Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. A., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, aukštesniojo išsilavinimo, be nuolatinės gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) rajone, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1). 1986 m. rugpjūčio 25 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 3 dalį, laisvės atėmimu 3 metams;

2). 1992 m. rugpjūčio 26 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 146 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

3). 2000 m. rugpjūčio 24 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams su 200 Lt., vertės turto konfiskavimu;

4). 2008 m. gegužės 10 d. Raseinių rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

5). 2011 m. balandžio 14 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

6). 2014 m. sausio 13 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal 145 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį, laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

7). 2016 m. gruodžio 12 d. Kelmės rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

8).2019 m. rugsėjo 20 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 12 (dvylikos) parų arešto, bausmę atlikęs;

9). 2020 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK ) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. A. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimam giminaičiui, o būtent: 2019 m. spalio 2 d., apie 14.00 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, tyčia sugriebęs rankomis savo seseriai G. V. už kaklo ją smaugė bei rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į kairįjį skruostą, taip padarė nukentėjusiajai G. V. odos nubrozdinimus kairėje kaklo pusėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimus kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis K. A. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad įvykio aplinkybių neprisimena, žino, kad atėjo pas savo mamą į namus ir susipyko su ten buvusia seserimi G. V., buvo blaivus, bet dėl ko susipyko su seserimi neprisimena. Nurodė, kad konflikto metu nukentėjusiosios nesmaugė, tik kumščiu sudavė jai į kairįjį skruostą, paaiškino „jeigu būčiau smaugęs, tai būčiau pasmaugęs“.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. A. kaltu neprisipažino visiškai ir paaiškino, kad jis G. V. nesmaugė ir į kairįjį skruostą nesudavė, jokių sužalojimų jai nepadarė. (b. l. 102, 107).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji G. V. paaiškino, kad 2019 m. spalio mėnesio pradžioje, dienos neprisiminė, jos brolis K. A. atėjo pas judviejų mamą M. A. V. į namus, esančius (duomenys neskelbtini). K. A. pradėjo jos (G. V.) prašyti cigarečių, todėl jie susiginčijo, konflikto metu, jai sėdint virtuvėje, K. A. griebė ją už kaklo, pradėjo smaugti ir kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, į kairįjį skruostą. Tada ji pradėjo šaukti, į jų tarpą „įsikišo“ mama ir K. A. išėjo iš namų. Nuo smaugimo liko žymės ir kraujosrūvos ant kaklo, tai pat žymė virš lūpos ant skruosto. Apie šį įvykį ji iškarto pranešė policijai. Vėliau buvo su broliu susitikusi, bendravo, jis atsiprašė, todėl civilinio ieškinio ji nereiškia.

Liudytoja M. A. V. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), jai priklausančiame bute. Šiuo metu su ja gyvena dukra G. V., nes dukters butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra remontuojamas. Tikslios dienos neprisimena, buvo šių metų spalio mėnuo, buvo apie pietus, galėjo būti apie 13 val., pas ją į namus atėjo sūnus K. A.. Sūnus paprašė dukros G. V. cigarečių. Jie susiginčijo. Visi buvo virtuvėje. Daugiau asmenų nebuvo. Dukra pasakė, kad K. A. neduos cigarečių, nes neturi. Tada jis pradėjo dukrą vadinti visokiausiais necenzūriniais žodžiais, rankomis sugriebė dukrai G. V. už kaklo, dukra pradėjo šaukti, tada ji pradėjo sakyti „ko čia pykstatės“ ir sūnus išėjo lauk. Nematė, kad sūnus būtų trenkęs kur nors dukrai, ar spyręs. Kad sūnus jos dukrai būtų sudavęs rankos kumščiu į veidą, nematė. Viskas vyko daugiabučio namo buto virtuvėje. Ar G. V. juto skausmą, ji nežino, turbūt juto, nes kaklas buvo paraudęs, ryte ji vyko pas medicinos ekspertus, ant kaklo matėsi raudonas žymes.(b. l. 57-60).

-pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios G. V. pranešimas, kad 2019-10-02 apie 14 val. atėjęs į jos namus, esančius (duomenys neskelbtini), jos brolis K. A. rankomis pradėjo ją smaugti, rankos kumščiu vieną kartą sudavė per kairįjį skruostą, dėl ko ji jautė fizinį skausmą( B.L.13);

- įvykio vietos, tai yra buto, esančio daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), apžiūros metu užfiksuota virtuvės apžiūra, nufotografuota. Iš įvykio vietos reikšmingų bylai daiktų nepaimta( b.l.15);

- BIRT ataskaitų žiūryklės informacija, kurioje nurodyta, kad 2019-10-02, 14 val. 16 min. G. V. pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112, kad „brolis atėjęs ką tik smaugė ją“ (b. l. 8);

-2019-10-03 specialisto išvada N. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad G. V. padaryti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairėje kaklo pusėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis, odos nubrozdinimai kairiame skruoste ir viršutinėje lūpoje, sužalojimai padaryti ne mažiau 6 trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais, sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku, G. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 35).

Dėl veikos kvalifikavimo ir bausmės.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Teismo vertinimu, kaltinamojo kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis kaltę pripažino iš dalies, tai yra jis pripažino sudavęs vieną kartą į veidą nukentėjusiajai G. V., tačiau neigia, kad sugriebęs rankomis jos kalą ją smaugė. Pažymėtina, kad kaltinamasis nebuvo nuoseklus savo parodymuose, nes posėdžio metu jis iš pradžių teigė nieko neprisimenąs apie tą įvykį, išskyrus tai, kad susipyko su seserimi ir kaltę pagal pateiktą kaltinimą pripažino visiškai, tačiau vėliau savo poziciją pakeitė ir kategoriškai ėmė neigti kaltinimą dalyje dėl sesers smaugimo. Toks kaltinamojo nenuoseklumas kuomet jis teigia visiškai nieko neprisimenąs apie įvykį, bet tuo pačiu neigia kaltę dėl dalies padarytų nusikalstamų veiksmų, kelia teismui pagrįstų abejonių jo nuoširdumu. Pažymėtina ir tai, kad du kartus ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas jis kaltės nepripažino visiškai. Teismas kritiškai vertina šią kaltinamojo užimtą poziciją, nes ji prieštarauja nukentėjusiosios G. V. ir liudytojos M. V. parodymams, kad kaltinamasis rankomis smaugė nukentėjusiąją, kad sekančią dieną ant nukentėjusiosios kaklo matėsi žymės. Galiausiai kaltinamojo poziciją paneigia objektyvūs bylos duomenys, o būtent specialisto išvada, kad nukentėjusiajai G. V. padaryti sužalojimai - odos nubrozdinimai kairėje kaklo pusėje su aplinkinėmis poodinėmis kraujosruvomis - galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. Taigi teismas neturi pagrindo nesivadovauti nukentėjusios ir liudytojos parodymais, bei objektyviais įrodymais ir konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis K. A. panaudojo fizinį smurtą savo sesers atžvilgiu, tyčia sugriebęs rankomis smaugė ją ir kumščiu sudavė vieną kartą į veidą, taip padarė seseriai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad kaltę iš dalies pripažįsta, vienok, prisipažinimas nėra nuoširdus, nes dalies nusikalstamų veiksmų jis nepripažino ir dėl jų nesigailėjo. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

Kaltinamasis K. A., padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, jis yra teistas 9 kartus, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus prieš savo artimuosius ir kitus asmenis ( jo atžvilgiu yra priimtas dar vienas nuosprendis dėl fizinio smurto motinos atžvilgiu, kuris nėra įsiteisėjęs, taip pat teismui parduota dar viena baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį) kas duoda pagrindo išvadai, jos K. A. yra pavojingas, linkęs nuolat nusikalsti, smurtauti, savo elgesio nei gyvenimo būdo nekeičia, turi susiformavusį neigiamą požiūrį į aplinką ir aplinkinius ir bet kokiomis aplinkybėmis jį demonstruoja; jis daugelį kartų baustas administracinėmis nuobaudomis už girto pasirodymą viešoje vietoje, nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą ir pan. Jis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirbo, seniūnijos, kurioje gyvena, charakterizuojamas neigiamai, kaip asmuo vedantis valkataujantį gyvenimo būdą, dėl jo elgesio seniūnijoje gaunami gyventojų skundai. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad jokia kita bausmė nei realus laisvės atėmimas nepadės įgyvendinti bausmės tikslų, todėl skirtina bausmė artima sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam bausmės vidurkiui, kuri subendrintina su 2020-07-02 įsiteisėjusiu nuosprendžiu.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso ( toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalies nuostatas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. K. A. gynėjas buvo paskirtas BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal pateiktą VGTP pažymą -119 Eur – nepriteistinos( b.l.75, 2 tomas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais , 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

K. A. pripažinti kaltu padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems) metams 3 (trejiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su 2020 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant, paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1( vieneriems) metams 5( penkiems) mėnesiams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, 2020 m. rugsėjo 4 d. į bausmės laiką įskaičiuoti laikiną sulaikymą nuo 2019-10-02 14 val. 47 min. iki 2019-10-03 13 val.11 min. ir bausmę atliktą pagal 2020 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nuosprendį.

Kardomąją priemonę K. A. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus teismą.