- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-10
- Bylos Nr.
- ATP-348-300/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-31-3-00140-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė
- Kategorijos
- 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal E. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo E. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 128 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. P. nubaustas už tai, kad 2011 m. rugsėjo 25 d., apie 20 val., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) miestelyje, vairavo motociklą „DAELIM“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), registruotą R. P. vardu, transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. P. prašo jo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, paskirti eksperimentą (duomenys neskelbtini) dėl V. V. parodymų, įvertinant, ar būnant V. V. namuose, per langą su užtrauktomis dieninėmis užuolaidomis įmanoma atpažinti bet kurį asmenį važiuojantį motociklu, su šalmu ir dar iš šono. Kaip alternatyvą savo pirminiams reikalavimams nurodo prašymą – panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Nubaustojo asmens nuomone, skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismo teisėja Rima Volikienė, dalyvaudama teismo posėdyje leido savo padėjėjui K. A. teismo posėdžio metu patarinėti policijos atstovui S. R., aptarinėti su juo liudytojų duotus parodymus, o pareiškus nušalinimą teisėjai Rimai Volikienėi, ši nenusišalino, teismo posėdžiuose dalyvavusio teisėjos Rimos Volikienės padėjėjo K. A. neįrašė kaip asmens dalyvavusio teismo posėdžiuose, priimtame nutarime net neužsiminė, jog nagrinėjant administracinę bylą dalyvavo teisėjos Rimos Volikienės padėjėjas K. A., ir tuo, apelianto manymu, pažeidė ATPK normas bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, 6 straipsnio 3 dalies a, b, c, d, punktus, 13 straipsnį, todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies esmė yra ta, kad asmuo negali būti kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymus prieš save. Lietuvos Respublikos Konstitucijos minėtame straipsnyje kalbama apie bet kokį liudijimą prieš save, neišskiriant, kokia atsakomybė liudytojui grėstų už tokius parodymus – administracinė ar baudžiamoji. Teigia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau Teismas) praktika taip pat apima bylas tiek dėl padarytų nusikalstamų veikų, tiek dėl administracinės teisės pažeidimų, ir Teismas laikosi nuostatos, kad verčiant liudyti prieš save teisingo proceso principas, įtvirtintas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, yra pažeidžiamas. Toliau plėtodamas savo argumentus apeliantas nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir grįsdamas savo poziciją cituoja dalį liudytojų M. V., R. V., V. V. parodymų ir nurodo, kad jie meluoja. Be to, pasak apelianto, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad aptariamų liudytojų parodymus galėjo įtakoti jų girtumas bei bendras interesas padėti R. V. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Dėl paminėto mano, kad teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės bei pašalinti visi prieštaravimai, dėl ko, apelianto teigimu, buvo pažeisti ir ATPK 248 straipsnyje įtvirtinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliami uždaviniai. Be kita ko nurodo ir tai, kad nuo tariamo teisės pažeidimo padarymo dienos (2011 m. rugsėjo 25 d.) iki nutarimo priėmimo dienos (2012 m. birželio 1 d.) yra praėjęs šešių mėnesių terminas, viso 8 mėnesiai 7 dienos, dėl ko mano, kad jis negalėjo būti baudžiamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į nubaustojo asmens apeliacinį skundą Šiaulių AVPK Pakruojo rajono PK prašo palikti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-06-01 nutarimą nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų pagrindžiančių skunde nurodytus teiginius.
Apeliacinio proceso metu administracine tvarka nubaustas asmuo E. P. ir jo atstovas pagal įgaliojimą R. J. prašė E. P. apeliacinį skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnyje yra numatyta, jog apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, administracinę bylą bei skundžiamą teismo nutarimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę į nešališką teismą, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme (ATPK 302¹² str. 1 d. 4 p.).
ATPK nereglamentuoja bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo pagrindų ir nušalinimo sprendimo tvarkos, todėl konstatuotina teisinio reguliavimo spraga, kuri užpildytina įstatymų analogijos pagalba. Kadangi tiek administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje, tiek baudžiamajame procese sprendžiama dėl asmens pripažinimo kaltu padarius neteisėtą veiką, pagal analogiją taikytinos teisėjo nušalinimą baudžiamajame procese reglamentuojančios Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 57–61 straipsnių normos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1736/2007, publikuota „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 13, 2007 m.).
Teisė į nešališką teismą įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje ir kt. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. ir kituose nutarimuose aiškinama, jog asmens konstitucinė teisė, kad jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga (kasacinė nutartis Nr. 2K-527/2010).
Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuomonės, kad, nors nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo, tendencingumo nebuvimą, pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį jis gali būti tikrinamas dviem aspektais, kurie yra glaudžiai tarpusavyje susiję, t. y. subjektyviąja bei objektyviąja prasme (Micallef v. Malta,no. 17056/06, judgement of 15 October 2009).
Nagrinėjamoje byloje užfiksuotos aplinkybės, o būtent – tai, kad teisėjos R. Volikienės padėjėjas K. A., apylinkės teismo posėdžio metu sėdėjo greta policijos atstovo S. R. ir posėdžio metu išsakė pastabas policijos atstovui, nurodė policijos atstovui, kad pastarasis patikslintų savo klausimą liudytojui, patarinėjo jam (Šiaulių apygardos teismo 2012-08-02 patikrinimo aktas Nr. 28), o bylą nagrinėjanti teisėja į tai nereagavo, rodo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo nešališkas, nes sudarė situaciją, kuri administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. P. galėjo sukelti abejones dėl teisėjos šališkumo. Taigi nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė pirmosios instancijos teismo teisėjos išankstinio nusistatymo ar tendencingumo, tačiau nustatė objektyvaus šališkumo apraiškas. Objektyvus aspektas bendrąja prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas ar teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Nagrinėjantis bylą teismas privalo vengti situacijų, keliančių proceso dalyviams pagrįstų abejonių dėl teismo objektyvumo (kasacinės nutartys Nr. 2K-198/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010). Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad šie aptarti teisėjos padėjėjo veiksmai – patarimų institucijos atstovui davimas, sėdėjimas šalia jo, nebūnant proceso šalimi, o teisėjai į tai nereaguojant, laikytinas pareikštu išankstiniu nepalankumu E. P., tai, teismo vertinimu, kelia pagrįstų abejonių dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-06-01 nutarimą priėmusio teismo nešališkumo, todėl nutarimas turi būti panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti apylinkės teismui.
Dėl apelianto skunde keliamos versijos, kuri susijusi su E. P. skirtos administracinės nuobaudos skyrimo terminų pažeidimu, ir iš to kylančių nubaustojo asmens samprotavimų, kad skundžiamu nutarimu jis negalėjo būtu baudžiamas, pasisakytina, kad vadovaujantis ATPK 282 straipsnio 3 dalies, 35 straipsnio 1 dalies, 3 dalies, nuostatomis, bei tuo, kad Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012-03-21 nutartimi nagrinėjamoje byloje administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas iki 2012-09-25 (61-62 b. l.), teigti, jog yra pažeistas E. P. skirtos administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nėra teisinio pagrindo.
Visos kitos nubaustojo asmens E. P. apeliaciniame skunde nurodytos ir ginčijamos aplinkybės tirtinos iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kadangi vien dėl nurodytų pažeidimų nutarimas tampa neteisėtu, todėl šioje nutartyje neanalizuojami apelianto skundo argumentai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Pakruojo rajono apylinkės teismui.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.