Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovei A. U. ir jos atstovui advokatui Dariui Staškevičiui, išvadą teikiančios institucijos – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei I. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. U. ieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, atsakovui D. R., išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Procesiniai dokumentai įteikti, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą atsakovui pranešta tinkamai. Prašymas bylą atidėti ar nagrinėti jam nedalyvaujant negautas.

5. Išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 4prietsiti mianimąlią sumą Nojaus Dovydėno išlaikymui. vu. Atsižvelgiant į jo sunkią materlinę padėtį prašo rsutinka, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, iš atsakovo priteistas ieškovės prašomas išlaikymas ir išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiam vaikui, neprieštarauja ieškovės siūlomai bendravimo tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas visiškai.

6. Byloje nustatyta, kad šalys yra nepilnamečio vaiko K. R., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (e. b. l. 28, 29). Šalys santuokos nebuvo sudarę.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

7. Įstatyme nustatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu nepilnametis vaikas K. R. gyvena su motina ieškove. Bylos duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad gyvendamas su motina šalių vaikas K. R. bus prižiūrėta ir auklėjama, atsakovo remiamas nepilnametis vaikas galės tinkamai augti ir vystytis.

8. Įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad nepilnametės K. R. gyvenamąją vietą tikslinga nustatyti su jos motina jos gyvenamojoje vietoje, nes tokiu būdu nepilnametei K. R. bus užtikrintos visos sąlygos jos pilnaverčiam vystymuisi, ugdymui bei labiausiai atitiks jos interesus. Tokią išvadą teismo posėdžio metu pateikė ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė. Atsakovas prieštaravimų dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina nepateikė. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo tenkintinas, K. R. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jos motina ieškove. Dėl šios priežasties nepilnamečio vaiko K. R. turto tvarkytoja uzufrukto teise paskiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

9. Iš rašytinės bylos medžiagos, ieškovės ir jos atstovo paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su nepilnamečiu vaiku gyvena skyrium nuo atsakovo, atsakovas visiškai neteikia išlaikymo nepilnamečiam vaikui. Tai yra pagrindas jį priteisti (CK 3.194 straipsnio 1 dalis).

10. Įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3 dalis). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Su vaiku susiję klausimai sprendžiami, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

11. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis (CK 3.192 straipsnis).

12. Pagal ieškovės pateiktą dukros poreikių tenkinimui reikalingų išlaidų paskaičiavimą, dukrai per mėnesį reikia skirti apie 600-700 Eur, t. y. 300 Eur maistui, 100 Eur rūbams ir avalynei, 30 Eur darželio mokestis, 50 Eur higienos ir medicinos reikmėms, 50 Eur žaislams ir lavinimo priemonėms, 60 Eur būsto nuoma ir jo išlaikymo išlaidos. Teismas sutinka su ieškinyje, ieškovės paaiškinimuose teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis apie išlaikytinės K. R. poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas maistui, drabužiams, avalynei, žaislams, sveikatai, higienai, ugdymui (b. l. 1). K. yra (duomenys neskelbtini), specialių poreikių neturi, lanko lopšelį-darželį, šį rudenį eis į mokyklą, gyvena nuomojamame būste (e. b. l. ieškinio priedai).

13. Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei yra mokama kiekvienam vaikui po 127,88 Eur išmoka (e. b. l. 73). Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nustatytas visas nepilnamečiam vaikui K. R. reikalingo išlaikymo dydis, t. y. 700 Eur, mažintinas 136 Eur, todėl tėvų teiktinos išlaikymo dalys nustatytinos nuo 564 Eur sumos (e. b. l. 60, 63).

14. Ieškovė dirba (duomenys neskelbtini), mėnesinis darbo užmokestis apie 600 Eur (atskaičius mokesčius) (e. b. l. 19-20, LITEKO duomenys). Ieškovė gauna 408,66 Eur išmoką už tris vaikus, iki šių metų vasario 1 d. gavo 74,82 Eur socialinę pašalpą, kitų pajamų neturi (e. b. l. 26-27, 60, 63). Nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (LITEKO duomenys). Turi dar du išlaikytinius – nepilnamečius vaikus S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. ieškinio priedai).

15. Atsakovas iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) įsiregistravo užimtumo tarnyboje, nuo (duomenys neskelbtini) įregistruotas kaip asmuo, kuris verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą (e. b. l. 47, LITEKO duomenys). Duomenų apie gaunamas pajamas nėra. Socialinių pašalpų negauna (e. b. l. 60, 63). Nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (LITEKO duomenys). Kitų nepilnamečių vaikų neturi (e. b. l. 28). Duomenų apie atsakovo blogą sveikatos būklę, ribotą darbingumą, byloje nėra (e. b. l. 24).

16. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien jo minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, vaikas turi turėti materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, o už jo aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių sistemai, už paramą vaikui siekiant gero išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus bei pomėgius yra atsakingi abu vaiko tėvai. Taip pat turi būti atsižvelgiama ir į tai, jog nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolė yra absoliuti, rūpestingo ir sąžiningo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartas reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas visiems vaikams išlaikyti. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, jog nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

17. Atsakovas, turėdamas pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, privalo imtis iniciatyvos, kad gautų pajamas, kurios galėtų būti skirtos ne tik jo paties pragyvenimui, bet ir nepilnamečio vaiko išlaikymui. Visos abejonės dėl reikalingo ir galimai teiktino išlaikymo dydžio nustatymo vertintinos vaiko interesų naudai, o tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, galėjimo teikti teismo nustatytą išlaikymą, teismas šias aplinkybes turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

18. Nustatant šalių vaiku reikalingo teikti išlaikymo dydį bei jo dalis, tenkančias kiekvienam iš išlaikytinio tėvų, atsižvelgiama į tai, jog ieškovė suteikia išlaikytinei gyvenamąjį būstą, iš esmės jai tenka visa atsakomybė už vaiką, jo kasdienių poreikių tenkinimą, vaiko išlaikymui reikalingas lėšas skiria ieškovė tokias ir tokio dydžio, kokių tuo metu jam reikia, ieškovės pajamos yra mažos, augina dar du nepilnamečius vaikus, gyvena nuomotame būste, neturi nekilnojamojo ir kito vertingo turto. Teismas sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė nei ieškovės, todėl jis prie išlaikymo prievolės turi prisidėti didesne dalimi nei ieškovė. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat aplinkybes apie išlaikytinės poreikius, šalių turtinę padėtį, atsakovo darbingą amžių, tai, kad atsakovas ieškovės reikalavimams byloje neprieštaravo (nepateikė atsiliepimo, teismo posėdyje nedalyvavo), duomenų apie savo pajamas, kitus išlaikytinius, galimą nedarbingumą dėl sveikatos būklės nepateikė, teismas sprendžia, kad išlaikytinės K. R. išlaikymui jų tėvų galima teikti suma yra apie 564 Eur per mėnesį, ir yra pagrįsta nustatyti atsakovo dalį šioje išlaikymo prievolėje 300 Eur dydžio mėnesinėmis išmokomis nepilnamečiam vaikui. Toks išlaikymas, teismo nuomone, iš esmės nepažeis kiekvieno iš tėvų turtinės padėties ir vaiko poreikių proporcingumo principo. Todėl reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas, išlaikymą priteisiant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

19. Ieškovė nepilnamečiam vaikui prašo priteisti iš atsakovo po 2700 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d., t. y. už 9 mėnesius. Byloje nustatyta, kad šalys kartu nebegyvena nuo (duomenys neskelbtini), atsakovas per visą šį laikotarpį nepilnametei K. R. visiškai neteikė išlaikymo. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas vaikui 2700 Eur (9 mėn.×300 Eur ⁼ 2700 Eur) (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos

20. CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium.

21. Vaiko ryšys su abiem tėvais yra svarbus, todėl valstybės institucijos, inter alia, teismas, turi pareigą užtikrinti jo palaikymą ir vystymąsi. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi, jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti.

22. Byloje nustatyta, kad atsakovas nuo to laiko, kai pradėjo gyventi skyrium su ieškove, t. y. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu vaiku K. R. nebendrauja, tačiau siekiant užtikrinti vaiko teisę, taip pat tėvo teisę į tarpusavio ryšių atstatymą, galimą bendravimą ateityje, ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas turi teisę su dukra K. R. bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį (metų porinių savaičių savaitgaliais), paimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir vėl grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.

23. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja ieškovės prašomai nustatyti bendravimo tvarkai. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nepažeidžia vaiko interesų. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka su vaiku atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus bei interesų pusiausvyros principą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

24. Ieškovei teikiama valstybės garantuoja antrinė teisinė pagalba ir ji yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei. Byloje susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: žyminis mokestis – 249 Eur (81 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 61 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, 107 Eur už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo), ieškovei teiktos valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos – 253,33 Eur, teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 13,28 Eur. Kadangi visi ieškovės reikalavimai yra patenkinti, todėl visos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo (CPK 80, 88, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti K. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su ieškove A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis 300 Eur (trijų šimtų eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui K. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2023 m. vasario 28 d.

Skirti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko K. R., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turto tvarkytoja uzufrukto teise.

Nustatyti atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su dukra K. R., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:

- atsakovas turi teisę su dukra K. R. bendrauti kas antrą mėnesio savaitgalį (metų porinių savaičių savaitgaliais), paimdamas dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos šeštadienį 10.00 val. ir vėl grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tos pačios savaitės sekmadienį 17.00 val.;

- apie numatomą bendravimą su vaiku atsakovas privalo ne mažiau kaip prieš 2 dienas telefonu ar SMS žinute informuoti ieškovę.

Priteisti iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 249 Eur (du šimtus keturiasdešimt devynis eurus) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 253,33 Eur (du šimtus penkiasdešimt tris eurus 33 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630), 13,28 Eur (trylika eurų 28 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) - valstybei.

Sprendimą dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.