- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- e2-591-1007/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00373-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daiva Domeikienė
- Atsakovas
- A. Š., D. M.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.4Reikalavimo perėjimas trečiajam asmeniui regreso tvarka (subrogacija)
- 2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
- 2.6.10.5.2.14Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą
- 2.6.10.5.2.16Žalos atlyginimas asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju
- 2.6.10.8Žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
Teisėjo padėjėjas SAULIUS JURKŠA ?Civilinė byla Nr. e2-591-1007/2017Teisminio proceso Nr. 2-12-3-00373-2017-1Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.1.3.6; 2.6.4; 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.14; 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.8; 3.2.6.6.1
2017 m. gegužės 5 d.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respubliką atstovaujančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priteisimo regreso tvarka solidariai iš atsakovų A. Š. ir D. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė dokumentinio proceso tvarka priteisti iš solidariai atsakovų Lietuvos Respublikos naudai 5 739,19 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, jog Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino R. J. prašymą kompensuoti jam smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2014 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 736,19 Eur į nukentėjusiojo nurodytą sąskaitą. Tokiu būdu ieškovas įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš A. Š. ir D. M. teismo tvarka solidariai išieškoti 5 736,19 Eur.
Akmenės rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai, tačiau šis preliminarus sprendimas buvo panaikintas to paties teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartimi, nes nepavyko įteikti procesinių dokumentų atsakovui A. Š..
Perėjus į ginčo teiseną, atsakovui D. M. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Nustačius, kad atsakovo A. Š. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešai paskelbiant specialioje interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismų pranešimai apie nagrinėjamas bylas“ CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Atsakovų atsiliepimai per vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi teismo nustatytą keturiolikos dienų terminą teisme negauti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad yra CPK 142 straipsnio 4 dalyje numatytas pagrindas priimti sprendimą už akių. Vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Akmenės rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. N1-27-672/2013, kuris pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-29-135/2014, A. Š. ir D. M. nuteisti už tai, kad 2011 m. liepos 8 d. apie 23.30 val. Naujojoje Akmenėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, veikdami kartu, bendrais veiksmais sudavė R. J. keturis smūgius, iš jų ne mažiau kaip tris tiesioginius smūgius bukais kietais daiktais į galvą: vieną į dešinės akiduobės sritį, vieną į kairės akiduobės sritį, vieną į kairio smilkinkaulio sritį, padarydami nukentėjusiajam kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės akies obuolio sumušimą, sukėlusį pojunginę kraujosruvą, pakaušio kairės pusės nubrozdinimą, kairio smilkinkaulio lūžį, trauminę kraujo išlają virš kietojo galvos smegenų dangalo kairėje pusėje, sukėlusią galvos smegenų suspaudimą, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, nes trauminė kraujo išlaja virš kietojo galvos smegenų dangalo, suspaudusi galvos smegenis, sukėlė nukentėjusiojo gyvybei pavojingą būseną, jis dėl to prarado didelę dalį – 75 procentus profesinio ir bendro darbingumo, taip mušdami, bendrais veiksmais jie sunkiai sužalojo žmogų, dėl ko nukentėjęs susirgo ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei, ir prarado didelę dalį profesinio ir bendro darbingumo. A. Š. ir D. M. – abu pripažinti padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje. Nukentėjusiajam R. J. solidariai iš A. Š. ir D. M. priteista 5 842,00 Lt (penki tūkstančiai aštuoni šimtai keturiasdešimt du litai) turtinės ir 40 000,00 Lt (keturiasdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Antstolio S. D. 2014 m. balandžio 22 d. išieškojimo negalimumo aktuose patvirtinta, kad teismo solidariai priteistos 5 842,00 Lt turtinės žalos ir 40 000,00 Lt neturtinės žalos iš A. Š. ir D. M. išieškoti negalima. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2014 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino R. J. prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą ir 2014 m. rugsėjo 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 5 736,19 Eur į nukentėjusiojo nurodytą sąskaitą.
Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato priteistos smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą ir smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą avansu. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir (ar) neturtinės žalos kompensavimą šio įstatymo nustatyta tvarka turi nukentėję asmenys, kuriems teismas priteisė smurtiniu nusikaltimu padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba patvirtino sutartį dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo. Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad smurtinis nusikaltimas – Baudžiamajame kodekse numatyto nusikaltimo požymių turinti veika, kuria buvo tyčia atimta žmogaus gyvybė arba sunkiai ar nesunkiai sutrikdyta jo sveikata, arba apysunkio, sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo žmogaus laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ar neliečiamumui požymių turinti veika. Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. Įsakymu Nr. 1R-88 „Dėl smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašo patvirtinimo“ patvirtintas smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašas. Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas įtrauktas į smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.114 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad regreso tvarka reikalavimas pereina kitais įstatymų nustatytais atvejais. Anksčiau minėtu Įstatymu buvo įsteigtas Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondas, nustatyta šio fondo paskirtis, administravimas ir lėšų kaupimas. Pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 dalį, nustatyta tvarka kompensavusi smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, valstybė įgyja regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę iš už žalą atsakingo asmens, jeigu šis yra nustatytas, teismo tvarka išieškoti tokio dydžio sumas, kiek yra sumokėta asmenims, kuriems buvo kompensuota smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, o minėto straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybei šiose bylose atstovauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės Įgaliota institucija. Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad priėmus sprendimą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, laikoma, jog sprendime nurodyto dydžio žala yra atlyginta. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ 3.22.5 punktu atstovauti valstybei įgaliojo Teisingumo ministeriją.
CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o žalą, padarytą asmeniui, turtui (o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą) privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. CK 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir nurodytus argumentus, ieškovo reikalavimas tenkintinas.
Ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktą atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas 129,00 Eur žyminis mokestis valstybei.
Teismo patirtos pašto išlaidos nesiekia 3,00 Eur, todėl pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį ir Lietuvos Respublikos teisingumo ir finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (TAR, 2014, Nr. 2014-12793) preliminariu sprendimu valstybei nepriteistinos.
Visos priteistinos sumos, jeigu procesiniuose dokumentuose ar jų prieduose jos nurodytos litais, pagal Lietuvos Respublikos euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 3 ir 7 straipsnių nuostatas priteisiamos eurais.
Kadangi atsakovo A. Š. gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir nėra galimybės paskirtį kuratorių, laikantis CPK 130 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatų atsakovui apie priimtą sprendimą už akių praneština viešo paskelbimo būdu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 26 ir 29 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5 ir 6 dalimis bei 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 739,19 Eur (penkių tūkstančių septynių šimtų trisdešimt devynių eurų 19 ct) skolą valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, juridinio asmens kodas 188604955, Gedimino pr. 30, LT-01104 Vilnius, atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas, banko kodas 70440.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 129,00 Eur (vieno šimto dvidešimt devynių eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (įmokos kodas 5660).
Pranešti atsakovui A. Š. viešo paskelbimo būdu apie priimtą sprendimą už akių, specialiame interneto tinklalapyje paskelbiant pranešimą: „Akmenės rajono apylinkės teisme 2017 m. gegužės 5 d. civilinėje byloje Nr. e2-591-1007/2017 priimtas sprendimas už akių, kuriuo iš atsakovų D. M. ir A. Š., gimusio (duomenys neskelbtini), solidariai priteista 5 739,19 Eur skola ir žyminis mokestis ieškovui valstybei. Atsakovo gyvenamoji vieta nežinoma, todėl sprendimas už akių jam įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Su minėtu dokumentu galima susipažinti Akmenės rajono apylinkės teisme, adresu Naujoji Akmenė, Vytauto g. 1B. Atsakovas informuojamas, kad procesiniai dokumentai laikomi įteiktais pranešimo paskelbimo specialiame interneto tinklapyje dieną. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Akmenės rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.“
Išaiškinti atsakovams, dėl kurių yra priimtas sprendimas už akių, kad atsakovai negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę pateikti Akmenės rajono apylinkės teismui kartu su šiuo sprendimu siunčiamame pranešime nurodyto turinio prašymą (-us) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Išaiškinti ieškovei, kad ji turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo apskųsti jį Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodamas per Akmenės rajono apylinkės teismą.