiktame skunde, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu kategoriškai neigė padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nurodydamas, kad automobilio „Citroen C4 Picasso“ apskritai niekada nėra vairavęs. UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla – (duomenys neskelbtini), jis buvo tos įmonės darbuotojas, kuris atlikinėjo daugiau administracines funkcijas. Vadybininkai pirkdavo ir parduodavo automobilius, vienas kurių neatsakingai atlikdavo savo funkcijas: neįregistruodavo iki galo, nesutvarkydavo perrašymo. Jis nebuvo atsakingas už informacijos apie automobilius pateikimą, dokumentų neturėdavo, automobilių nepirkdavo.

Be kita ko, liudytoju apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) M. B. teismo posėdžio metu taip pat neteigė, kad automobilį variavo būtent Pareiškėjas. Pastarasis nurodė, kad Pareiškėjas turėtų žinoti, kas galėjo vairuoti minėtą automobilį. Detalizuodamas faktines bylos aplinkybes jis paaiškino, kad bendrovėje Pareiškėjas buvo kaip įgaliotas asmuo tvarkyti direktoriaus reikalus, kaip pavaduotojas. Įmonė (duomenys neskelbtini). Lietuvoje, įstatyme yra spraga su automobilio perrašymu: pirkėjas turi pirmas deklaruoti nupirktą transporto priemonę, tačiau jeigu jis nuperka transporto priemonę ir pasako, kad ją perrašys rytoj, o jos neperrašo, bet savavališkai važinėja, t. y. renka baudas, policija kreipiasi į pardavėją (savininką).

Pastebėtina, kad tyrimo metu nustatyta, kad užfiksuotas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai buvo nusiųsti trys pranešimai, juose prašoma pateikti informaciją apie transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 27 d., 01.28 val. vairavusį asmenį: 2024 m. rugsėjo 17 d., 2024 m. lapkričio 5 d. ir 2024 m. lapkričio 26 d. registruotu laišku, adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 28- 30; 31- 33; 34- 36). Minėto juridinio asmens vadovas M. B., 2025 m. sausio 31 d., per Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Elektroninių paslaugų portalą pateikė informaciją apie Pareiškėją (b. l. 22), todėl minimas asmuo buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį.

Taigi, Institucija, gavusi informaciją iš juridinio asmens apie Pareiškėją, preziumavo, kad įmonės vadovas atsakingai pateikė informaciją, jos dar kartą kokiu nors būdu netikrino ir suformavo įsitikinimą, kad aptariamą galimą administracinį nusižengimą padarė būtent Pareiškėjas, o ne kitas asmuo, todėl toks nemotyvuotas Nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Pažymėtina, kad asmuo gali būti pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir yra surinkta pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų bei pašalintos kylančios abejonės. Kiekviena byloje kylanti versija turi būti nuodugniai ištirta ir patikrinta, o kilę prieštaravimai turi būti pašalinti. Nesant galimybės jų pašalinti – laikomasi in dubio pro reo principo ir visi neaiškumai aiškinami administracinėn atsakomybės traukiamo asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-142-468/2021).

Tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą, įrodinėjimo pareiga kyla institucijai, surašiusiai administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusiai bylą dėl teisės pažeidimo, todėl būtent institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, turi paneigti administracinių nusižengimų teisenoje galiojančią nekaltumo prezumpciją ir būtent jai kyla visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663 156/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014).

Susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga nustatyta ir tai, kad pagrindiniai duomenys, kurių pagrindu buvo konstatuota, jog aptariamą galimą administracinį nusižengimą padarė būtent Pareiškėjas, yra tik Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Elektroninių paslaugų portale nurodyta informacija, o ne atsiųstas oficialus pranešimas, kuriame pateikta informaciją apie transporto priemonę „Citroen C4 Picasso“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 2024 m. rugpjūčio 27 d., 01.28 val. vairavusį asmenį. Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, Pareiškėjo teigimu, jis automobilio „Citroen C4 Picasso“ apskritai niekada nėra vairavęs, o juridinio asmens vadovas teismo posėdžio metu tikslindamas aplinkybę apie jo Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Elektroninių paslaugų portale pateiktą informacija nurodė, kad pastarasis nurodė Pareiškėją kaip asmenį galinti žinoti, kas vairavo minėtą automobilį.

Iš to, kas buvo išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlikdama administracinio nusižengimo tyrimą, skundžiamą Nutarimą priėmusi Institucija nesiėmė visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės, pašalinti byloje esantys prieštaravimai, surinkta visa bylai reikšminga informacija ir atlikti visi būtini tokiai informacijai surinkti veiksmai.

Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad byloje yra nenustatytos visos reikšmingos aplinkybės, nepašalinti visi byloje kylantys prieštaravimai, kas laikytina esminiu administracinės bylos medžiagos trūkumu, išsamiam aplinkybių ištyrimui reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (išsiaiškinti apie automobilio „Citroen C4 Picasso“ pirkimo–pardavimo sutarties sudarymą ir jo perdavimo galimam pirkėjui aplinkybes, apklausti Pareiškėjo nurodytą kolegą A. F., atlikti asmens parodymą atpažinti, kitus veiksmus), todėl atsižvelgiant į ANK 563 straipsnyje įtvirtintus administracinių nusižengimų teisenos uždavinius, skundžiamas Nutarimas naikintinas, o administracinio nusižengimo byla grąžintina Nutarimą surašiusiai Institucijai administracinio nusižengimo bylos medžiagos trūkumams pašalinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 646 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto L. L. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės V. B. 2025 m. balandžio 14 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą – Vilniaus miesto savivaldybės administracijai.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė