- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-17
- Bylos Nr.
- 2-434-775/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-10708-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edita Šliumpienė
- Ieškovas
- L. S., K. A., V. M.
- Atsakovas
- T. M.
- Trečiasis asmuo
- D. V.
- Advokatai
- Aurelijus Gruodis, Darius Mockūnas, Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.1.3.4Žemės sklypai ir kiti ištekliai
- 2.4.2.1Nuosavybės teisės samprata, jos rūšys ir formos, nuosavybės teisių turinys
- 2.4.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
tretiesiems asmenims antstoliams R. S., M. P., V. Z., R. S., R. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. S., K. A., V. M. patikslintą ieškinį atsakovui T. M. dėl žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tretieji asmenys – D. V., antstoliai R. S., M. P., V. Z., R. S., R. B. ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti ieškovams L. S., K. A. ir V. M. teisę rengti 0,7984 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo projektą pagal 2017 m. kovo 6 d. UAB „Daraja“ žemės sklypo atidalijimo planą, žemės sklypo atidalijimo projektą derinti ir registruoti be atsakovo T. M. sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2 t., 4–5).
Ieškovai, jų atstovas bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ieškovams, trečiajam asmeniui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,7984 ha žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini) Nurodė, jog UAB „Daraja“ paruošė žemės sklypo atidalinimo tarp bendrasavininkų projektą. Ieškovai su projektu sutiko ir jį 2016 kovo 29 d. pasirašė. Pagal paruoštą žemės sklypo tarp bendrasavininkų atidalinimo projektą būtų suformuoti atskiri žemės sklypai ir ieškovui L. S. atitektų žemės sklypai, pažymėti raidėmis „A“, kurio plotas 1 300 m² ir „E“, kurio plotas 1 368 m², V. M. – „C“, kurio plotas 1 522 m², K. A. – „B“, kurio plotas 1 154 m² ir „F“, kurio plotas 1 100 m², trečiajam asmeniui D. V. – „G“, kurio plotas 347 m², o atsakovui T. M. – „D“, kurio plotas 1 193 m². Paaiškino, kad žemės sklypo atidalinimo projekto rengimo inicijavimo teisė priklauso ir privačios žemės savininkams, tačiau atsakovas nesidomi savo žemės sklypo atidalinimu, ieškovai neturi jokių jo kontaktų ir jiems nėra žinoma kur atsakovas gyvena, todėl prašo pripažinti ieškovams teisę rengti bendro žemės sklypo atidalinimo projektą, jį derinti ir registruoti be atsakovo sutikimo.
Atsiliepimas
Atsakovo T. M. kuratorė advokatė Sonata Žukauskienė teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 22–25), nurodė, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra.
Atsakovo kuratorė bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad ieškovams, trečiajam asmeniui ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 0,7984 ha žemės sklypas adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1193/7984 dalys žemės sklypo. Iš žemės sklypo plano matyti, kad atsakovui atidalinimo būdu siūloma suformuoti 1 193 m² ploto žemės sklypą, pažymėtą indeksu „D“, kurio dalis skiriama servitutiniam keliui. Paaiškino, kad naujas žemės sklypo planas patvirtina, jog visiems bendrasavininkams yra paskirtos atskiros žemės sklypo dalys kurių plotas atitinka idealiąją bendraturčio dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Siekiamas atidalinti žemės sklypas yra pailgos formos, todėl siūlomas padalinimas yra racionalus, o kitoks atidalinimo projektas sunkiai įmanomas ir neatitiktų žemės sklypo išsidėstymo. Paaiškino, kad jos atstovaujamojo interesai nebus pažeisti jei bus atidalytas areštuotas žemės sklypas. Nurodė, jog ieškovų prašomas žemės sklypo atidalinimas pagal žemės sklypo planą yra teisiškai galimas ir dėl ieškovų reikalavimo palieka spręsti teismo nuožiūra, tačiau nesutinka su bylinėjimosi išlaidų priteisimu iš atsakovo, kadangi nėra prieštaraujama ieškovų ieškinio reikalavimui atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo, kai jis neišreikė nesutikimo, yra nepagrįstas ir neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.
Trečiasis asmuo D. V. teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 34–35), prašo esant teisiniam pagrindui ieškinį tenkinti.
Trečiojo asmens D. V. atstovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad patikslintu ieškiniu D. V. nėra reiškiami jokie reikalavimai, todėl ji neprieštarauja, jog esant pagrindui būtų tenkintas ieškovų patikslintas ieškinys. D. V. tenkina, kad jai būtų atidalinta žemės sklypo dalis pažymėta raide „G“ pagal pateiktą 2017 m. kovo 6 d. UAB „Daraja“ parengtą žemės sklypo planą. Šios dalies plotas atitinka jai priklausančią dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Nurodė, jog areštas yra ne visam žemės sklypui, o atsakovo daliai, todėl projektas gali būti rengiamas ir tvirtinamas.
Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį (2 t., b. l. 27–31), nurodė, jog ieškinio reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad 1193/7984 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) yra areštuotos. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Jeigu nėra nustatytos bendraturčiams priklausančios daikto dalys, turto areštas visam bendrosios nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui taikomas laikinai, kol bus nustatyta asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomas daikto areštas, priklausanti daikto dalis. Tais atvejais, kai bendraturčių dalys yra nustatytos, areštuojama bendraturčiui, kurio atžvilgiu taikomas areštas, priklausanti žemės sklypo dalis. Po to, kai yra nustatyta asmeniui, kurio atžvilgiu yra taikomas daikto areštas, priklausanti daikto dalis, bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, kurioje bus numatyta, kokia konkrečia dalimi naudojasi asmuo, kurio atžvilgiu yra taikomas daikto areštas. Šiuo atveju žemės sklypo daliai, kuriai taikomas areštas, nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, todėl žemės sklypas negali būti atidalijamas. Tik nusistačius žemės sklypo naudojimosi tvarką bei ją notariškai patvirtinus ir įregistravus galima bus rengti žemės sklypo atidalijimo projektą.
Trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant (2 t., b. l. 31).
Atsiliepimas
Tretieji asmenys antstoliai R. S., M. P., V. Z., R. S. ir R. B. teismo nustatytu terminu atsiliepimų į patikslintą ieškinį nepateikė, į 2017 m. balandžio 27 d. teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (1 t., b. l. 198–202), todėl byla nagrinėtina tretiesiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso L. S., K. A., V. M., T. M. ir D. V. (1 t., b. l. 14–15). 2005 m. gegužės 23 d. buvo sudarytas minėto žemės sklypo planas (1 t., b. l. 25). 2015 m. gruodžio 21 d. susirinkimo metu buvo sprendžiama dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pasidalinimo (1 t., b. l. 16). 2016 m. kovo 29 d. buvo paruoštas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), atidalijimo planas (1 t., b. l. 13, 137). 2017 m. kovo 6 d. sudarytas naujas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo planas (2 t., b. l. 6).
Lietuvos Respublikos civilinis kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnis numato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. CK 4.80 straipsnis įtvirtina kiekvieno bendraturčio teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Pažymėtina, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiškas bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas. Po atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atsiranda asmeninė nuosavybė, todėl juo iš esmės siekiama palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą tam, kad ateityje būtų išvengta bendraturčių ginčų, kylančių jiems įgyvendinant šias teises, kad daiktas negali būti dalijamas taip, jog po jo padalijimo atsidalijusių savininkų teisių įgyvendinimas suvaržytų kito bendraturčio teises į atidalytąją daikto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006, 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Taigi turto atidalinimo pasekmė yra tai, kad asmuo, kurio turtas atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės, tampa savarankiško civilinės apyvartos objekto savininku ir įgyja teisę savo nuožiūra disponuoti, nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų naudotis bei valdyti jam priklausančią nuosavybę.
Pabrėžtina, jog nors CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Kaip ir bet kurią kitą teisę, taip ir teisę atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčiui priklausančią žemės sklypo dalį, bendraturtis gali įgyvendinti tik laikydamasis galiojančių teisės normų reikalavimų, taip pat nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Be to, ji turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka, vienas tokių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – Žemės įstatymas), kurio 30 straipsnio 9 dalis įtvirtina, kad negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai.
Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, jog 2017 m. kovo 6 d. UAB „Daraja“ parengė 0,7984 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), atidalijimo planą, pagal kurį ieškovams L. S. atitektų žemės sklypai, pažymėti raidėmis „A“, kurio plotas 1 300 m² ir „E“, kurio plotas 1 368 m², V. M. – „C“, kurio plotas 1 522 m², K. A. – „B“, kurio plotas 1 154 m² ir „F“, kurio plotas 1 100 m², trečiajam asmeniui D. V. – „G“, kurio plotas 347 m², o atsakovui T. M. – „D“, kurio plotas 1 193 m² (2 t., b. l. 6). Atsakovui nuosavybės teise priklauso 1193/7984 dalys žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 65–67). Ieškovai prašo leisti pagal minėtą planą rengti žemės sklypo atidalijimo projektą, jį derinti ir registruoti be atsakovo T. M. sutikimo. Šalys nurodė, jog neprieštarauja ieškinio reikalavimui, taip pat paaiškino, kad areštuotas yra ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis, priklausanti atsakovui, todėl atidalijimas, šiuo atveju, yra galimas.
Teismas pažymi, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso penkiems savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nėra tarp jų padalintas, nėra aiškiai nustatytos dalys, o uždėti areštai žemės sklypo daliai yra aktualūs visam žemės sklypui, kadangi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis neišskiria dalies žemės sklypo arešto ir pažymi, jog negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Taigi ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo, ar areštuotas visas žemės sklypas ar tik jo dalis. Šiuo atveju areštas ginčo žemės sklypui taikytas atsakovo kreditorių reikalavimu, todėl jis tapo aktualus visam žemės sklypui, nes konkreti atsakovui priklausanti ginčo žemės sklypo dalis nėra apibrėžta (Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3423-602/2017).
Bylos nagrinėjimo metu šalys nurodė, jog leidus rengti žemės sklypo atidalijimo projektą be atsakovo sutikimo, niekieno interesai nebus pažeisti. Nors byloje nėra prieštaravimų dėl prašymo leisti rengti žemės sklypo atidalijimo projektą, teismas pažymi, jog atsakovo pozicija dėl atidalijimo nėra žinoma. Atkreiptinas dėmesys, jog teismui nėra žinoma ir išieškojimus iš atsakovo vykdančių antstolių pozicija. Suinteresuoti asmenys antstoliai dėl ieškinio reikalavimo nepasisakė, nenurodė, ar leidimas rengti žemės sklypo atidalijimo projektą, jį derinti ir registruoti be atsakovo sutikimo, nepažeis kreditorių interesų. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovui priklausančią žemės sklypo dalį taip pat areštavo antstoliai A. A., L. U. N. ir M. L.. Atsižvelgiant į tai, matyti, kad atsakovo įsiskolinimai tik didėja ir todėl kreditorių reikalavimų užtikrinimui yra areštuojamas jo turtas. Šiuo atveju pažymėtina, kad žemės sklypo padalijimas yra atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į keletą žemės sklypų. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą gali keistis jo naudojimo paskirtis, būdas ir kiti žemės sklypo vertę sukuriantys faktiniai duomenys, dėl ko bendraturčio turimos žemės sklypo dalies vertė gali ženkliai sumažėti. Turto vertės sumažėjimas, kai kreditorius neturi tinkamos teisės įtakoti ar kontroliuoti šio proceso, galėtų akivaizdžiai pažeisti kreditoriaus interesus ir galimai išieškojimas iš šio turto pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr.2S-790-467/2011; Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1514/2012; Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-578/2014).
Atsižvelgiant į byloje surinktus įrodymus, į tai, kad bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarka nėra nustatyta, o taikyti areštai yra aktualūs visam žemės sklypui, žemės sklypo atidalijimas nėra galimas, todėl ieškovų prašymas leisti rengti minėto žemės sklypo atidalijimo projektą pagal 2017 m. kovo 6 d. UAB „Daraja“ žemės sklypo atidalijimo planą, žemės sklypo atidalijimo projektą derinti ir registruoti be atsakovo T. M. sutikimo yra atmestinas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalis numato, kad jei ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Atsižvelgiant į tai, valstybei iš ieškovų lygiomis dalims priteistina 79,60 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 2 dalimi, 259 straipsniu, 263–270 straipsniais, 307 straipsniu,
nusprendžia:
Patikslintą ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 26,54 Eur (dvidešimt šešis eurus 54 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.