- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-11
- Bylos Nr.
- 2S-790-467/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-18216-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alma Urbanavičienė, Dalia Višinskienė, Petras Jaržemskis
- Pareiškėjas
- M. P., J. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus rajono 1 notarų biuro
- Kategorijos
- 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjų M. P. ir J. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų M. P. ir J. P. skundas dėl notaro veiksmų, suinteresuotieji asmenys – Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė, M. N., K. N., G. P., R. P..
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai M. P. ir J. P. 2010-10-22 kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti notarės Dalijos Svirbutienės 2010-09-28 nutarimą ir leisti patvirtinti žemės sklypo padalijimo sutartį. Nurodė, jog skundžiamas nutarimas neatitinka protingumo ir teisingumo standartų. Žemės sklypas yra areštuotas, tačiau areštas taikomas tik M. P. nekilnojamojo turto daliai, bet ne likusių bendrasavininkių dalims. Pareiškėjai neketina savo sklypo dalies nei parduoti, nei neatlygintinai perleisti tretiesiems asmenims, tiesiog siekia įgyvendinti savo teisę atidalinti jiems priklausančią dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Notarė, atsisakydama tvirtinti sklypo atidalijimo sutartį, pažeidžia kitų sklypo bendrasavininkių teises. Notarei atsisakius tvirtinti sutartį, susidarė situacija, kai turto bendrasavininkiai tapo priklausomi nuo pareiškėjų. Notarės reikalavimas prieš patvirtinant sandorį nuimti areštą nuo turto dalies yra nepagrįstas teisiniais argumentais. Atidalinus sutartį bendrasavininkių teisės nebus pažeistos.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo notarė Dalija Svirbutienė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, jog, jei bendraturtis pageidauja atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią savo teisę jis gali įgyvendinti, tačiau tai daryti privalo, laikydamasis norminių teisės aktų reikalavimų ir nepažeisdamas kitų asmenų teisių. Sklypai padalijami, atidalijami, sudarant notariškai tvirtinamą sutartį. Notariato įstatymas notarą įpareigoja juridiškai įtvirtinti neginčijamas asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės saugomų teisėtų interesų apsaugą. Sudarant sutartį, notaras privalo vadovautis nekilnojamojo turto registro nuostatais. Prieš tvirtindamas sandorį, notaras privalo gauti visus reikalingus dokumentus, tame tarpe apie suvaržymus bei pažymą sandoriui. Kadangi minėtam sklypui galiojo suvaržymas (areštas), pažyma sandoriui nebuvo išduota. Notarė nesutiko, kad sklypo atidalijimas nėra disponavimo teisės realizavimas, kadangi padalijimo metu sklypo vertė gali sumažėti, tuo pažeidžiant kreditoriaus teises.
Suinteresuotieji asmenys M. N., K. N., G. P. ir R. P. atsiliepimų į skundą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjų skundą atmetė. Teismas nustatė, jog pareiškėjams M. P. ir J. P., suinteresuotiems asmenims R. P., G. P., K. N. ir M. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai kreipėsi į notarę Daliją Svirbutienę, prašydami patvirtinti minėto žemės sklypo padalijimo sutartį. Notarė užsakė pažymą tokiam sandoriui, tačiau pažyma nebuvo išduota, nes 2010-06-07 žemės sklypo dalis areštuota Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi. Teismas konstatavo, jog CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendraturčių teisė atidalyti dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nėra absoliuti, šią bendrą normą sukonkretina Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė išvadą, jog notarė, atsisakydama tvirtinti sklypo padalijimo sutartį, elgėsi teisėtai, nustatyta tvarka. Teismas pritarė notarės argumentui, kad, esant turtiniam reikalavimui, padalijus žemės sklypą, neatmestina galimybė, jog tokiu atveju jo vertė sumažėtų ir tokiu būdu būtų pažeisti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ interesai.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjai M. P. ir J. P. prašo nutartį panaikinti ir pareiškėjų skundą patenkinti. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog notarė, atsisakydama patvirtinti bendrasavininkių susitarimą, elgėsi teisėtai, nustatyta tvarka, kadangi notarės veiksmai buvo tik formaliai teisingi. Notarė, atsisakydama atlikti veiksmus asmenų, kurių turto daliai netaikomi apribojimai, pažeidė jų galimybę disponuoti savo turtu. Visi bendrasavininkiai, tame tarpe ir suinteresuotieji asmenys šioje byloje, atlikdami sklypo padalinimo veiksmus, išreiškė norą atidalinti sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atliko visus detalaus planavimo veiksmus, padalino sklypą į 6 dalis, tačiau 4 iš 6 bendrasavininkių to negali įteisinti įstatymų nustatyta tvarka, nes kitų 2 turto daliai yra uždėtas areštas. Tai yra akivaizdus asmens teisių, kurias gina ir Lietuvos Respublikos Konstitucija, pažeidimas, be to dar prieštaraujantis ir protingumo bei teisingumo principams. Apeliantai sutinka su Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatomis, tačiau mano, kad teismas neteisingai jas suprato ir taikė, nes šiuo atveju yra areštuotas ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis. Teismas taip pat nepagrįstai pritarė notarės argumentui, kad padalinus žemės sklypą, jo vertė gali sumažėti. Notarės argumentai, kuriems pritarė ir teismas, yra visiškai neteisingi ir netgi absurdiški, prieštaraujantys elementariai logikai ir padaryti neįsigilinus į faktines bylos aplinkybes, nes geografinė sklypo padėtis negali keistis. Taip pat nesikeičia šio sklypo naudojimosi tvarka, kas akivaizdžiai matosi iš teismui pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo kopijos.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą įstatymo nustatytu terminu nebuvo gauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad nėra pagrindo naikinti iš esmės pagrįstą ir teisėtą teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais motyvais.
Bylos duomenys tvirtina, kad pareiškėjams M. P. ir J. P. bei suinteresuotiems asmenims R. P., G. P., K. N. ir M. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 6-8). Pareiškėjas M. P. kreipėsi į notarę Daliją Svirbutienę, prašydamas patvirtinti nekilnojamojo turto - nurodyto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), padalijimo sutartį pagal (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimo Nr.1129 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ nuostatomis, pareiškėjas užpildė prašymą dėl pažymos sandoriui sudaryti gavimo (b.l. 4). Tačiau tokią pažymą atsisakyta parengti, motyvuojant tuo, kad į dalį nekilnojamojo daikto, priklausančio M. P., 2010-06-07 yra įregistruotas juridinis faktas – areštas (b.l. 9). Notarė 2010 m. rugsėjo 28 d. nutarimu atsisakė tvirtinti nekilnojamojo turto padalijimo sutartį, kol nebus išregistruotas juridinis faktas – areštas arba įstatymų nustatyta tvarka išduotas areštą įregistravusios institucijos leidimas minėtos padalijimo sutarties sudarymui (b.l. 3). Pareiškėjai M. P. ir J. P. skundu prašė panaikinti šį notarės nutarimą ir leisti patvirtinti žemės sklypo padalijimo sutartį, motyvuodami tuo, kad jis (nutarimas) pažeidžia kitų žemės sklypo bendrasavininkių teises. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė, konstatavęs, kad notarė, atsisakydama tvirtinti sklypo padalijimo sutartį, elgėsi teisėtai, nustatyta tvarka. Pareiškėjai su tokia teismo išvada nesutinka atskirajame skunde išdėstytais motyvais. Teisėjų kolegija apeliantų argumentus atmeta, kaip neįtakojančius skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog CK 4.80 straipsnio 1 dalis numato teisę kiekvienam bendraturčiui reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau ši teisė nėra absoliuti. Be to ji turi būti realizuojama norminių aktų nustatyta tvarka, vienas tokių yra Žemės įstatymo 30 straipsnis, kurio 9 dalyje imperatyviai nurodyta, jog negali būti sujungiami, padalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Apeliantai sutinka su Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalies nuostatomis, tačiau mano, kad teismas neteisingai jas suprato ir taikė, nes šiuo atveju yra areštuotas ne visas žemės sklypas, o tik jo dalis, priklausanti pareiškėjams. Sutikti su tokiais apeliantų argumentais teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo, kadangi, kaip rodo teismų sistemos LITEKO duomenys, Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 22 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, M. P. ir J. P. priklausantis turtas. Vykdant šią teismo nutartį, areštuota pareiškėjams priklausanti sklypo (duomenys neskelbtini) dalis (b.l. 6-7). Atsižvelgiant į tai, jog visas 0,5874 ha ploto žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), priklauso keletui bendrasavininkių ir nėra tarp jų padalintas, uždėtas apribojimas (areštas) aktualus visam žemės sklypui, kadangi Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalis neišskiria dalies žemės sklypo arešto, o kalba apie tai, jog negali būti sujungiami, padalijami ar amalgamacijos būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Vadinasi, ši nuostata taikytina nepriklausomai nuo, ar areštuotas (yra ginčo objektu) visas žemės sklypas ar tik jo dalis, nurodyta teisės norma taikytina. Dėl to apeliantai nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai šią normą suprato ir taikė.
Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų skundo argumentu, kad notarė, atsisakydama atlikti veiksmus asmenų, kurių turto daliai netaikomi apribojimai, pažeidė jų galimybę disponuoti savo turtu. CK 4.75 straipsnis įtvirtina bendrosios nuosavybės teisės institutą, pagal kurį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Vadinasi tam, kad būtų įgyvendintos bendraturčio teisės valdyti, naudoti ir disponuoti turtu, atidalijimas iš bendrosios nuosavybės nėra būtinas, t.y. bendraturtis atitinkamas savo teises įstatymų nustatyta tvarka gali įgyvendinti ir bendrojoje nuosavybėje. Tuo tarpu, jei bendraturtis pageidauja atidalinti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, šią savo teisę jis gali įgyvendinti pagal CK 4.80 straipsnio nuostatas, bet tai daryti privalo laikydamasis norminių teisės aktų reikalavimų ir nepažeisdamas kitų asmenų teisių.
Teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundo motyvus, kuriais jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais pritarti notarės pozicijai, kad, esant turtiniam reikalavimui, padalijus žemės sklypą, neatmestina galimybė, jog tokiu atveju jo vertė sumažėtų ir tokiu būdu būtų pažeisti kreditoriaus AB „SEB lizingas“ interesai. Disponavimo teisės įgyvendinimas siejamas su galimybe nustatyti teisinį turto likimą, keičiant jo paskirtį, teisinę būklę arba priklausomumą. Žemės sklypo padalijimas yra atskirų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į keletą žemės sklypų. Formuojant ir pertvarkant žemės sklypą gali keistis jo gretimybės, naudojimo paskirtis, būdas ir kiti žemės sklypo vertę sukuriantys faktiniai duomenys, dėl ko bendraturčio turimos žemės sklypo dalies vertė gali ženkliai sumažėti. Toks turto vertės sumažėjimas, kai kreditorius neturi teisės įtakoti ar kontroliuoti šio proceso, akivaizdžiai pažeistų kreditoriaus interesus, o išieškojimas iš šio turto pasunkėtų ar pasidarytų visai neįmanomas. Apeliantų pateikta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymo kopija šių aplinkybių nepaneigia.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl notaro veiksmų, kadangi, įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad notarė, atsisakydama tvirtinti sklypo padalijimo sutartį, elgėsi teisėtai, nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.