Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės sodininkų bendrijos „Žibutė“ atstovams bendrijos pirmininkui S. T. ir advokatui Aisčiui Damulevičiui, atsakovei R. Z. bei trečiajam asmeniui atsakovės pusėje R. Z.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Žibutė“ ieškinį atsakovei R. Z. dėl skolos priteisimo, tretysis asmuo byloje R. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovės ieškinio dalyką sudarė piniginiai reikalavimai, visi ieškovės reikalavimai grįsti leistinais rašytiniais įrodymais, todėl teismas dokumentinio proceso tvarka 2019 m. kovo 25 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį tenkino.

Atsakovė taip pat svarstė, kad bendrijos nariams ir asmenims, kurie nėra bendrijos nariai, yra nustatytas vienodas mokestis – 35 Eur, tačiau pastarieji negauna jokių paslaugų iš bendrijos, o tai sudaro pagrindą bendrijai nepagrįstai turtėti.

Atsakovė taip pat pažymėjo, kad jokia bendrijos infrastruktūra ar bendro naudojimo objektais nei ji pati, nei jos šeimos nariai nesinaudoja, jos sklypas yra kraštinis, visai šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, kuri jau nėra sodų bendrijos teritorijoje. Taip pat atsakovė pažymėjo, kad bendrija jokio turto neturi, nei keliai, nei kitas turtas bendrijos vardu viešuose registruose nėra registruotas.

Tretysis asmuo R. Z. iš esmės pritarė visiems atsakovės argumentams papildomai paaiškindamas, kad kelio ((duomenys neskelbtini)) dangai gerinti žvyrą perka iš savo lėšų, taip pat šienauja už sklypo teritorijos esančią žolę.

Preliminarus sprendimas paliktinas nepateiktu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas nustatė tokias teisiškai reikšmingas nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes: atsakovei R. Z. priklauso žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijos „Žibutė“ teritorijoje (18-20 b.l.). Žemės sklypo naudojimo būdas – mėgėjų sodų žemės sklypas. 2016 m. gruodžio 5 d. atsakovė pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad išstoja ir sodininkų bendrijos narių (4 b.l.). Bendrijos visuotiniuose susirinkimuose atsakovės prašymas buvo svarstytas du kartus – 2017 m. vasario 25 d. (14,15 b.l.) protokolo 1 punktas ir 2017 m. gegužės 28 d. (33-35 b.l.) protokolo 4 punktas. Esant tokiems duomenims ir vertindamas siekiančio iš bendrijos išstoti asmens interesus ir galimą jo teisių varžymą teismas nustato, kad atsakovė iš bendrijos išstojo 2017 m. vasario 25 d. Tuo pačiu visuotinio susirinkimo protokolu buvo patvirtinta 35 Eur suma ne bendrijos narei – atsakovei - už naudojimąsi bendrijos objektais, taip pat pasiūlant atsakovei pateikti galimų atlikti darbų sąrašą 35 Eur sumai. Atsakovei išstojus iš bendrijos sutartis dėl atsiskaitymo su bendrija sudaryta nebuvo, todėl bendrija 2019 m. vasario 7 d. atsakovei išrašė sąskaitą už kelių ir kitų sodo objektų priežiūrą 2018 ir 2019 metais (16 b.l.).

Nagrinėjamojoje byloje keliamas klausimas dėl asmens, kuris nėra sodininkų bendrijos narys, tačiau jam priklausantis sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, pareigos mokėti mokestį už sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektus, kai toks asmuo su sodininkų bendrija atsiskaitymo sutarties nėra sudaręs.

Sodininkų bendrijos įstatymo (toliau SBĮ) 7 straipsnio 1 dalis nurodo, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.). Šio straipsnio 5 ir 6 dalys nurodo, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Sodininkai ir kiti asmenys mėgėjų sodo teritorijoje privalo laikytis bendrijos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai nereguliuoti, nekeisti, neremontuoti mėgėjų sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų.

Teismas nagrinėjamos bylos kontekste vadovaujasi aktualia kasacinio teismo praktika panašių aplinkybių bylose, susijusiose su ne bendrijos nario pareiga atsiskaityti už bendro naudojimo objektus ir teikiamas paslaugas. Kasacinis teismas civilinėse bylose Nr. 3K-3-559-690/2016; e3K-3-499-706/2016 (nutarties 35-49 punktai); 3K-7-49/2014; Nr. 3K-3-366/2013 yra suformulavęs taisyklę, kad esant tokioms teisiškai reikšmingoms aplinkybėms – žemės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje, asmuo nėra bendrijos narys, bendrijoje priimtas sprendimas dėl ne nario mokesčio dydžio, bendrija yra pateikusi tokiam asmeniui sąskaitas – tokiam asmeniui atsiranda pareiga apmokėti teiktas sąskaitas.

Teismas pažymi, kad sodininkų bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu. Bendrija savo veikloje vadovaujasi CK, Sodininkų bendrijų įstatymu bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis (SBĮ 3 straipsnio 1, 3 dalys). Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas SBĮ 7 straipsnio 1 dalyje. Tai – sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti bendrojo naudojimo objektai: bendrojo naudojimo žemė su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoros, vartai, poilsio aikštelės, pliažai, miškai, vandens telkiniai ir kt.); bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Pagal SBĮ 6 straipsnio 1 dalį mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai gali priklausyti ne tik bendrijos nariams, bet ir kitiems asmenims, t. y. SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, įskaitant pareigą mokėti įmokas, reikalingas šių objektų įrengimo ir eksploatavimo išlaidoms padengti. Bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014). Taigi, sodo sklypų savininkai, kaip bendrosios nuosavybės bendraturčiai, remiantis kasacinio teismo praktika, turi įstatyme nustatytą pareigą prisidėti prie tokios nuosavybės išlaikymo.

Atsakovei pateiktose sąskaitose nurodoma, kad mokestis skaičiuojamas už kelių ir kitų objektų priežiūrą. Atsakovė ginčijo, kad bendrijai „Žibutė“ keliai nepriklauso, nes jie nėra registruoti viešajame registre. Teismas su šiuo argumentu sutinka iš dalies. Iš tiesų, pagal VĮ Registrų centras išrašą ieškovei priklauso siurblinė, taip pat žemės sklypas su pievomis ir vandens telkiniu, tačiau gatvių (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini) registruota nėra.

Tuo pačiu teismas pažymi, kad 2010 m. rugpjūčio 19 d. Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos sprendimu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra pavadintos gatvės, esančios sodininkų bendrijoje „Žibutė“. Teismo posėdyje buvo ištirta ir sodininkų bendrijos teritorijos schema, iš kurios taip pat akivaizdu, kad teritorijoje yra minėtos gatvės. Gatvių buvimo neginčija ir pati atsakovė. Sodininkų bendrijos kelių ilgis fiksuotas bendrijos inventorizavimo akte. Atsakovė neginčija, kad minėtos gatvės yra, tačiau ginčija, kad jos priklauso atsakovei.

Teismas pažymi, kad civiliniame procese šalys įrodinėja jų nurodytas aplinkybes. Atsakovė jokių duomenų, kad minėtos gatvės galėtų priklausyti kitiems asmenims, nepateikė. Nors viešajame registre minėtos gatvės nėra nurodytos kaip ieškovės nuosavybė, teismas, vertindamas prieš tai minėtus dokumentus, daro išvadą, kad labiau tikėtina, jog minėti keliai (gatvės) priklauso ieškovei, t.y jie yra bendrijos bendrojo naudojimo objektai. Teismas tokią išvadą daro vertindamas ir tai, kad tik atsakovė minėtais keliais rūpinasi bei juos prižiūri ir joks kitas asmuo jų neprižiūri.

Iš pateiktų sąskaitų matyti, kad dalis įsigytų prekių ar paslaugų yra skirtos kelių priežiūrai – dolomito skalda, greideravimo darbai.

Teismo vertinimu, 2017 m. gegužės 28 d. protokolo punkte Nr. 4 detaliai ir aiškiai nurodyta bendro naudojimo objektų apmokėjimo struktūra (34 b.l.).

Atsakovė akcentavo, kad jai pareiga mokėti pagal pateiktas sąskaitas neatsiranda dėl to, kad ji prie minėtų objektų išlaikymo prisideda savo darbu, be to, naudojasi ji šiais objektais tik labai minimaliai, nes jos sklypas kraštinis ir keliu iki (duomenys neskelbtini) gatvės važinėja atsakovė labai mažai. Teismas šiuos argumentus nelaiko teisiškai pagrįstais.

Pažymėtina, kad vadovaujantis SBĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis atsiskaitymas vykdomas pagal sudarytą sutartį. Teismo vertinimu, esamas reguliavimas netrukdo šalims susitarti, kad ne sodininkų bendrijos narys savo indėlį mokėtų ne pinigais, o atliekamu darbu, tačiau taip turi būti sutarta šalių sutartyje. Tuo atveju, jeigu sutartis nėra sudaryta, ne bendrijos narys už bendro naudojimo objektų naudojimą atsiskaito pagal teikiamas sąskaitas pinigais. Teismas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. vasario 25 d. susirinkime atsakovei ir buvo pasiūlyta pateikti darbų sąrašą, atitinkantį 35 Eur bendro naudojimo objektų išlaikymo mokestį. Šalys rašytinės sutarties nėra pasirašiusios, teismo vertinimu, sutartiniai santykiai yra atsiradę konkliudentinių veiksmų pagrindu, todėl atsakovė su ieškove turi atsiskaityti SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje numatyta tvarka. Be to, atsakovė pagal SBĮ 7 straipsnio 6 dalies nuostatas be bendrijos valdymo organo leidimo savavališkai negali reguliuoti, keisti, remontuoti mėgėjų sodo teritorijos bendrosios inžinerinės įrangos, bendrųjų konstrukcijų, bendrojo naudojimo patalpų ir objektų.

Teismas nelaiko teisiškai reikšminga aplinkybe, kad atsakovės sklypas yra kraštinis ir ji tik minimaliai naudojasi keliu, o kitais objektais ji visiškai nesinaudoja. SBĮ įtvirtintas reguliavimas atsakovės pareigą atsiskaityti už bendrojo naudojimo objektus kildina ne iš jos konkrečių objektų naudojimosi, ar konkrečių objektų naudojimosi apimties, o iš tos teisiškai reikšmingos aplinkybės, jog atsakovės sklypas yra sodininkų bendrijos teritorijoje. Jis nėra išskirtas ar izoliuotas nuo minėtos teritorijos, todėl naudojant žemės sklypą pagal tikslą reikalingi privažiavimai, lietaus vandens surinkimo sistemos (grioviai) bei jų priežiūra ir t.t. Teismo vertinimu, sodininkų bendrijos teritorijoje esančių (veikiančių) asmenų – tiek bendrijos narių, tiek nesančių bendrijos nariais - veikla turi būti grindžiama bendruomeniškumo ir solidarumo principais.

Teismas, vertindamas aptartą teisinį reguliavimą ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad preliminarus sprendimas buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl jo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų santykiui (CPK 93 straipsnio 2 dalis). CPK 93 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad teismas gali nukrypti nuo šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Be to, prašomų priteisti atstovavimo išlaidų sumas teismas turi vertinti ir pagal Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 patvirtintas redakcijas dėl maksimalaus tokių sumų dydžio. Išlaidos nustatomos atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Teismas priimdamas preliminarų sprendimą iš atsakovės ieškovei priteisė 250 Eur atstovavimo išlaidų ir 8 Eur žyminio mokesčio išlaidų.

Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas A. Damulevičius pateikė prašymą papildomai priteisti dar 500 Eur atstovavimo išlaidų (55, 56 b.l.). Taigi, nagrinėjamojoje byloje atstovavimo išlaidos 750 Eur yra daugiau nei dešimt kartų didesnės už ieškinio reikalavimą – 70 Eur. Teismas pažymi, kad tam tikromis aplinkybėmis bylinėjimosi išlaidos gali viršyti ir reikalavimo sumą, tačiau šios bylos atveju atstovavimo išlaidų ieškinio sumos viršijimas daugiau nei dešimt kartų yra neadekvatus ir neproporcingas.

Nors teismas sutinka, kad minėtame Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 numatyti maksimalūs dydžiai nėra pažeisti, teismas pažymi, jog bylinėjimosi išlaidas pripažindamas pagrįstomis teismas turi vertinti ir bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Tai pat teismas turi vertinti ir šalių procesinį elgesį.

Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimo išlaidų pagrįstumo, vertina ir tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas. Ieškovė pasirinko, kad jos ieškinys būtų nagrinėjamas dokumentinio proceso tvarka, nors dėl vėliau paaiškėjusių aplinkybių apie įtemptus šalių santykius, ieškovei turėjo būti aišku, kad atsakovė pareikš prieštaravimus ir byla bus nagrinėjama teismo posėdyje, t.y. ieškovė pasirinko ilgesnį procesą, kas taip pat didina atstovavimo išlaidas. Ieškovė, reikšdama 70 Eur reikalavimą taip pat jį galėjo reikšti ir CPK 441 straipsnio pagrindu, kas galėjo lemti trumpesnį ir pigesnį procesą.

Teismo vertinimu, byla nelaikytina nei sudėtinga, nei kompleksiška, nereikalinga specialių žinių, juolab pats ieškovės atstovas teismo posėdyje nurodė, kad klausimas yra aiškus ir aiškiai sureguliuotas norminio reguliavimo ir teismų praktikos.

Teismo vertinimu, maksimalūs Teisingumo ministro įsakyme Nr. 1R-77 numatyti dydžiai priteistini ypatingai kompleksiškose, sudėtingose, didelės apimties bylose. Šiuo atveju nei teisinis reguliavimas, nei faktinės bylos aplinkybės nelaikytinomis naujais teisiniais klausimais, todėl vertinant bylos pobūdį, jos apimtų ir nagrinėjamų klausimų pobūdį, teismas laiko, kad sąžiningos, teisingos ir proporcingos atstovavimo išlaidos šioje byloje negali viršyti 300 Eur. Teismas šias išlaidas pripažįsta pagrįstomis ir galimomis priteisti iš atsakovės. Teismui nusprendus 2019 m. kovo 25 d. preliminarų sprendimą, kuriuo yra priteista 250 Eur atstovavimo išlaidų, palikti nepakeistu, galutiniu sprendimu papildomai priteistinos 50 Eur atstovavimo išlaidos ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263 straipsniu ir 430 straipsnio 6 dalimi, teismas

nusprendžia:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų preliminarų sprendimą, priimtą 2019 m. kovo 25 d., civilinės bylos Nr. e2-4649-1031/2019, palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės sodininkų bendrijos „Žibutė“, juridinio asmens kodas 145661968, naudai 50,00 Eur (penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų.

Galutinis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.