- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-05-08
- Bylos Nr.
- eI2-2751-484/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00029-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Ina Kirkutienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
- Pareiškėjas
- P. K. S.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. S. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. K. S. (toliau – ir pareiškėjas ar užsienietis) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje (toliau – ir Ambasada) 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 469 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Sprendimas nemotyvuotas, nėra pagrįstas nei teisiniais argumentais, nei faktinėmis aplinkybėmis, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio (skunde nurodyta VAĮ 8 straipsnio redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d.) reikalavimų.
Pareiškėjas skunde pažymi, kad prašymą dėl vizos išdavimo Ambasadai pateikė 2022 m. gruodžio 19 d., o Ambasada ginčijamą Sprendimą priėmė per tris dienas, t. y. 2022 m. gruodžio 21 d. Pareiškėjas mano, kad konsulinis pareigūnas negalėjo per tokį trumpą laiką objektyviai išnagrinėti prašymą, tinkamai įvertinti prielaidas dėl nelegalios migracijos grėsmės ir dokumentų neatitikimo tikrovei.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2019 metais buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) nuolatinėms bakalauro studijoms iki 2023 m. birželio 30 d. Studijavo aukštąją matematiką, dalykinę anglų kalbą, ekonomikos teoriją, verslo informacijų sistemų studijų įvadą, sociologiją, taikomąją socialinę psichologiją, ekonomikos teoriją, informacijos ir komunikacijos technologijas, verslo statistiką, gyventojo ir ekonominę plėtrą, socialinę partnerystę, ekonomikos teoriją, informacinių sistemų analizę, vadybą, naujojo verslo kūrimą, apskaitos pagrindus, elektroninį verslą, informacinių sistemų projektavimą, eksporto valdymą, taikomąją programą, duomenų bazių technologijos, informacinę sistemą, valdymo apskaitą, verslo teisę, informacinių sistemų saugumą, verslo strategiją, kompiuterių tikslų ir skaitmenines paslaugas, rinkodarą, personalo valdybą, vartotojų elgsenos, finansinę analizę, informacines sistemas, projektų valdymą, verslo analitiką ir sprendimus, kokybės vadybą.
Pareiškėjas pažymi, kad pirmas analogiškas 2022 m. spalio 10 d. prašymas dėl vizos išdavimo buvo atmestas Ambasados 2022 m. spalio 12 d. sprendimu Nr. 339 vien tuo pagrindu, kad jis nepateikė įrodymų, jog turi pakankamai lėšų. Pareiškėjas skunde atkreipia dėmesį, kad šalindamas trūkumus, 2022 m. gruodžio 19 d. kartu su prašymu dėl vizos išdavimo Ambasadai pateikė (duomenys neskelbtini) tarpininkavimo raštą Nr.20221214-186331, E. B. sutikimą, kuriuo ji patvirtino sutikimą, kad pareiškėjas gyventų ir deklaruotų gyvenamąją vietą jos bute, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ 2022 m. gruodžio 5 d. raštą, patvirtinantį, kad pareiškėjas dirbo bendrovėje nuo 2018 iki 2021 metų, banko išrašus, lėktuvo vietos rezervaciją, duomenis patvirtinančius apmokėjimą už studijas.
Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad Ambasadai kilus abejonių dėl pateiktų dokumentų, konsulinis pareigūnas turi pareigą reikalauti pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius užsieniečio ir/arba darbdavio, švietimo įstaigos arba priimančiojo subjekto pateiktą informaciją, taip pat prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis, pakviesti užsienietį pokalbiui.
Pareiškėjas nesutinka su Sprendime nurodyta aplinkybe, kad jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo bei sąlygų, kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo ir yra pagrindas manyti, jog gali kilti nelegalios migracijos grėsmė.
Atsakovė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (toliau – ir atsakovė ar Ministerija) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos esminių faktinių aplinkybių. Atsakovės tvirtinimu, konsulas, priimdamas Sprendimą dėl atsisakymo pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, objektyviai įvertino ginčo aplinkybes, tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sprendimų dėl Šengeno ir Lietuvos Respublikos nacionalinės vizos (ne)išdavimo priėmimą ir priėmė teisėtą bei pagrįstą Sprendimą.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad Ambasados konsulinis pareigūnas 2022 m. spalio 12 d. sprendimą Nr.339, kuriuo atsisakė užsieniečiui išduoti nacionalinę vizą, priėmė tuo pagrindu, jog užsienietis nepateikė įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir/arba negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį ( Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 19 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Užsienietis šio sprendimo neskundė.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas dar kartą į Ambasadą kreipėsi 2022 m. gruodžio 19 d. Prašyme išduoti nacionalinę vizą, be kita ko, nurodė: 1) šeiminė padėtis – nevedęs (9 punktas), 2) dabartinė profesinė veikla – studentas (19 punktas); 3) kelionės tikslas – studijos (21 punktas); 4) numatomas atvykimas į Lietuvą – (duomenys neskelbtini) (29 punktas), numatomo išvykimo iš Lietuvos data – (duomenys neskelbtini) (30 punktas); 5) kviečianti įstaiga – (duomenys neskelbtini) (32 punktas), 5) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas buvimo metu padengia – pats pareiškėjas ir rėmėjai tėvas bei brolis (33 punktas). Pareiškėjas kartu su prašymu išduoti vizą pateikė ir dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, (duomenys neskelbtini) raštų kopijas, sutikimą dėl apgyvendinimo, Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, sveikatos draudimo liudijimą, skrydžio rezervacijos dokumentą, rėmėjų rašytinius pasižadėjimus dėl finansinio rėmimo, rėmėjų finansinių dokumentų kopijas, bankų sąskaitų išrašą.
Atsakovė, nesutikdama su pareiškėjo skundu, atsiliepime visų pirma pabrėžia, kad, vadovaujantis konsulinių pareigūnų įgaliojimus, konsulinių funkcijų atlikimo sąlygas ir tvarką reglamentuojančiais teisės aktais, konsulinis pareigūnas neturi pareigos konsultuoti (atstovauti) užsieniečių prašymų išduoti vizą pateikimo ir jų nagrinėjimo metu. Užsienietis, siekdamas gauti Lietuvos Respublikos nacionalinę vizą, turi pareigą Lietuvos vizų tarnybai užsienyje arba per išorės paslaugų teikėją, pateikti nustatytos formos prašymą išduoti nacionalinę vizą, užpildytą naudojantis elektroninėmis paraiškos pildymo ir pateikimo priemonėmis bei prašymą, pagrindžiančius dokumentus.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad konsulas, vertindamas pareiškėjo pateiktus dokumentus, anot užsieniečio, pagrindžiančius pakankamą lėšų turėjimą, nustatė, kad pareiškėjui keletą pavedimų atliko E. B., t. y. sutikimą dėl apgyvendinimo pateikęs asmuo. Atsakovės tvirtinimu, šių lėšų kilmė yra nežinoma. Vienu iš rėmėjų pareiškėjas nurodė (duomenys neskelbtini) gyvenantį brolį, pateikė šio asmens pasižadėjimą dėl rėmimo, tačiau visi likusieji su rėmėjo asmens tapatybe, finansais ir darbo santykiais susiję dokumentai pateikti be dokumentų kopijų paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos patvirtinimo, todėl konsulinis pareigūnas neturėjo galimybės įsitikinti dokumentuose pateiktos informacijos tikrumu, turinio teisingumu.
Nurodo, kad konsului pagrįstų įtarimų sukėlė ir užsieniečio pateiktos (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos išrašas: 2022 m. spalio mėn. banko sąskaitos išraše nurodyti pavedimai iš nežinomų šaltinių arba lėšos įneštos grynaisiais pinigais didelėmis sumomis su prierašu: „viza“. Atsakovės vertinimu, iš užsieniečio pateiktų dokumentų nėra galimybės įsitikinti tikrąja užsieniečio finansine padėtimi, lėšų kilme, pajamų stabilumu bei pajamų šaltiniu. Atsakovė daro prielaidą, jog šios lėšos gali būti už palūkanas agento suteikta paslauga ir lėšos pervestos į pareiškėjo banko sąskaitą, kad vizos prašymo pateikimo metu banko sąskaitose būtų reikalingas likutis, nes nagrinėjant kitų pareiškėjų vizos prašymus pastebimi analogiški pavedimų pavadinimai. Atsakovės vertinimu, užsieniečio pateikta pažyma apie šeimos turtą yra parengta pagal dažnai Indijoje pasitaikantį šabloną, dokumentas be registracijos numerio, pateikta nepatvirtinta kopija, todėl konsulinis pareigūnas neturėjo galimybės patikrinti ir įvertinti šiuose dokumentuose pateiktos informacijos teisingumo, duomenų tikrumo.
Atsakovė atsiliepime taip pat pabrėžia, kad pareiškėjas yra pažeidęs užsieniečių buvimą Lietuvoje reglamentuojančias nuostatas, jo atžvilgiu buvo priimtas įpareigojimas išvykti iš Lietuvos. Todėl yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas gali kelti nelegalios migracijos riziką.
Atsakovės įsitikinimu, konsulas, įvertinęs pareiškėjo prašyme išduoti nacionalinę vizą ir pateiktus patvirtinamuosius dokumentus bei surinktą papildomą informaciją, padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo konsului kartu su prašymu išduoti vizą pateikti dokumentai ir informacija, liečiantys jo socialinius ryšius kilmės valstybėje, darbo planus Lietuvoje, gyvenimo sąlygas, pajamas yra nepatikimi, nes informacija nebuvo konkreti, joje yra nesutapimų. Atsakovės teigimu, vien toks informacijos pobūdis laikytinas pakankamu pagrindu konsuliniam pareigūnui atsisakyti išduoti vizą pareiškėjui.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime atkreipia dėmesį, kad Ambasadai bei kitų šalių narių vizų tarnyboms yra žinoma, jog (duomenys neskelbtini) skatina savo piliečių emigraciją, talkina jiems išvykstant, nebendradarbiauja su šalių narių vizų tarnybomis teikiant joms teisingą informaciją apie savo piliečius bei nustatant klastojamus dokumentus bei duomenis, todėl kiekvieno pareiškėjo dokumentai turi būti vertinami ir nagrinėjami pasitelkiant visą turimą informaciją ir prieinamus šaltinius.
Atsakovė atsiliepime pažymi, kad pareiškėjas 6 metus praleido Lietuvoje studijų pagrindu, tačiau buvo išbrauktas iš studijų sąrašų. Taigi pareiškėjas turėjo pakankamą laiko tarpą įgyvendinti tikslą – siekti išsilavinimo Lietuvoje, tačiau tuo nepasinaudojo, todėl deklaruojamas vykimo į Lietuvą tikslas – studijos kelia pagrįstų abejonių. Pateikti duomenis rodo, kad pareiškėjo ryšiai su kilmės šalimi yra menki – jis neturi darbo, reguliarių pajamų, šeimos narių.
Atsakovės teigimu, konsulo gautos informacijos visuma leido jam priimti skundžiamą Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą, nes dėl aukščiau nurodytų aplinkybių konsului kilo pagrįstos abejonės dėl faktinio pareiškėjo vykimo į Lietuvą, o faktiškai į Europos Sąjungą, deklaruojamo tikslo – mokytis Lietuvoje, todėl neatmestina prielaida, kad pareiškėjas, prisidengdamas studijomis Lietuvoje, siekia imigruoti į Šengeno erdvę kitais tikslais, nes pareiškėjas nepagrindė pateiktų dokumentų autentiškumo, nepateikė leistinų įrodymų dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjo pateikta informacija dėl vykimo į Lietuvą tikslo (mokytis Lietuvoje) ir buvimo sąlygų (reikiamų lėšų turėjimo) nėra patikima, vadinasi jis gali kelti nelegalios migracijos grėsmę.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas skundą prašė tenkinti skunde nurodytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas teismo posėdyje su užsieniečio skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, vadovaudamasis atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimo Nr. 469 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti nacionalinę vizą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos ambasadai Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje pateikė Prašymą išduoti Nacionalinę vizą (toliau – ir Prašymas), kuriame, be kita ko, nurodė: 1) šeimyninė padėtis – nevedęs (9 punktas); 2) dabartinė profesinė veikla – studentas (19 punktas); 3) švietimo įstaigos pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (20 punktas); 4) pagrindinis kelionės tikslas – studijos (21 punktas); 5) prašoma leisti vykti – daug kartų (24 punktas); 6) numatomo atvykimo į Lietuvą data – (duomenys neskelbtini) (29 punktas); 7) numatoma išvykimo iš Lietuvos data – (duomenys neskelbtini) (30 punktas); 7) kelionės ir pragyvenimo buvimo metu išlaidas padengs pats prašymą teikiantis asmuo grynaisiais pinigais, taip pat tėvas, brolis; suteikiama gyvenamoji vieta, padengiamos visos išlaidos buvimo metu (33 punktas).
Pareiškėjas kartu su Prašymu išduoti Nacionalinę vizą pateikė Prašyme nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus: pasą, tarpininkavimo raštą, (duomenys neskelbtini) raštų kopijas, sutikimą dėl apgyvendinimo, Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją, sveikatos draudimo liudijimą, skrydžio rezervacijos dokumentą, rėmėjų rašytinius pasižadėjimus dėl finansinio rėmimo, rėmėjų finansinių dokumentų kopijas, bankų sąskaitų išrašą.
Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 469 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ pareiškėjui išduoti nacionalinę vizą atsisakė. Konsulas Sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 19 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 19 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 19 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizomis susijusius klausimus nustato Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą, nuostatos.
Vizų kodekso 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant prašymą išduoti vienodą vizą, nustatoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka Šengeno sienų kodekso 5 straipsnio 1 dalies a, c, d ir e punktuose nustatytas atvykimo sąlygas, ir ypatingas dėmesys skiriamas įvertinimui, ar jis nekelia nelegalios imigracijos rizikos ar rizikos valstybių narių saugumui, ir ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tikrindamas, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo atitinka atvykimo sąlygas, konsulatas patikrina: ar pateiktas kelionės dokumentas nėra netikras, suklastotas arba padirbtas; prašymą išduoti vizą pateikusio asmens pateiktą numatomo buvimo tikslą ir sąlygas ir ar jis turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo yra asmuo, dėl kurio Šengeno informacinėje sistemoje (SIS) buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo nėra laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma kai valstybių narių nacionaliniuose registruose nebuvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; kai taikoma, ar prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prašymo nagrinėjimas visų pirma grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu, o 8 dalyje – kad nagrinėdami prašymus konsulatai gali pagrįstais atvejais pakviesti prašymą išduoti vizą pateikusį asmenį pokalbiui ir paprašyti pateikti papildomus dokumentus.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo.
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir ESTT) yra išaiškinęs, kad Vizų kodekso 23 straipsnio 4 dalis, 32 straipsnio 1 dalis ir 35 straipsnio 6 dalis aiškintinos taip, kad valstybės narės kompetentingos institucijos, išnagrinėjusios prašymą išduoti vienodą vizą, gali atsisakyti išduoti tokią vizą prašymą pateikusiam asmeniui tik tuo atveju, kai yra vienas iš šiose nuostatose išvardytų pagrindų atsisakyti išduoti vizą (žr. ESTT 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimą R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką (C-84/12).
Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą pagrindai nustatyti ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 19 straipsnyje.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje yra akcentuojama, kad sprendimas atsisakyti išduoti vizą priimamas kompleksiškai įvertinus atitinkamą konkrečią situaciją ir šiuo atveju nėra numatyta baigtinio sąrašo dokumentų, kurie turėtų būti pateikti siekiant pagrįsti prašymą išduoti vizą (žr., pvz., 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2016 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3274-662/2016 ir kt.).
Dokumentų vizai gauti pateikimą, nagrinėjimą ir sprendimo dėl atsisakymo išduoti vizą priėmimą, konsultavimąsi dėl vizų reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtintas Vizos išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Pagal Aprašo 4 punktą, dokumentus vizai gauti priima ir nagrinėja Įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiui išduodama viza, valstybės tarnautojai, jie sprendžia ir klausimus, susijusius su konsultacijų vykdymu, vizos išdavimu ar atsisakymu ją išduoti, jos pratęsimu ar atsisakymu ją pratęsti, jos panaikinimu ir atšaukimu, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimu.
Pagal Įstatymo 21 straipsnio 3 dalies 2 punktą, sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo ir atšaukimo priima Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo.
Vadovaujantis Vizų kodekso 21 straipsnio 7 dalimi, prašymo išduoti vizą nagrinėjimas grindžiamas pateiktų dokumentų autentiškumu bei patikimumu ir prašymą išduoti vizą pateikusio asmens padarytų pareiškimų tikrumu bei patikimumu. Bendrosios konsulinės instrukcijos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms dėl vizų (2005/C 326/01) (toliau – ir Instrukcija) V skirsnyje (,,Prašymų nagrinėjimas ir sprendimų priėmimas“) nurodyta, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga pirmiausia patikrina pateiktus dokumentus, o paskui šiais dokumentais pagrindžia savo sprendimą dėl prašymo išduoti vizą. Prašymų nagrinėjimo tikslas – nustatyti tuos pareiškėjus, kurie remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į valstybes nares ir jose įsikurti. Svarbiausias dėmesys kreipiamas į asmeninį pokalbį su pareiškėju, siekiant nustatyti jo kelionės paskirtį ir vien dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo.
Taigi, Ambasada, nagrinėdama pareiškėjo prašymą išduoti vizą, tam, kad galėtų nuspręsti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte ir Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 10 punktuose numatyti pagrindai atsisakyti išduoti vizą, t. y., ar kyla pagrįstų abejonių dėl jo numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, privalėjo įvertinti pareiškėjo pateiktus duomenis.
LVAT ne kartą yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LVAT administracinė byla Nr. A-544-822/2015). Taigi, įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 1 dalis). LVAT išaiškino, kad spręsti dėl ginčijamo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo – t. y. konstatuoti arba paneigti, jog informacija, kuri buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, yra nepatikima, galima tik išanalizavus ir įvertinus pareiškėjo pateiktų duomenų bei kompetentingų institucijų su pareiškėja susijusios turimos informacijos visumą (LVAT administracinė byla Nr. A-4805-756/2017).
Iš skundžiamo Sprendimo, kurį pateikė pareiškėjas teismui, matyti, kad pareiškėjui vizą atsisakyta išduoti, nustačius, kad: 1) jis nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas); 2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 4 punktas); 3) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Šiame Ambasados Sprendime nenurodytas joks faktinis pagrindas, t. y. aplinkybės ir kiti argumentai, iš kurių būtų aišku, kodėl pareiškėjo pateikti dokumentai laikytini nepatikimais, neatitinkančiais tikrovės. Be to, šiame Ambasados Sprendime nenurodyti jokie argumentai, kurių pagrindu pareigūnas padarė išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
LVAT yra išaiškinęs, jog nors Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinė forma naudojama ir pranešant apie atsisakymą išduoti vizą (Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalis), tačiau šiuo atveju galioja pareiga kompetentingai institucijai pagrįsti savo sprendimą objektyviais duomenimis bei teisės aktų normomis; bet kokius sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti, remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, t. y. pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų normomis (žr., pvz., 2014 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-73/2014, 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-619/2014, 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2488-438/2021).
Pagal administracinių teismų praktiką administracinio akto priėmimo motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymus, teikiamus atsiliepimų ar kitokių procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindimo pagrindai. Priešingu atveju teisminės gynybos besikreipusiam asmeniui taptų sunku apsiginti, o teismui – apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą (žr., pvz., LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1068/2014; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1668-789/2021; 2023 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1374-968).
Taigi, įvertinusi ginčijamo Ambasados Sprendimo turinį aptarto teisinio reglamentavimo ir LVAT praktikos kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas. Asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas turi būti žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Individualaus administracinio akto adresatas turi suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti savo teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Nors Ambasada įformino Sprendimą pagal Vizų kodekso VI priede nustatyta standartinę formą, tačiau, kaip minėta, tai pagal LVAT praktiką neatleidžia Ambasados nuo pareigos sprendimus atsisakyti išduoti vizą pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek ir teisės aktų normomis.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad atsakovas teismui kartu su atsiliepimu pateikė Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje 2022 m. gruodžio 21 d. dokumentą Nr. 469 „Sprendimas atsisakyti išduoti nacionalinę vizą“, kuriame yra nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai. Tačiau šiame dokumente nurodyti Sprendimo priėmimo motyvai (aplinkybės) negali būti vertinami ir nedaro įtakos nemotyvuoto Sprendimo teisėtumui. Tik administraciniame sprendime jo priėmimo motyvų nurodymas sudaro asmeniui tinkamas sąlygas ginti savo teises teisme, o teismui sudaro tinkamas sąlygas apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas bei priimti sprendimą. Taigi, ginčijamas Ambasados Sprendimas naikintinas vien šiuo pagrindu, t. y., kaip neatitinkantis imperatyvių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų, kurių neįgyvendinus negalima administracinio sprendimo laikyti teisėtu ir pagrįstu.
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pareiškėjas 2023 m. kovo 30 d. pateikė teismui prašymą priteisti jo naudai iš atsakovės 673 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos (ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis).
Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacija) (nauja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 8 punkte įtvirtintas pavyzdinis advokato teikiamų teisinių paslaugų sąrašas ir maksimalūs užmokesčio dydžiai. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (Rekomendacijų 5 p.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkinamas, todėl jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Patirtoms išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2022 m. gruodžio 27 d. sąskaitą – faktūrą PS Nr. 2023-02-27, 2023 m. sausio 30 d. sąskaitą-faktūrą PS Nr. 2023-03-30 bei jų apmokėjimą patvirtinančius 2022 m. gruodžio 28 d., 2023 m. sausio 6 d. ir 2023 m. kovo 30 d. mokėjimo nurodymus. Iš šių dokumentų turinio matyti, kad pareiškėjas patyrė 500 Eur išlaidų už skundo parengimą, 23 Eur išlaidų – už žyminio mokesčio sumokėjimą ir 150 Eur išlaidų – už pasirengimą ir atstovavimą 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdyje.
Bylos duomenimis nustatyta, kad advokato padėjėjas P. Š. pagal 2022 m. gruodžio 27 d. atstovavimo sutartį parengė ir 2023 m. sausio 2 d. pareiškėjo vardu pateikė skundą teismui, 2023 m. sausio 2 d. sumokėjo 23 Eur žyminio mokesčio ir atstovavo pareiškėją 2023 m. kovo 30 d. teismo posėdyje, kurio trukmė 1 val. 17 min.
Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimalus rekomenduotinas užmokesčio už skundo parengimą dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pagal Rekomendacijų 8.19 papunktį, maksimalus rekomenduotinas užmokesčio už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų laiką, šiuo atveju aktualus 2022 m. III ketv. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmoketis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1799,00 Eur.
Teismo vertinimu, prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais, susijusios su bylos nagrinėjimu, atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka suteiktos teisinės pagalbos mastą, Rekomendacijų nustatytus dydžius (5, 8.2 ir 8.19 p.), todėl pripažintinos tinkamomis. Atsižvelgiant į tai, tenkinus skundą, pareiškėjui iš atsakovės priteistina 673 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 85−87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. K. S. (P. K. S.) skundą tenkinti.
Lietuvos Respublikos ambasados Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje 2022 m. gruodžio 21 d. sprendimą Nr. 469 „Dėl atsisakymo išduoti nacionalinę vizą arba nacionalinės vizos panaikinimo ar atšaukimo“ panaikinti.
Įpareigoti Lietuvos Respublikos ambasadą Indijos Respublikoje ir Bangladešo Liaudies Respublikoje pareiškėjo P. K. S. (P. K. S.) 2022 m. gruodžio 19 d. prašymą dėl Nacionalinės vizos išnagrinėti iš naujo.
Pareiškėjo P. K. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti. Priteisti pareiškėjui P. K. S. iš atsakovės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos 673 (šešis šimtus septyniasdešimt tris) eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.