Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės A.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Dariaus Stakeliūno pareiškimą skolininkei A.B. dėl vykdymo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:105,58 Lt baudą apeliantė yra sumokėjusi 2009-09-15. Teigia, kad mokėjimas vėlavo apie 5 dienas, kadangi ji buvo išvykusi, tačiau pranešimą dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo ji gavo tik po savaitės, t.y. jau sumokėjus baudą (2009-09-23). Be to, apeliantė nurodo, kad ji šiuo metu yra bedarbė, todėl negali sumokėti šių vykdymo išlaidų.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą gauta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-10-06 nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės, vykdomosios bylos medžiagą, atskirojo skundo argumentus bei motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino antstolio D.Stakeliūnio prašymą priteisti iš skolininkės A.B vykdymo išlaidas už priverstinį SĮ „Susisiekimo paslaugos“ nutarimo įvykdymą.

Atskirajame skunde keliamas atlyginimo antstoliui išieškojimo, skolininkei sumokėjus baudą po vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui vykdyti, pagrįstumo klausimas.

Remiantis bylos medžiaga, nustatyta, kad SĮ “Susisiekimo paslaugos” 2009-06-12 nutarimu Nr. 1228642-4 A.B skyrė 15 Lt baudą už ATPK 142 str. 1 d. pažeidimą (vykdm.b.l. 1). 2009-08-20 antstoliui D.Stakeliūnui vykdymui buvo pateiktas aukščiau minėtas SĮ “Susisiekimo paslaugos” nutarimas dėl 15 Lt baudos išieškojimo iš skolininkės A.B (vykdm.b.l. 2).

Iš vykdomosios bylos matyti, kad antstolis 2009-08-20 priėmė vykdomąjį dokumentą vykdyti, užvedė vykdomąją bylą Nr. 32-1484/09, atliko pirminius vykdomuosius veiksmus, užklausė atitinkamus asmenis dėl skolininkės turto ir pajamų (vykdm.b.l. 3, 5). 2009-09-03 skolininkei buvo įteiktas siūlymas sumokėti 15 Lt skolą ir 90,58 Lt vykdymo išlaidų, iš viso 105,58 Lt (vykdm.b.l. 7,8). 2009-09-15 A.B sumokėjo baudą ir siūlyme nurodytas vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas (b.l. 6, vykm.b.l. 11,12). 2009-09-22 skolininkei buvo išsiųstas siūlymas per 5 dienas nuo rašto gavimo dienos sumokėti 65 Lt atlygį antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą (vykdm.b.l. 13).

Vykdymo procesą reglamentuoja CPK VI dalis, Teisingumo ministro įsakymu 2005-10-27 Nr. IR-352 patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors iš šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą ar kitą vykdytiną dokumentą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau tuo atveju, jeigu sprendimas ar kitas vykdytinas dokumentas, nurodytais terminais nėra įvykdomas ir dėl to pradedamas priverstinis vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte, pagal kurį skolininkas, įvykdęs sprendimą pasibaigus raginime nustatytam terminui, o jeigu raginimas jam neturėjo būti siunčiamas, – po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, turi atlyginti visas vykdymo išlaidas. Ši nuostata reiškia, kad tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-7-5/2007).

Institucijų ir pareigūnų nutarimai administracinių teisės pažeidimų bylose, tiek kiek tai susiję su turtinio pobūdžio išieškojimu, yra ir vykdytinas dokumentas, ir vykdomasis dokumentas (CPK 584 str. 2 d. 1 p., 587 str. 3 p.).

Remiantis ATPK 304 str. 1 d. nutarimas skirti administracinę nuobaudą turi būti vykdomas nuo jo priėmimo momento, jeigu kitaip nenustato šis kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. ATPK 313 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudą patrauktas administracinėn atsakomybėn asmuo turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos. Šiam terminui pasibaigus, nutarimas skirti baudą turi būti įvykdomas priverstinai (ATPK 304 str. 3d.). Taigi skolininkas per įstatyme nustatytą keturiasdešimt dienų terminą turi sumokėti jam paskirtą administracinę baudą arba apskųsti nutarimą ATPK 291-293 str. tvarka. Jeigu skolininkas neįvykdo nutarimo sumokėti baudą per keturiasdešimt dienų, administracinio teisės pažeidimo nutarimas išsiunčiamas antstoliui, kuris užveda vykdomąją bylą ir pradeda priverstinio vykdymo procesą.

Nors CPK 657 straipsnis nustato, kad raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui išsiunčiamas registruotu laišku arba įteikiamas skolininkui asmeniškai, CPK 661 straipsnis pateikia išimtį, kai raginimas įvykdyti sprendimą skolininkui nesiunčiamas. Vienas tokių atvejų yra tada, kai įstatymuose ar vykdomajame dokumente nurodyti įvykdymo terminai, todėl antstolis, pasibaigus nurodytam sprendimo įvykdymo terminui, iš karto pradeda priverstinio vykdymo veiksmus (CPK 661 straipsnio 1 dalis). Kadangi nutarime skirti administracinę baudą baudos sumokėjimo terminas buvo nustatytas (nuriodytas), šioje vykdomojoje byloje antstolis raginimo skolininkei neprivalėjo siųsti ir iš karto turėjo teisę pradėti priverstinio vykdymo veiksmus.

Taigi esminis skirtumas, kuriuo pasižymi baudų, paskirtų administraciniu aktu, išieškojimas yra tas, kad per įstatyme nustatytą terminą nesumokėjus skolos, iš karto pradedamas priverstinis išieškojimas.

Nagrinėjamu atveju priverstinio vykdymo procedūra prasidėjo praėjus įstatyme numatytam geranoriško skolos padengimo terminui. Atsižvelgiant į tai, kad skolininkė pagal 2009-06-12 SĮ „Susisiekimo paslaugos“ priimtą nutarimą per įstatymo nustatytą terminą nesumokėjo baudos geranoriškai, 2009-08-20 nutarimas buvo pateiktas antstoliui vykdyti. Prasidėjus priverstinio vykdymo procedūrai, nepriklausomai nuo to, kada skolininkas įvykdė sprendimą ar kitokio pobūdžio vykdomąjį dokumentą po priverstinio vykdymo procedūrų pradėjimo, jam atsiranda minėtos neigiamos priverstinio vykdymo pasekmės, tarp jų ir pareiga apmokėti ne tik būtinąsias vykdymo veiksmų atlikimo išlaidas, bet ir atlygį antstoliui už v ykdomojo dokumento įvykdymą. Nors raginimo vykdyti sprendimą administracinių teisės pažeidimų bylose antstolis siųsti neprivalo, 2009-08-20 antstolis išsiuntė skolininkei pranešimą apie privalomą sumokėti baudą ir vykdymo išlaidas. Gavusi pranešimą, skolininkė baudą ir vykdymo išlaidas sumokėjo tik 2009-09-15.

Užbaigus vykdomąją bylą, vykdymo išlaidos turi būti išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnio nustatyta tvarka (CPK 610 straipsnis).

Šiuo atveju vykdomoji byla buvo baigta (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas) visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Sprendimų vykdymo instrukcijos 49 punkte nustatyta, kad antstolis, užbaigdamas vykdomąją bylą, privalo išspręsti vykdymo išlaidų apmokėjimo ir grąžinimo klausimus. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos ir joje esančių rašytinių įrodymų, kurie atspindi vykdymo proceso eigą ir patvirtina jo metu atliktus veiksmus, matyti, kad antstolis ėmėsi veiksmų nutarimui įvykdyti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog tais atvejais, kai skolininkas įvykdo vykdomąjį dokumentą (jo dalį) pasibaigus raginime (siūlyme) nustatytam terminui, o jeigu raginimas (siūlymas) jam neturėjo būti siunčiamas - po to, kai vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, iš skolininko išieškomos visos vykdymo išlaidos, tarp jų atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento (jo dalies) įvykdymą, nepaisant to, kad skolą išieškotojui sumoka ar kitaip su juo atsiskaito pats skolininkas (Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352, 52 p.)

Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad skolininkė A.Balčiūnaitė nesumokėjo baudos per įstatyme nurodytą keturiasdešimt dienų terminą, šiam terminui pasibaigus, iš karto buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, todėl skolininkė turi sumokėti ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidas, bet ir atlyginimą antstoliui už vykdomojo dokumento (administracinio teisės pažeidimų nutarimo) įvykdymą.

Vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentele, 32 p., Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-14 pranešimu „Dėl žyminiam mokesčiui, sprendimų vykdymo išlaidoms ir teismo baudoms indeksuoti taikomo vartojimo kainų indekso“ (skelbta: Informaciniai pranešimai, 2009.07.14, Nr.: 15), CPK 82 str., pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstoliui D.Stakeliūnui už vykdomojo dokumento įvykdymą priteisė 65,65 Lt (50*131,3/100) atlyginimą.

Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas antstolio prašymą išieškoti iš skolininkės vykdymo išlaidas, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, dėl to pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o skolininkės atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,60 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininkės A.B priteistina 5,60 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. spalio 6 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš skolininkės A.B 5 (penkis) litus ir 60 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).