- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-31
- Bylos Nr.
- 1-2870-311/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33641-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- M. V.
- Advokatai
- Virginijus Kaminskas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), Samylų sen., Kauno r. sav., dirbantis UAB “(duomenys neskelbtini) ” vairuotojas - ekspeditorius, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. V. 2018-07-15 apie 5.35 val., (duomenys neskelbtini) Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį “Mitsubishi” valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio (nustatyta 2, 18 promilių etilo alkoholio kraujyje), t.y padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018-07-14 vakare buvo su žmona Kristina ir draugais gamtoje Rokuose. Kol leido laiką, išgėrė alaus ir degtinės. Jo žmona vakaro metu alkoholio nevartojo. Vėlai vakare ji pasijuto blogai, ją krėtė šalis, todėl ji išgėrė vaistų ir nuėjo atsigulti į mašiną. Tą vakarą buvo vėsu, lijo. M. V. užvedė variklį, kad žmona nesušaltų ir nuėjau toliau bendrauti su draugais, o ji liko mašinoje ir užmigo.
Paryčiais jam paskambino sūnus ir pasakė, kad namuose rūsyje kyla dūmai. Jis labai susijaudino ir susinervino, todėl neįvertinęs savo būsenos nusprendė tuoj pat grįžti į namus. Nuskubėjo į automobilį ir išvažiavo namo. Žmona tuo metu miegojo automobilyje. Jos nekėlė, nieko jai nesakė, nes nenorėjo nervuoti. Kiek pavažiavus (duomenys neskelbtini) jis sustojo kelkraštyje. Šalia sustojo kitas automobilis, iš kurio išlipo vyras, kuris prisistatė, kad yra policijos pareigūnu ir parodė pažymėjimą, pasiteiravo jo, ar yra išgėręs. M. V. pasiekė, kad vartojo alkoholį. Tuomet prie jų privažiavo policijos tarnybinis automobilis. Pareigūnai jam pasiūlė pasitikrinti girtumą alkotesteriu. Alkotesteris parodė 1, 92 prom. Po to buvo pristatytas į Kauno klinikinę ligoninę kur savanoriškai davė kraujo tyrimui dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. Pasižada daugiau taip nepasikartos. Supranta, kad savo neteisėtais veiksmais galėjo sukelti pavojų visuomenei. Prašo būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduojant jo žmonai K. V., laidavimą skiriant be užstato, nes šiuo metu jo labai sunki materialinė padėtis.
Laiduoju prašoma pripažinti K. V. paaiškino, kad ji yrs M. V. sutuoktinė. Jie susituokę jau apie 20 metų. Gyvena kartu gerai. Vyras klauso jos nuomonės, visada viską jie aptaria kartu ir sprendimus priima kartu. Turi sūnų. Nors jis pilnametis, tačiau gyvena su jais, yra jų išlaikomas, dabar jis mokosi profesinėje mokykloje. K. V. nurodė, kad gali įtakoti savo vyrą, jis jos klauso. Ji pati nevairuoju, vairuoja tik vyras. Po to poelgio vyras pasikeitė, jie daug kalbėjo apie pasekmes ir tai, kas atsitiko. Priimdamas sprendimus, vyras tariasi su ja, jos nuomonė jam svarbi.
Kadangi kaltinamasis M. V. kaltu prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama, sutrumpinus įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 273 str., 291 str.
Liudytojas Egidijus Vyšniauskas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 liepos 15 d. vykstant į tarnybą kartu su vyriausiuoju patruliu Audriumi Sakalausku ir vyriausiuoju patruliu Vaidu Klimavičiumi apie 5.35val. Kaune, (duomenys neskelbtini) kryptis nuo Garliavos link Kauno, buvo pastebėtas pavojingai manevruojantis automobilis "Mitsubishi Pajero" v.nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas sukėlė įtarimą dėl neblaivumo, nes nuolatos užvažiavo ant kelkraščio ir išvažiavo į priešpriešine eismo juosta. Važiuojant nuolatos paskui minėta transporto priemonę, buvo pranešta telefonu Kauno AVPK budėtojui. Vairuotojas nusuko į dešine ir sustojo gatvėje ties adresu Kaunas. (duomenys neskelbtini). Iškart sustojo ir priėjo prie minėtos transporto priemonės vairuotojo. Nuolat stebėjome jo veiksmus. Nuo sustojimo iki jiems prieinant, kaip ir iki atvykstant į pranešimą sureagavusiems kolegoms ekipažui, vairuotojas alkoholio nevartojo. Vairuotojui, kaip vėliau paaiškėjo M. V. gim. 1975m. kolegos alkoholio matavimo prietaisu nustatė 1,92prom. girtumą. Automobilyje taip pat kartu važiavo vairuotojo sutuoktinė K. V. gim. 1977, kuri sustabdymo metu miegojo, vėliau išprašyta iš transporto priemonės. Kauno apskr. VPK PR patruliai M. V. nuvežė j LSMUL KK kraujo mėginiui paimti, o automobilis "Mitsubishi" Kauno AVPK budėtojo nurodymu jis nuvairavo į policijos saugojimo aikštelę Kaunas, (duomenys neskelbtini) ( b.l. 19-20).
Iš Kauno apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Mindaugo Černiaus tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad 2018-07-15 vykdami j tarnybą Kauno apskr. VPK KPV KPK 2-ojo būrio vyriausieji patruliai A. Sakalauskas, V.Klimavičius ir Egidijumi Vyšniausku apie 5.35 val. (duomenys neskelbtini) pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį "Mitsubishi" v.n. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdė adr. (duomenys neskelbtini), Kaune ir pranešė Kauno apskr. VPK budėtojui. Į įvykio vietą atvyko Kauno apskr. VPK PR patruliai dirbantys r.š. „1725“, kurie alkotesteriu „Alkotest 6810“ nr. ARFM-0380“ patikrino vairuotojo M. V. gim. (duomenys neskelbtini) girtumą ir buvo nustatytas 1,92 prom. girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas ir nuvežtas į LSMUL KK kraujo mėginiui paimti. Automobilis nuvairuotas ir uždarytas į Kauno AVPK automobilių saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. ( b.l. 8)
Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis "Mitsubishi" valst. nr. (duomenys neskelbtini) fotografuota. Apžiūros metu rasta ir paimta: M. V. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros kortelė. ( b. l. 9-15)
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T- A 6936/2018(01) matyti, kad M. V. kraujyje nustatytas mažiausia koncentracija 2, 18 promilės etilo alkoholio. ( b.l. 27)
Iš VĮ "Regitra" duomenų bazės informacijos matyti, kad automobilio “Mitsubishi”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra M. V.. (b.l. 32).
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo
Surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo M. V. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Pagal BK 281 str. 7 d. atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Šiame straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina esminis požymis-transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio.
Nagrinėjamoje byloje teismas nepaneigiamai nustatė, kad transporto priemonę-automobilį „Mitsubishi“ vairavo būtent M. V., kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos pareigūnams patikrinus jo girtumą nustatyta, kad jo kraujyje yra daugiau negu 1, 5 promilės alkoholio, t.y. nustatyta 2,18 % promilių girtumas.
Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis M. V. savo kaltę visiškai pripažino, nurodydamas, kad prieš pradėdamas vairuoti automobilį, su draugais vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau sėdo į jam priklausantį automobilį ir važiavo namo, nes paskambinęs sūnus pasakė, kad namie kilo gaisras.
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, šios veikos padarymo aplinkybės įrodytos kita byloje esančia ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirta rašytine medžiaga. Esant šių aplinkybių visetui, teismas laiko, kad kaltinamojo M. V. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir yra visiškai įrodyta.
Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkyne laikytina tai, kad kaltu jis visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Dėl laidavimo
Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis M. V. paprašė nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu, jį atiduodant laiduotojui jo sutuoktinei K. V. be užstato, taip pat teismui buvo pateikti dokumentai, kad K. V. anksčiau administracine tvarka nebausta, neteista.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklausta K. V. sutiko būti savo sutuoktinio M. V. laiduotoju, nurodė, kad jų santykiai draugiški, vyras įsiklauso į jos nuomonę ir pastabas, mano, kad gali daryti vyrui teigiamą įtaką.
BK 40 str. yra numatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Remiantis teismų praktika, tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. numatytų visų sąlygų visuma.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad šiuo atveju nustatytos visos BK 40 str. numatytos būtinos sąlygos taikyti M. V. atžvilgiu atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t.y. kaltinamasis ankščiau neteistas (b.l. 45), kas atitinka BK 40 str. 2 d. 1 p., kalta padariusi nusikalstamą veiką visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 2 p., civilinis ieškinys byloje nepareikštas, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 3 p., M. V. Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 50), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nuo 2003-01-01 nesigydė ir ambulatoriškai nesilankė (b. l. 51), galiojančių administracinių nuobaudų turi (b. l. 46-47), dirbantis (b. l. 64-65), todėl yra pagrindas manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kas atitinka BK 40 str. 2 d. 4 p.
BK 40 str. 3 d. yra nurodyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojų asmenines savybes, veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamiesiems.
Iš bylos medžiagos matyti, kad K. V. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, dirba A. K. firmoje „(duomenys neskelbtini)“. Tiek kaltinamasis M. V., tiek K. V. parodė, kad santuokoje gyvena ilgus metus, šeima darni, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu negauta jokių duomenų, kad tarp M. V. ir K. V. būtų buvusi ar yra konfliktinė situacija, todėl tikėtina, kad ateityje K. V., kaip M. V. sutuoktinė, gali daryti teigiamą įtaką savo sutuoktinio elgesiui. Teismo nuomone K. V. gali būti kaltinamojo laiduotoja.
Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad laiduotoja K. V. nors ir dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimą, todėl, teismo nuomone, skirtinas laidavimas be užstato.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, taip pat vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, teismo nuomone, yra pagrindo manyti, jog M. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra visos sąlygos, numatytos BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., todėl kaltinamasis M. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos K. V. atsakomybėn be užstato, baudžiamoji byla M. V. atžvilgiu nutrauktina.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratrūros 3-ojo skyriaus prokurorės J.Baltrūnienės nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas M. V. automobiliui “Mitsubishi” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomam (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l. 28-30, 34-35), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinas,automobilis grąžintinas M. V..
M. V. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo
Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą.
BK 67 str. 2 d. nurodyta, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise. Šiame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 str. numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 str. nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį, vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. V. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, tačiau neteisėti jo veiksmai turtinės žalos nepadarė. Be to, pagal BK 54 str. 2 d., viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės paskirtis gali būti pasiekta, skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Šiuo atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos M. V. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, yra teisiamas pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba, todėl akivaizdu, kad teisė vairuoti transporto priemonę jam yra ne pramoga, o pirmo būtinumo reikalas. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, jog baudžiamojo poveikio priemonės-teisės vairuoti kelių transporto priemones uždraudimo terminas nustatytinas artimas minimaliam.
Dėl automobilio konfiskacijos
BK 67 str. 2 d. 7 p. bei 72 str. numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 str. 2-3 d.).
BK 281 str. 7 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taigi akivaizdu, kad be kelių transporto priemonės šios nusikalstamos veikos padarymas būtų neįmanomas. BK 281 str. 10 d. automobilis įvardijamas kaip viena iš kelių transporto priemonių rūšių, kurių vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Ši nusikalstama veika padaroma tyčia.
Nors bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad M. V. inkriminuotas nusikaltimas įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Mitsubishi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ši transporto priemonė registruota jo vardu, tačiau, teismo vertinimu, automobilio konfiskavimas kaip ir bet kuri baudžiamojo poveikio priemonė turi atitikti teisingą pusiausvyrą, t. y. turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos nuostatos, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d. nutarimai). Pažymėtina ir tai, kad skiriant šią baudžiamojo poveikio priemonę, kartu turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė naštaAsmens nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi. Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 traipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausnių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu pažymėtina, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis 2K-218648/2018).
Atsižvelgiant į nurtodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad M. V. neblaivus vairavo automobilį pirmą kartą, turi ilgą vairavimo patirtį, jo nusikalstama veika buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nulempta įtampos dėl jam suteiktos informacijos apie galimą gaisrą jo namuose, savo kaltę jis pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, automobilis, nors ir yra registruotas kaltinamojo vardu, yra šeimos turtas, pats kaltinamasis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, teismo vertinimu, yra pagrindas tikėti, kad M. V. daugiau nedarys nusikaltimų, taip pat ir nevairuos neblaivus ir pats baudžiamasis procesas jam turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, todėl aurtomobilis „Mitsubishi“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuotinas.
Šioje byloje civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
M. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 str. 7 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 40 str. 1 d., 2 d., 3 d., 4 d., perduodant jį laiduotojos K. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d. 2 p., 6 p., 68 str. skirti M. V. baudžiamojo poveikio priemones-uždrausti naudotis specialia teise-teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 (vieneriems) metams.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratrūros 3-ojo skyriaus prokurorės J.Baltrūnienės nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą M. V. automobiliui “Mitsubishi” valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), saugomam (duomenys neskelbtini), Kaune, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti, automobilį grąžinti M. V..
Ikiteisminio tyrimo metu M. V. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės M. V., jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.