- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-11-03
- Bylos Nr.
- I-8387-484/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02836-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- M. N.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. N. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas M. N. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas, atsakovo atstovas), 4810 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad 2014-01-14 kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-01-10 paskirtos nuobaudos. Skundas 2014-01-15 buvo užregistruotas Vilniaus pataisos namų Nuteistųjų siunčiamų raštų registracijos žurnale. Iš Kalėjimų departamento atsakymo negavo, todėl 2014-04-07 kreipėsi į šią įstaigą su raginimu atsakyti į skundą. Kalėjimų departamentas Nr. 2S-2040 rašte, nurodė, kad jo asmens byla išsiųsta į Vilniaus miesto apylinkės teismą ir Kalėjimų departamentas neturi galimybės įvertinti asmens bylos medžiagos.
Nurodė ir tai, kad Kalėjimų departamento atsakymą Nr. 2S-2087 į 2014-01-14 skundą gavo tik 2014-04-22, t. y. praėjus daugiau ne trims mėnesiams (67 darbo dienoms), kai tuo tarpu įstatyme administracinei procedūrai yra nustatytas 20 darbo dienų terminas, kuris gali būti pratęstas dar 10 dienų. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, pareiškėjas teigia, kad Kalėjimų departamentas pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytus administracinės procedūros terminus, JTO Visuotinės Žmogaus Teisių Deklaracijos 6 straipsnį, JTO Tarptautinio Pilietinių ir Politinių Teisių Pakto 16 straipsnį ir jo teises.
Mano, kad jo asmens byla skundo nagrinėjimui nebuvo reikalinga, kadangi visi reikšmingi duomenys buvo asmens ligos istorijoje, saugomoje įkalinimo įstaigos medicinos tarnyboje. Teigia, kad Kalėjimų departamento pareigūnai sąmoningai ignoravo jį kaip nuteistąjį, pažeidė jo, kaip piliečio, teises, jį pažemino, sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir taip, neteisėtu neveikimu, padarė neturtinę žalą, kurią vertina 1 MGL suma už kiekvieną neteisėto neveikimo dieną ( 1-2 b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Kalėjimų departamentas su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2014-01-14 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-01-10 nutarimu Nr. 28-27(1) skirtos nuobaudos pagrįstumo.
Paaiškino, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamų nuobaudų apskundimą papildomai reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalis, kuri nustato, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniajam pagal pareigas pareigūnui. Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, - per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Pažymėjo, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, kuri taikoma nagrinėjant nuteistųjų skundus. Minėta teisės norma imperatyviai nenustato, kad nuteistojo skundas Kalėjimų departamente turi būti išnagrinėtas per 20 darbo dienų. Minėta teisės norma nustato, jog jei dėl skundo atliekamas tyrimas, skundas turi būti išnagrinėtas per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Tai, kad dėl pareiškėjo skundo buvo atliekamas tyrimas patvirtina Kalėjimų departamento Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus vyresniosios inspektorės 2014-02-14 tarnybinis pranešimas Nr. LV-355 „Dėl nuteistojo M. N. 2014-01-14 skundo“, kuriame be kita ko pažymima, kad renkant dokumentinę medžiagą dėl nuteistojo nubaudimo paaiškėjo, jog nuteistojo M. N. asmens byla pristatyta į Vilniaus m. apylinkės teismą, todėl nėra galimybės įvertinti dokumentinės medžiagos, susijusios su pareiškėjo skundžiama nuobauda, teisėtumu. Surinkus ir išnagrinėjus su ginčijamu nutarimu susijusią dokumentinę medžiagą (Kalėjimų departamente gauta faksu 2014-04-14), nedelsiant buvo priimtas Kalėjimų departamento 2014-04-15 sprendimas Nr. 2S-2087 „Dėl skundo išnagrinėjimo“.
Nurodė ir tai, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Šio ginčo atveju, specialaus įstatymo – Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 3 dalis nustato, kad Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui. Daro išvadą, kad pareiškėjo teisė apskųsti jam Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-01-10 nutarimu Nr. 28-27(1) „Dėl nuteistojo nubaudimo“ paskirtą nuobaudą, pažeista nebuvo.
Pažymėjo, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą, t. y. valstybės valdžios institucijų neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. Atsakovo atstovo įsitikinimu, šiuo atveju nėra jokių neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų. Be to, pareiškėjas jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimą.
Atkreipė dėmesį, kad neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad būtų apginta pažeista neturtinė teisė priteisimams neturtinės žalos atlyginimas pinigais ( 13-16 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Nustatyta, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-01-10 nutarimu Nr. 28-27(1) pareiškėjui M. N. paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus ( 20 b. l.).
Pareiškėjas 2014-01-14 skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydamas panaikinti paskirtą nuobaudą ( 17-18 b. l. ).
Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyrius 2014-02-10 pateikė Kalėjimų departamento Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriui pažymą „Dėl nuteistojo M. N. skundo“ Nr. LV-319 ( 23 b. l.).
Kalėjimų departamento Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus vyresnioji inspektorė surašė 2014-02-14 tarnybinį pranešimą „Dėl nuteistojo M. N. 2014-01-14 skundo“ Nr. LV-355, kuriame nurodė, kad renkant dokumentinę medžiagą dėl nuteistojo nubaudimo paaiškėjo, jog nuteistojo M. N. asmens byla išsiųsta į Vilniaus m. apylinkės teismą. Todėl nėra galimybės įvertinti dokumentinės medžiagos, susijusios su pareiškėjo skundžiama nuobauda, teisėtumu. Vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, nurodė esant tikslingu pratęsti nuteistojo M. N. (tarnybiniame pranešime yra aptiktas rašymo apsirikimas nurodant nuteistojo pavardę) skundo nagrinėjimo procedūrą iki 2014-02-28. Kalėjimų departamento Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus viršininkas 2014-02-14 rezoliucija minėtame tarnybiniame pranešime pritarė pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūros pratęsimui iki 2014-02-28 (19 b. l.).
Pareiškėjas 2014-04-07 kreipėsi į Kalėjimų departamentą su raginimu išnagrinėti jo 2014-01-14 skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-01-10 nutarimu paskirtos nuobaudos. Kalėjimų departamentas 2014-04-11 raštu Nr. 2S-2040 informavo pareiškėją, kad jo skundas Kalėjimų departamente gautas 2014-01-17. Renkant dokumentinę medžiagą dėl pareiškėjo nubaudimo, kurios pagalba siekiama išanalizuoti visas faktines aplinkybes dėl skirtos nuobaudos ir objektyviai išnagrinėti skundą, paaiškėjo, kad pareiškėjo asmens byla išsiųsta į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Todėl, kol byla nebus gražinta į pataisos namus, nėra galimybės įvertinti dokumentinės medžiagos, susijusios su paskirtos nuobaudos teisėtumu. Šiuo pagrindu skundo nagrinėjimo procedūros terminas pratęstas. Taip pat Kalėjimų departamentas atkreipė dėmesį, kad apie susiklosčiusias aplinkybes pareiškėjas informuotas 2014 m. kovo mėnesį, pokalbio su Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku metu. Nurodyta, kad pareiškėjo skundas Kalėjimų departamente bus išnagrinėtas, kai tik asmens byla iš Vilniaus miesto apylinkės teismo bus grąžinta į Vilniaus pataisos namus ( 3 b. l.).
Kalėjimų departamentas 2014-04-15 priėmė sprendimą Nr. 2S-2087 dėl pareiškėjo 2014-01-14 skundo, kuriuo pripažino, kad nuobauda Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-01-10 nutarimu Nr. 28-27(1) pareiškėjui paskirta pagrįstai, jos panaikinti nėra teisinio pagrindo ( 24 b. l.).
Nagrinėjamu atveju M. N. siekia prisiteisti iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildina iš neteisėtų Kalėjimų departamento veiksmų (neveikimo), nagrinėjant jo 2014-01-14 skundą dėl Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2014-01-10 nutarimo Nr. 28-27(1), kuriuo jam paskirta nuobauda, teisėtumo. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamentas jo 2014-01-14 skundą išnagrinėjo praleidęs 20 darbo dienų terminą, nustatytą Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje, ir savo neveikimu padarė jam neturtinę žalą, pasireiškusią pažeminimu, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.).
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).
Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitą valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, pareigūną, visuomeninę ar tarptautinę organizaciją, taip pat kitas įmones, įstaigas ir organizacijas. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, pareiškėjas į Kalėjimų departamentą su 2014-01-14 skundu kreipėsi dėl jam paskirtos nuobaudos pagrįstumo. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 8 dalyje yra nustatyta speciali ikiteisminė nuobaudų, skiriamų laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, apskundimo tvarka (žr. LVAT 2007 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS14-241/2007, 2009 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-411/2009 ir kt.). Taigi, bausmės vykdymo įstaigos vadovo sprendimas paskirti nuobaudą (BVK 143 str.1 d.) per penkias dienas specialiąja ikiteismine tvarka skundžiamas aukštesniam pagal pareigas pareigūnui – Kalėjimų departamento direktoriui (BVK 143 str. 8 d.). Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bausmes vykdančių institucijų ir įstaigų vadovų veiksmai ir sprendimai per vieną mėnesį gali būti skundžiami Kalėjimų departamento direktoriui. Šis skundą turi išnagrinėti ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo jo gavimo dienos, o jei dėl skundo atliekamas tyrimas, – per dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamento direktoriaus veiksmai ir sprendimai per dvidešimt dienų nuo jų įteikimo gali būti skundžiami apygardos administraciniam teismui (Bausmių vykdymo kodekso 183 str. 3 d.).
Kaip matyti iš Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalies turinio, įstatymų leidėjas yra nustatęs du skundo nagrinėjimo terminus: 1) dvidešimt darbo dienų nuo skundo gavimo dienos; 2) dvidešimt darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos, jei toks tyrimas atliekamas.
Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėjo skundas Kalėjimų departamente užregistruotas 2014-01-17, o sprendimas dėl šio skundo priimtas 2014-04-15 ( 8, 17 b. l. ).
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą teigė, kad dėl pareiškėjo skundo buvo pradėtas tyrimas, todėl šiuo atveju Kalėjimų departamento direktorius sprendimą dėl pareiškėjo skundo turėjo priimti per 20 darbo dienų nuo tyrimo baigimo dienos. Kalėjimų departamentas užsitęsusį pareiškėjo 2014-01-10 skundo nagrinėjimą motyvavo tuo, kad pareiškėjo asmens byla buvo pristatyta į Vilniaus miesto apylinkės teismą sprendimui dėl lygtinio paleidimo priėmimo.
Kaip matyti iš Kalėjimų departamento Laisvės atėmimo vietų įstaigų skyriaus vyresniosios inspektorės 2014-02-14 tarnybinio pranešimo „Dėl nuteistojo M. N. 2014-01-14 skundo“ Nr. LV-355, pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra pratęsta iki 2014-02-28, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsniu, nustatančiu, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir administracinės procedūros sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo jos pradžios. Kai dėl objektyvių priežasčių per šį terminą administracinė procedūra negali būti baigta, administracinę procedūrą pradėjęs viešojo administravimo subjektas gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų.
Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalis yra specialioji norma, taikoma nagrinėjant nuteistųjų skundus, kuri nenumato administracinės procedūros pratęsimo. Tačiau kaip matyti, šiuo atveju administracinei procedūrai pagal pareiškėjo skundą buvo taikoma bendroji norma – Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis. Taikytas administracinės procedūros pratęsimo pagrindas iš esmės parodo tai, kad Kalėjimų departamentas pripažįsta, jog administracinė procedūra turėjo būti baigta ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos, o ne per 20 dienų nuo tyrimo pabaigos. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog dėl pareiškėjo skundo buvo priimtas sprendimas pradėti tyrimą, nustatytos užduotys tokiam tyrimui atlikti ir baigus jį pateiktos išvados, kurių pagrindu priimtas sprendimas. Bylos duomenys nepatvirtina ir to, kad po 2014-02-28 Kalėjimų departamentas būtų ėmęsis konkrečių veiksmų dėl pareiškėjo skundo nagrinėjimo, t. y. siekė gauti pareiškėjo asmens bylą (jos kopiją) ar atliko kitus būtinus veiksmus.
Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas buvo raštu informuotas apie administracinės procedūros pagal jo 2014-01-14 skundą pratęsimą. Kalėjimų departamento 2014-04-11 rašte Nr. 2S-2040 nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas 2014 m. kovo mėn. buvo informuotas apie jo skundo nagrinėjimo eigą pokalbio su Vilniaus pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus viršininku, taip pat nepatvirtintas jokiais objektyviais įrodymais. Kaip matyti, pareiškėjas 2014-04-07 pats kreipėsi į Kalėjimų departamentą su raginimu išnagrinėti jo skundą, o iš šio raginimo turinio darytina išvada, kad apie administracinės procedūros pratęsimą ar atliekamą tyrimą jis nebuvo informuotas.
Byloje esančių įrodymų visuma neginčytinai patvirtina, kad Kalėjimų departamentas sprendimą dėl pareiškėjo 2014-01-14 skundo priėmė praleidęs 20 darbo dienų nuo jo gavimo dienos terminą ir tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalies nuostatas.
Pareiškėjas nurodo, kad delsdami priimti sprendimą dėl jo skundo Kalėjimų departamento pareigūnai jį ignoravo dėl jo statuso, nepaisė jo, kaip piliečio teisių, tuo jį pažemino, sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Teismas pripažįsta iš dalies pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Kalėjimų departamento delsimas išnagrinėti jo skundą dėl nuobaudos paskyrimo jam sukėlė neigiamas emocijas, išgyvenimus, kurių nebūtų buvę, jei Kalėjimų departamentas būtų veikęs taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar jį diskriminavo, dėl jo statuso. Minėta, kad pareiškėjui paskirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad paskirta nuobauda vykdoma tuoj pat ir ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo jos paskyrimo. Bausmių vykdymo kodeksas nenustato nuobaudos vykdymo sustabdymo, esant jos apskundimui. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad dėl minėto Kalėjimų departamento pažeidimo buvo kaip nors apribotos kitos pareiškėjo, kaip laisvės atėmimo bausmę atliekančio nuteistojo, teisės ar kitokiu būdu pabloginta jo padėtis. Nuteistieji yra maitinami valstybės lėšomis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, kad minėtas Kalėjimų departamento pažeidimas sukėlė pareiškėjui tokius nepatogumus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai būdingus laisvės atėmimo bausmės režimui.
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į tinkamą ir savalaikį jo skundo dėl nuobaudos paskyrimo išnagrinėjimą. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.
Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Respublikos teismų praktiką, daro išvadą, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, o Kalėjimų departamento padaryto pažeidimo pripažinimas yra pakankama satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo M. N. skundą patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos išnagrinėjo pareiškėjo M. N. 2014-01-10 skundą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 183 straipsnio 2 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą nuo skundo gavimo dienos.
Pareiškėjo M. N. reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.