Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2019-05-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-768/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-05-13
Bylos Nr.
1A-97-768/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-48308-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Donatas Jatužis, Sigitas Bagdonavičius, Jolanta Raščiuvienė
Kaltinamasis
S. T., E. Š.
Advokatai
Vytautas Kupcikevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-97-768/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-48308-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.1; 1.1.11.2; 1.1.4.7; 1.1.11.11; 1.2.14.3.1; 2.4.6.4.4; 2.4.6.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 13 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Sigito Bagdonavičiaus ir Jolantos Raščiuvienės,

sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei,išteisintajam S. T., jo gynėjai advokatei Eligijai Norkienei,išteisintajam E. Š., jo gynėjui advokatui Vytautui Kupcikevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. T. ir E. Š. išteisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublik?s baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jie padarė šias nusikalstamas veikas.

Tuo pačiu nuosprendžiu M. T. dėl nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio 1 dalyje padarymo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis ir baudžiamoji byla nutraukta, tačiau apeliacinis skundas dėl jo pateiktas nebuvo.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. T. ir E. Š. buvo kaltinami pagal BK 180 straipsnio 1 dalį tuo, kad jie 2017 m. rugsėjo 18 d., 19.30 val., prekybos centro (duomenys neskelbtini) ūkininkų turgelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę su M. T. pagrobti atsitiktinai turgelyje sutiktų asmenų turtą, veikė bendrininkų grupėje ir (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų rajone, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sustabdę iš turgelio išeinančius bei elektronines cigaretes turėjusius nukentėjusiuosius L. T. ir L. P., žodžiu grasindami panaudoti fizinį smurtą - suduoti smūgius ar panaudoti aerozolines dujas bei pasinaudodami situaciją, kad kitų, nenustatytų, asmenų buvimą šalia jų nukentėjusieji suvokia kaip pritarimą jų veiksmams, palaužė nukentėjusiųjų valią priešintis ir pagrobė L. T. priklausantį turtą - elektroninę cigaretę (duomenys neskelbtini) - 70 eurų vertės bei L. P. priklausantį turtą - elektroninę cigaretę (duomenys neskelbtini) - 70 eurų vertės.

2. M. T. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamoji byla, vadovaujantis BK 93 straipsnio nuostatomis, jam nutraukta, už tai, kad 2017 m. rugsėjo 18 d., 19.30 val., prekybos centro (duomenys neskelbtini) ūkininkų turgelyje, esančiame (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamųjų namų rajone, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sustabdę iš turgelio išeinančius bei elektronines cigaretes turėjusius nukentėjusiuosius L. T., L. P., žodžiu grasindami panaudoti fizinį smurtą - suduoti smūgius ar panaudoti aerozolines dujas, bei pasinaudodami situaciją, kad kitų, nenustatytų, asmenų buvimą šalia jų nukentėjusieji suvokia kaip pritarimą jų veiksmams, palaužė nukentėjusiųjų valią priešintis ir pagrobė L. T. priklausantį turtą - elektroninę cigaretę (duomenys neskelbtini) - 70 eurų vertės bei L. P. priklausantį turtą - elektroninę cigaretę (duomenys neskelbtini)“- 70 eurų vertės.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė K. Ulienė prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl S. T. ir E. Š. išteisinimo ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: 1) S. T. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 10 mėnesių, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (BK 92 straipsnis). Vadovaujantis BK 82 straipsnio 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, skirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu mokytis ar dirbti, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be kontroliuojančios institucijos žinios; 2) E. Š. pripažinti kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės atėmimu 8 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams (BK 92 straipsnis). Vadovaujantis BK 82 straipsnio 5 punktu, 87 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalies 5 punktu, skirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant šiuo laikotarpiu mokytis ar dirbti, uždraudžiant keisti gyvenamąją vietą be kontroliuojančios institucijos žinios.

3.1. Nurodoma, jog skundžiamo nuosprendžio išvados dėl S. T. ir E. Š. išteisinimo yra nepagrįstos ir neteisingos, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nepakankamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų išsamiai neišanalizavo, todėl neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei padarė nepagrįstas išvadas dėl minėtų jaunuolių dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme. Išvados padarytos neįvertinus visų proceso metu surinktų bylos išsprendimui reikšmingų duomenų bei klaidingai pasisakant ar visai nepasisakant dėl atskirų įrodymų turinio ar įrodymų tarpusavio ryšio, tokiu būdu pažeidžiant reikalavimą išsamiai nustatyti bylos aplinkybes.

3.2. Teigiama, jog teismas nepagrįstai nelaikė reikšmingais M. T. bei jo parodymus patvirtinančių liudytojų O. Č., E. B., K. J. parodymų, neva jie neatitinka nukentėjusiųjų L. P. ir liudytojų K. B., A. A., G. Š. parodymų dėl S. T. dalyvavimo. Atkreipiamas dėmesys, jog nukentėjusieji, liudytojai parodymus apie S. T. davė po to, kai vienam iš nukentėjusiųjų buvo grąžinta cigaretė, o kitam visiškai atlyginta padaryta žala, t. y. po L. P. ir S. T. kontakto. Manoma, jog teismas neįvertino bylos aplinkybių, klaidingai pasisakė dėl įrodymų tarpusavio ryšio ir turinio, nes liudytojos K. B., A. A., G. Š. bei nukentėjusysis L. T. įvykio metu nematė asmenų požymių, pakankamų asmens identifikavimui pagal veido bruožus, nematė visos įvykio situacijos, o įvykio vietoje buvę kiti liudytojai O. ir R. Č., E. B. patvirtina visai kitokias aplinkybes.

3.3. Tvirtinama, jog teismas, vertindamas M. T. parodymus, klydo dėl jų patikimumo. Ikiteisminio tyrimo metu jo parodymai apie asmenis, kartu su juo dalyvavus nusikalstamoje veikoje, buvo nuoseklūs, t. y., parodė, kad būtent S. T., pamačius rūkančius jaunuolius, kilo mintis dėl elektrinių cigarečių „nukėlimo“. Kai grupelė jaunuolių pradėjo skirstytis, jie: M. ir S. T., E. Š. ir K. J. juos nusekė paskui tuos, kurie ėjo darželio link. E. Š. ir K. J. nubėgo prie vieno vaikino, o M. ir S. T. prie kito (L. P.). M. T. laikė nukentėjusįjį už rankos, klausė ar turi cigaretę, kai tuo tarpu S. T. pareikalavo ją atiduoti, rankoje laikydamas dujų balionėlį. S. T. buvo su kapišonu, todėl nukentėjusysis jo neatpažino. Abi cigaretes vėliau pasiėmė E. Š.. S. T. sutiktiems O. ir R. Č. bei E. B. pasigyrė, jog „nukėlė elektrines“. Manoma, jog netikėti M. T. parodymais nėra pagrindo, nes jų esminę dalį (asmenų atliktus veiksmus, įvykio situaciją) patvirtina nukentėjusysis L. T. bei liudytojos K. B., A. A., G. Š..

3.4.Teigiama, jog esminis prieštaravimas tarp M. T. ir nukentėjusiųjų bei minėtų liudytojų parodymų yra tai, jog minėti asmenys, skirtingai nei M. T. teigė, kad S. T. nusikaltime nedalyvavo. Teismas nepagrįstai šių asmenų parodymus vertino kaip patikimus. Vertindamas L. P., L. T. bei liudytojų K. B., A. A. ir G. Š. parodymus dėl S. T. dalyvavimo (nedalyvavimo) nusikaltime teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kurios svarbios vertinant šių asmenų parodymų patikimumui. Bylą nagrinėjantis teismas turėjo įvertinti tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek jų visumą. Esant prieštaravimams parodymuose privalėjo įvertinti ir situacijas, kuriose buvo parodymus davę asmenys įvykio metu - vietą, jos apšvietimą, laiko trukmę, stebinčio asmens emocinę būklę, laiko tarpą, kuriam praėjus buvo duoti parodymai, kitas aplinkybes, vykusiais iki apklausos ir tik tada, daryti išvadas dėl vieno ar kito asmens parodymų patikimumo, prieštaringumo kitų asmenų parodymams lygio - ar tie prieštaravimai surinktų įrodymų visumoje yra esminiai, ar ne. Šiuo atveju teismas akcentavo tik abejones dėl atskirų aplinkybių, bylos duomenis analizavo bei vertino atskirai vieną nuo kito, neatliko visų įrodymų analizės jų tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu. Toks netinkamas įrodymų vertinimas lėmė, kad nuosprendyje buvo padarytos faktinių aplinkybių neatitinkančios išvados.

3.5. M. T. atstovė pagal įstatymą A. S. parodė, kad sūnus jai nurodė asmenis su kuriais jis dalyvavo nusikaltime, apie juos sūnus pakankamai aiškiai pasakė. M. T. savo tėvui taip pat pasakė, jog kreiptis reikia į S. T.. A. S. patvirtino, kad būtent dėl šios priežasties ji kreipėsi į S. T., kuris pasakė, kad žino nukentėjusiuosius, kad juos surado per (duomenys neskelbtini) ir vėliau per S. T. ji susisiekė su nukentėjusiaisiais. Palyginus šiuos liudytojos parodymus su M. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui iš karto po sulaikymo, bei ikiteisminį tyrimą atlikusios N. K. parodymais apie M. T. nuoširdumą, apklausos eigą, galima daryti neabejotiną išvadą, kad M. T. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi ir juos teismas turėjo vertinti, kaip įrodinėjimo pagrindą, nes būtent jis betarpiškai dalyvavo įvykyje ir galėjo įvardinti kitus nusikaltime dalyvavusius asmenis.

3.6. Išvados dėl nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų patikimumo padarytos neįvertinus, kad iš karto po įvykio (praėjus valandai po įvykio) apklaustas L. P. nurodė aplinkybes, kurios leidžia spręsti, kad be M. T., kitų asmenų jis atpažinti pagal jų veidą negalėtų. L. P. teigimu, su M. T. buvęs kitas asmuo vilkėjo tamsius drabužius, buvo su kapišonu. Palyginus šiuos parodymu su M. T. parodymais, kurie visiškai sutampa dėl asmens dėvėto rūbo su gobtuvu, aišku, kodėl L. P. galėjo neatpažinti S. T.. Nurodoma, jog teismas visiškai nevertino S. T. ir nukentėjusiojo L. P. susitikimo dėl pagrobto turto detalių, tarpusavio susirašinėjimo bei frazės: „žala atlyginta, žiūrėk, kad prikolų nebūtų“ bei nukentėjusiojo pažado: „taip, viską, ką galėjom padarėm, ryt su tyrėja kalbėsim ir viskas bus ok“. Tyrėjos N. K. parodymai taip pat rodo, jog nukentėjusieji atėjo į įstaigą su tikslu atsisakyti tyrimo. Sugretinus parodymus tampa aišku, jog parodymus nukentėjusieji davė ne be S. T. įtakos L. P.. Manoma, jog remtis nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais dėl S. T. nedalyvavimo galima tik vertinant įvykio situaciją.

3.7. Liudytojai O. ir R. Č. patvirtina skirtingas aplinkybes nei nukentėjusieji bei liudytojos, R. Č. girdėjo kaip S. T. M. T. mamai sakė, jog pardavė vieną cigaretę. Akcentuoja, jog netiesioginiais įrodymais gali būti grindžiamos teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo. Šiuo aspektu mano, jog teismas O. ir R. Č. bei E. B. parodymus nepagrįstai sumenkino dėl to, jog jie nematė paties įvykio. Jų parodymai patvirtina M. T. parodymus.

3.8. Pripažinus, jog M. T. parodymai nuoseklūs ir patikimi, jų pakanka S. T. ir E. Š. kaltei pagrįsti. Akcentuoja, jog R. Č. atpažino E. Š., kaip asmenį, kuris turėjo dujų balionėlį. O. Č. parodė, kad S. T. gyrėsi, kad „nukėlė“ elektrinę cigaretę. Manoma, jog teismas turėjo kritiškai vertinti S. T. parodymus, kadangi jie prieštarauja M. T. bei kitų turgelyje buvusių asmenų parodymams. S. T. parodymus, kad jis nematė E. Š. paneigti pastarojo parodymais, jog matė S. ir M. T., girdėjo apie norą atimti cigaretes. S. T., jo motinos E. G. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai.

4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti. Išteisintųjų gynėjai advokatai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir vertinimas

5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Bylų apeliacinio nagrinėjimo proceso paskirtis yra pagal proceso dalyvių apeliacinius skundus patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), ir prireikus ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.

Žemesnės instancijos teismas

7. Dėl S. T. ir E. Š. kaltės klausimo

7.1. Prokurorė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu išteisinamuoju nuosprendžiu S. T. ir E. Š. ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus dėl kaltinamųjų S. T. ir E. Š. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, nes visapusiškai neįvertino esminių bylos aplinkybių bei išsamiai neišanalizavo įrodymų visumos, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog nepakanka duomenų S. T. ir E. Š. kaltei pagrįsti.

7.2. Įrodymų vertinimas yra subjektyvus loginis procesas, pasireiškiantis BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nė vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio. Visų įrodymų – pirminių ir išvestinių, tiesioginių ir netiesioginių – visuma turi sudaryti logikos dėsniams neprieštaraujančią grandinę.

7.3. Susipažinusi su baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma ir patikrinusi pirmosios instancijos teismo priimtą skundžiamą nuosprendį, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išdėstė byloje surinktus bei teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, tačiau vis tik juos įvertino ne itin išsamiai - neatsižvelgdamas ir nevertindamas jų visumos, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria S. T. ir E. Š. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį išteisinti, neįrodžius, kad jie padarė šią nusikalstamą veiką, naikinama, ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

7.4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog iš esmės tų pačių byloje surinktų ir ištirtų, taip pat pakartotinai ir naujai apeliacinės instancijos teisme ištirtų bei įvertintų įrodymų visumos pagrindu nustatyta, kad S. T. ir E. Š. 2017 m. rugsėjo 18 d., 19.30 val., prekybos (duomenys neskelbtini) ūkininkų turgelyje, esančiame (duomenys neskelbtini), iš anksto susitarę su M. T. pagrobti atsitiktinai turgelyje sutiktų asmenų turtą, veikė bendrininkų grupėje ir (duomenys neskelbtini) g. gyvenamųjų namų rajone, prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini), sustabdę iš turgelio išeinančius bei elektronines cigaretes turėjusius nukentėjusiuosius L. T. ir L. P., žodžiu grasindami panaudoti fizinį smurtą - suduoti smūgius ar panaudoti aerozolines dujas, palaužė nukentėjusiųjų valią priešintis ir pagrobė L. T. priklausantį turtą - elektroninę cigaretę (duomenys neskelbtini) - 70 eurų vertės bei L. P. priklausantį turtą - elektroninę cigaretę (duomenys neskelbtini) - 70 eurų vertės, tai yra, padarė nusikalstamą veiką, įtvirtintą BK 180 straipsnio 1 dalyje.

7.5. Pirmosios instancijos teismas išteisino S. T. ir E. Š. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį padaręs išvadą, kad byloje nebuvo objektyvių ir patikimų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, jog jie dalyvavo padarant minėtą nusikaltimą. Tokią išvadą teismas grindė S. T. ir E. Š. parodymais, jog nusikalstamos veikos jie nepadarė; nukentėjusiųjų L. T. ir L. P. parodymais, liudytojų K. B., A. A. ir G. Š. parodymais, jog S. T. ir E. Š. nedalyvavo nusikaltimo padaryme. Teismas suabejojo liudytojų O. Č. ir E. B. parodymais, jog S. T. gyrėsi pagrobęs cigaretę, kadangi įvykio tiesiogiai jie nematė, be to, jų parodymai prieštarauja aukščiau minėtų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymams. Liudytojo R. Č. parodymų, jog girdėjo, kaip S. T. savo mamai sakė, jog vieną cigaretę pardavė, taip pat nelaikė pakankamu įrodymu, jog jis dalyvavo darant nusikaltimą, nepaisant to, jog dalyvavo cigaretės grąžinime nukentėjusiajam. Liudytojo K. J. parodymus laikė abejotinais, kadangi jie nesutampa su nukentėjusiųjų, liudytojų ir M. T., S. T., E. Š. parodymais. M. T. parodymus, kad darant nusikaltimą dalyvavo ir S. T. su E. Š., teismas taip pat laikė abejotinais, kadangi jo parodymai esminėse aplinkybėse prieštaravo nukentėjusiųjų, liudytojų, S. T., E. Š. parodymams.

7.6. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y., vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

7.7. Byloje surinkti duomenys leidžia aiškiai konstatuoti, kad 2017-09-18 apie 19. 00 val. (duomenys neskelbtini) turgelio teritorijoje laisvalaikį leido dvi, nedideliu atstumu viena nuo kitos nutolusios, jaunimo grupelės. Pirmoje grupelėje buvo nukentėję L. P. ir L. T., liudytojos K. B., A. A. ir G. Š.. Antroje grupelėje M. T., S. T., O. Č., R. Č., E. B., E. Š. ir K. J., be to, prie šios grupelės buvo trumpam priėjusi G. T.. Kad aptariamo įvykio metu būtų dalyvavę kiti, nenustatyti, ar turgelyje buvusioms grupelėms visiškai nepažįstami, atsitiktiniai asmenys, pirmos instancijos teismas nenustatė, tokių aplinkybių neturi pagrindo konstatuoti ir skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija. Šios aplinkybės pirmos instancijos teismas neįvertino, kas skundą nagrinėjančios teisėjų kolegijos nuomone, teismui suformavo klaidingą vidinį įsitikinimą ir neteisingų išvadų dėl S. T. ir E. Š. išteisinimo padarymą.

7.8. Nors pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti ir perskaitė M. T. parodymus, tačiau padarė nepagrįstą išvadą, jog jų pagrindu galima daryti tik prielaidas dėl S. T. ir M. Š. kaltės, nes pirmos instancijos teismo nuomone, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bei neginčytini bylos duomenys.

7.9. Iš tiesų pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį byloje esantiems įrodymams patikrinti gali būti perskaitomi ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo (buvusio įtariamojo), nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai. Tokie parodymai savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie gali būti reikšmingi tikrinant ir įvertinant tiek kaltinamojo teisme duotus parodymus, tiek kitus byloje esančius įrodymus. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti esminės reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui galutinai įvertinant įrodymus.

7.10. Nuosekliai analizuojant įtariamojo M. T. 2017-09-19 apklausos ir jo kitų dviejų apklausų duomenis matyti, kad iš karto po įvykio M. T. nurodė asmenis, kartu su juo buvusius antroje grupelėje ir asmenis, atlikusius plėšimo veiksmus prieš nukentėjusiuosius. Nei vienoje iš apklausų M. T. nenurodė, kad jų grupelėje buvo nepažįstamų, atsitiktinai patekusių, asmenų, aiškiai nurodė, kad elektronines cigaretes iš nukentėjusiųjų paėmė jis, S. T., K. J. (jo atžvilgiu byla nutraukta) ir E. Š., be to, bendrais bruožais apibūdino kiekvieno atliktus veiksmus bei po K. J. apklausos papildomai tikslino, kad jokio nepažįstamo asmens darant nusikalstamą veiką jų tarpe nebuvo (b. l. 28, 33, t. 2).

7.11. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į svarbią vertinimui aplinkybę, kad nukentėjusysis L. T. teikdamas pareiškimą ir apklausų metu nurodė, kad elektronines cigaretes iš jų atėmė 4 jaunuoliai - tie patys, kurie sėdėjo turgavietėje (b.l. 26, t. 1). Nukentėjęs L. P. iš esmės teigė analogiškai nurodydamas 4 jaunuolius ir M. (b.l. 19, 46 t. 1), K. B., kad turgelyje buvo 6 – 7, o einant namo pamatė, kaip prie nukentėjusiųjų buvo gal 5 tie patys turgelyje buvę vaikinai. Analogiškai tvirtino ir liudytoja A. A., kad prie nukentėjusiųjų priėjo apytiksliai 5 vaikinai, kad ne visi atėjo prie nukentėjusiojo L., o G. Š., kuri iš turgelio ėjo paskutinė, nurodė, kad aiškiai matė 3 vaikinus, kurie buvo apstoję ją, o vėliau nubėgo link nukentėjusiųjų. Šie duomenys nors ir neabsoliučiai, tačiau iš esmės sutampa su M. T. pateiktais parodymais. Iš jų matyti, kad tikslų įtariamųjų skaičių, sutampantį su M. T. parodymais, pirminėse apklausose pateikė tik nukentėjęs L. T. bei liudytoja G. Š., kuri akivaizdu, kad vieno įtariamojo galėjo ir nepastebėti, nes ėjo paskutinė ir buvo šiek tiek nutolusi nuo nukentėjusiųjų. Kiti liudytojai nurodydami įtariamųjų skaičių naudojo žodžius „gal“ arba „apie“, o tai reiškia, kad jie tikslaus įtariamųjų skaičiaus nurodyti negalėjo. Tačiau teigti, kad šioje dalyje nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai iš esmės nesutampa su M. T. parodymais, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone svarbu buvo įvertinti ir įvykio vietos ypatumus – įvykio vietoje nebuvo apšvietimo, lijo, įtariamieji dėvėjo kapišonus. Pavyzdžiui L. T. nurodė, kad įtariamųjų neatpažintų; L. P., kad vienas vaikinas buvo užsitraukęs striukę iki nosies, matė tik akis, kiti buvo su kapišonais; A. A. ir G. Š. taip pat parodė, kad įtariamieji buvo su kapišonais, veidų nesimatė. Šios aplinkybės taip pat svarbios vertinant ir atsakant į klausimą, kodėl L. P., kuris S. T. gerai pažinojo bei liudytojos A. A., K. B., G. Š., kurios S. T. taip pat pažinojo iš matymo, S. T. neatpažino, be to, liudytojos buvo netgi nurodžiusios, kad jo – S. T. (duomenys neskelbtini) turgelyje apskritai nebuvo, nors pats S. T. šios aplinkybės visiškai neneigė.

7.12. Iš M. T. paaiškinimų (jo nuomonės) taip pat matyti, kad S. T. buvo neatpažintas dėl to, kad jis slėpė veidą. Be to, M. T. parodė, kad būtent jis laikė L. P. už rankos, o S. T. grasino dujų balionėliu. Šie jo paaiškinimai visiškai neprieštarauja, o tik sutampa su L. P. parodymais. Iš jų matyti, kad be M. T., kitas vaikinas, kuris slėpė veidą, buvo aukštas, apie 185 cm ūgio. Šis ir grasino nupurkšti dujomis. Apibūdinto įtariamojo požymiai iš esmės sutampa su S. T. požymiais – jis 190 cm. ūgio, o tai, kaip jau minėta, patvirtina M. T. pateiktus paaiškinimus. Abejoti jais ir šioje dalyje teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo ir vertindama tai, kas buvo išdėstyta, mano, kad pirmos instancijos teismas aplinkybę, kad tiek nukentėję, tiek liudytojos, iš esmės dėl objektyvių priežasčių, neatpažino S. T., pernelyg sureikšmino ir į ją atsižvelgė vertindamas kitų liudytojų parodymus, kuriais taip pat suabejojo, nors tam nebuvo jokio pagrindo.

7.13. Pirmos instancijos teismas suabejojo R. Č., O. Č., E. B. parodymais, nors ir konstatavo, kad šie liudytojai tiesiogiai įvykio nematė. Tačiau šie liudytojai ir neteigė, kad įvykį matė. Jų parodymai yra svarbūs tikrinant M. T. paaiškinimus, tikslinant aplinkybes prieš pat įvykį, iš karto po įvykio bei sekančios dienos įvykius. Aplinkybės, kurias nurodė R. Č., sutampa su M. T. nurodytomis. R. Č., kaip ir M. T., nurodė, kad turgelyje buvo jis, O. Č., M. T., S. T., E. B. ir dar 2 jam nepažįstami – stambesnis ir žemesnis, vieną kurių - aukštesnį, stambų, kuris turėjo dujų balionėlį, atpažino kaip E. Š. (b.l. 100, t. 1). Būtent tie du, tai E. Š. ir K. J., jam bei O. Č. ir E. B. pasakė eiti iš turgelio, kad juos vėliau susiras. Kad tuo metu turgelyje būtų dar kiti asmenys, kurie nebuvo nustatyti, R. Č. neminėjo, tačiau patvirtino, kad jiems išeinant, S. T. turgelyje liko, o tai vėl tik patvirtina M. T. parodymus apie plėšimą, kurio metu dalyvavo keturi. Abejonių galėjo kelti aplinkybė, kad teisme R. Č. nurodė, kad galbūt K. J. turgelyje nebuvo, kad į turgelį buvo atėję dar kažkokie trys asmenys, tačiau buvimo turgelyje neneigia pats K. J., be to, R. Č. nurodė, kad tie trys paminėti asmenys iš turgelio išėjo. Pastebėtina, kad R. Č. parodymus apie du jam nepažįstamus asmenis papildo M. T. paaiškinimai. Iš jų matyti (b.l. 27, t. 2), kad K. atėjo su E. Š.. Vėlgi akivaizdu, kad šie R. Č. parodymai iš esmės sutampa su M. T., be to, iš esmės analogiški parodymai yra ir O. Č. bei E. B.. Iš jų matyti, kad iš karto po įvykio jie susitiko su M. T. ir S. T., kad S. T. tą pačią ir sekančią dieną gyrėsi jog „nukėlė“ cigaretes. Tai paneigia S. T. parodymus, kad jis prieš įvykį išėjo iš turgelio, grįžo namo ir nusikaltime nedalyvavo. Paminėtina, kad apie tai, jog S. T., M. T. ir aptariami liudytojai buvo susitikę iš karto po įvykio taip pat tvirtino ir M. T., o tai yra dar viena M. T. nurodyta aplinkybė, kurią patvirtino kiti liudytojai.

7.14. M. T. taip pat paaiškino, kad plėšime dalyvavo E. Š. bei nurodė, kad jis su S. T. priėjo prie vieno nukentėjusiojo, o K. J. ir E. Š. prie kito, be to, nurodė, kad pagrobtas elektronines cigaretes išsinešė būtent E. Š. (t. 2, b.l. 27). Savo ruožtu E. Š. teigė, kad buvo turgelyje, kad girdėjo, kaip kažkas klausė iš kur gauti pinigų ir užsiminė apie šalia esančias elektronines cigaretes, kad grupelei pradėjus skirstytis, K. J., M. T., S. T. ir dar 2 vaikinai nuėjo paskui besiskirstančią grupelę, o jis link (duomenys neskelbtini) mokyklos. Tačiau šiuo atveju aplinkybę, kad nusikalstamos veikos padarymo metu dalyvavo ir E. Š., patvirtina ne tik M. T. paaiškinimai, bet iš dalies ir liudytojo K. J. parodymai. Teisėjų kolegija pritaria pirmos instancijos teismo išvadai, kad K. J. parodymai yra ne visiškai nuoseklūs ir palaipsniui kito, tačiau dėl asmens, kurį K. J. įvardino Edgaro vardu, jie nesikeitė.

7.15. Byloje nustatyta, kad antroje jaunimo grupėje buvo du asmenys E. vardu, tai E. B. ir E. Š.. Iš liudytojo K. J. apklausos protokolo ir jo apklausos garso įrašo matyti, kad E. B. jis pažinojo bei žinojo pastarojo gyvenamąją vietą, o apie kitą E. nurodė, kad tai E. iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Šioje vietoje pažymėtina, kad E. Š. gyvena būtent (duomenys neskelbtini) gatvėje. Taigi K. J. apklausiamas įtariamuoju 2017-10-06 patvirtino, kad M. T., S. T. ir E., iš turgelio nuėjo paskui kitą jaunimo grupelę, o jiems grįžus, M. T. turėjo elektroninę cigaretę (b.l. 134, t. 1); apklausiamas 2018-02-06 teigė, kad M. T. jam pasakojo, kad cigaretes atėmė S., M. ir E. bei dar vienas jam nepažįstamas asmuo (b.l. 137, t. 1). Atkreiptinas dėmesys, kad šių apklausų metu K. J. taip pat buvo įtariamas padaręs šią nusikalstamą veiką, tačiau paaiškindamas apie savo veiksmus teigė, kad ketvirtas asmuo buvo ne jis, o jam nepažįstamas asmuo. Kaip jau minėta, po K. J. 2018-04-11 apklausos įtariamasis M. T. patikslino pastebėdamas, kad jokių nepažįstamų asmenų nebuvo, kad ketvirtas asmuo buvo būtent K. J., tačiau nežiūrint į tai ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu K. J. atžvilgiu buvo nutrauktas. Aplinkybę, kad K. J. buvo pažįstamas su E. Š. patvirtino ne tik M. T.. Pats E. Š. patvirtino, kad turgelyje susitiko su K., o liudytoja G. T. taip pat nurodė, kad turgelyje buvo K. ir jai nepažįstamas asmuo. Taigi bylos duomenys įrodo, kad į turgelį K. J. atėjo kartu su E. Š., kuris buvo nepažįstamas R. Č., G. T. ir kitai jaunimo grupelei. Tačiau paminėtina, kad S. T. apibūdino E. Š. kaip M. T. draugą, stambaus sudėjimo, turgelyje pasakiusį, kad turgelyje yra elektroninės cigaretės. Taigi visuma šių duomenų patvirtina, kad K. J. minimas E. yra ne kas kitas, o E. Š.. Teisėjų kolegija mano, kad nutylėdamas tam tikras aplinkybes ir jas interpretuodamas E. Š. naudai, K. J. siekė sukelti abejones tuo, kad jo minimas E. yra ne E. Š., o kitas asmuo, taip siekdamas padėti šiam asmeniui išvengti atsakomybės. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių apibūdinti tiek E. B., tiek E. Š. veiksmus. Taigi skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo abejoti M. T. paaiškinimu dėl E. Š. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką. Tai, kad kratos pas E. Š. metu nebuvo rastos elektronines cigaretes, nepaneigia jo dalyvavimo nusikaltimo padaryme. Vertinant elektroninių cigarečių nukentėjusiems grąžinimo aplinkybes matyti, kad jos jau buvo realizuotos, o M. T. patvirtino, kad pagrobtas elektronines cigaretes atidavė būtent E. Š..

7.16. Atskirai vertintini ir A. S. bei T. S. parodymai. Iš jų žinoma, kad iš karto po sulaikymo M. T. patarė T. S. kreiptis į S. T. kaip į asmenį, kuris viską žinos. Vėliau jai - A. S., T. T. nurodė visus tuos pačius asmenis apie kuriuos jis davė parodymus. Pirmosios instancijos teismas neįvertino pirmiausia to, kad iš jų seka tai, kad idėja „nukelti elektronines“ kilo būtent S. T.. Tokius jo parodymus iš dalies patvirtina apeliacinės instancijos teisme liudytoju apklausto T. S. parodymai, jog policijos komisariate pasikalbėjus su posūniu M. T., pastarasis jam pasakė, kad paskambintų S. T., nes jis viską žino. Taigi, tokie liudytojo parodymai apie iš posūnio gautą nors ne išsamią, tačiau aiškią ir konkrečią informaciją, susijusią su įvykiu, galėjo reikšti tik tai, kad S. T. yra susijęs su įvykiu, priešingu atveju M. T. šios aplinkybės būtų neminėjęs nei T. S., nei vėliau apklausos metu. Dar daugiau, vertinant liudytojų O. Č. bei R. Č. parodymus, nelieka nepastebėta ir tai, kad jie taip pat patvirtino aplinkybę, jog S. T. buvo žinomos aplinkybės susijusios ne tik su įvykiu, tačiau ir su pagrobtomis cigaretėmis, kadangi nurodė girdėję, kaip jis M. T. mamai sakė, jog viena iš cigarečių yra parduota. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių pagrindą apkalbėti S. T. ir E. Š.. Taigi abejonių dėl M. T. ikiteisminio tyrimo metu duotų pakankamai išsamių parodymų apeliacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla, tuo labiau, jog įvykio situacijai ir nustatytoms aplinkybėms, kaip matyti, esminiais aspektais neprieštarauja.

7.17. Vertinant paties S. T. parodymus, apygardos teismui kyla pagrįstų abejonių jų patikimumu, kadangi jis nors E. Š. pažinojo, tačiau teigė įvykio vakaro jo nematęs, kai tuo tarpu E. Š. nurodė priešingai. Be to, E. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su M. T. paskui kitą jaunuolių grupelę nuėjo būtent S. T., ką patvirtina ir M. T. parodymai.

7.18. Išanalizavus elektroninių cigarečių grąžinimo ir žalos atlyginimo aplinkybes, atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių visumos iš esmės detaliau neanalizavo apsiribodamas išvada, jog vien tai, kad S. T. dalyvavo elektroninės cigaretės grąžinime nereiškia, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Tačiau iš byloje esančio susirašinėjimo tarp S. T. ir nukentėjusiojo L. P. socialinėje erdvėje (duomenys neskelbtini) matyti, jog jie susitarė, kad S. T. atneš iš jo pagrobtą cigaretę. Taip pat matyti ir tai, kad S. T. perspėjo nukentėjusįjį parašydamas: „žala atlyginta nū zn kad prikolu nebutu“, „kai atsiimsit pasukit“, o nukentėjusysis į tai atsakė: „padarėm viską ką galėjom, ryt kalbėsim su tyrėja“ (t. 1, b. l. 36-38). Toks susirašinėjimo turinys taip pat leidžia spręsti, kad S. T. dalyvavo pagrobiant elektronines cigaretes, antraip susitarimas atsiimti pareiškimą ir nukentėjusiojo pažado S. T. davimas po žalos atlyginimo, būtų visiškai nelogiškas. Esmines aplinkybes (dėl pareiškimo atsiėmimo) patvirtina ir nukentėjusiojo apklausos protokolas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kad S. T. prašė atsiimti pareiškimą; nukentėjusiajam buvo grąžinti daiktai (cigaretė, M. T. mama atlyginto 70 Eur turtinę žalą). Be to, itin svarbu ir tai, kad būtent S. T., po M. T. mamos kreipimosi į jį, kaip jau nustatyta, kontaktavo su nukentėjusiaisiais, suorganizavo susitikimą dėl cigaretės grąžinimo bei žalos atlyginimo. Liudytoja A. S., be visa ko, patvirtino, kad kreipėsi į S. T. tik dėl to, nes sūnus pasakė, kad S. T. dalyvavo nusikalstamoje veikoje.

7.19. Taip pat svarbu įvertinti ir liudytojos N. K. parodyus, kad M. T. parodymai dėl S. T. ir kitų asmenų dalyvavusių nusikalstamoje veikoje buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nukentėjusieji patys kreipėsi prašydami nutraukti tyrimą, atsiimti pareiškimus, kadangi viena cigaretė buvo grąžinta, o už kitą – atlyginta pinigais. Liudytojų (merginų) apklausos, kuriose teigė, jog S. T. įvykyje nedalyvavo buvo atliktos jau po nukentėjusiųjų apsilankymo komisariate. Paminėtina, kad ne visos liudytojos tvirtino, kad S. T. turgelyje nebuvo. Liudytoja G. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, kad turgelyje buvo septyni, tame tarpe ir S. T., ji neatpažino tik E. Š..

7.20. Papildomai byloje ištirtų ir išanalizuotų įrodymų visetas, jų tarpusavio ryšys, loginė seka bei nuoseklumas, yra pakankami išvadai, jog nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 1 dalyje S. T. ir E. Š. padarė veikdami bendrininku grupėje su M. T..

7.21. Taip pat teisėjų kolegija įvertinusi bylos duomenis ir aplinkybę, kad M. T. paaiškinimus patvirtina kiti byloje esantys ir aptarti duomenys, iš pateikto kaltinimo šalina aplinkybę, kad nusikalstamą veiką M. T., S. T. ir E. Š. padarė veikdami su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei pasinaudodami situacija, kad kitų, nenustatytų, asmenų buvimą šalia nukentėjusieji suvokia kaip pritarimą jų veiksmams. Šie kaltinime pateikti duomenys yra abejotini, nustatyti vertinant nukentėjusiųjų ir liudytojų skirtingus parodymus apie įtariamųjų skaičių, tinkamai neįvertinus M. T. ir kitų liudytojų paaiškinimų.

8. Nors prokurorė prašo išteisintiesiems skirti bausmę, BK 91 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, be BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytų aplinkybių, atsižvelgia į nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, sveikatos būklę ir socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo.

8.1. Baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau sisteminis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės paskirties ir jos ypatumų aiškinimas atsižvelgus į bendrą baudžiamojo įstatymo paskirtį bei jo normų sistemą, leidžia teigti, kad kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas turėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad tinkamas kaltinamojo veikos įvertinimas ir teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje siekimas yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-472/2009).

8.2. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės esant trims būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai sąlygai. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-46/2009, 2K-296/2012). Būtinos sąlygos yra šios: pirma, toks asmuo turi būti padaręs nusikalstamą veiką dar nesulaukęs aštuoniolikos metų amžiaus; antra, jis turi būti padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą; trečia, jis turi būti padaręs nusikalstamą veiką pirmą kartą. Be to, teismas gali atleisti nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal minėtą BK straipsnį tik nustatęs bent vieną alternatyvią sąlygą, t. y. kad jis: nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažintas ribotai pakaltinamu, arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

8.3. Nagrinėjamu atveju šioje baudžiamojoje byloje nustatytos trys būtinosios sąlygos, numatytos BK 93 straipsnyje: S. T. ir E. Š. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą; padarytas apysunkis nusikaltimas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis); veikos padarymo metu jiems nebuvo 18 metų.

8.4. Įstatymų leidėjas nepateikia išsamaus alternatyvių sąlygų sąrašo, bet nurodo, kad be trijų aiškiai nurodytų alternatyvių sąlygų, gali būti ir kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šiuo atveju teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kaltinamųjų elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei įvertinusi visas kitas bylos aplinkybes, prognozuoja, kad yra pagrindas kaltinamuosius atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje išteisintieji neigė kaltę, tačiau S. T. ir E. Š. priklausomybės ligų ir psichikos sveikatos centre neregistruoti, nėra įrašyti į policiją dominančių vaikų apskaitą, Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, šeimos neregistruotos socialinės rizikos grupės apskaitoje (t. 2, b.l. 53 – 54, 100 – 102). Vertinant išteisintųjų elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, pažymėtina, kad fizinio smurto jie nenaudojo, sunkių padarinių nesukėlė, praėjus beveik dvejiems metams po įvykio nenustatyta, kad jiems būtų pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, todėl yra pagrindas konstatuoti BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sąlygą: baudžiamojoje byloje esanti medžiaga apie jų asmenybes, jų gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, elgesį prieš, po ir nusikalstamos veikos metu leidžia teigti, kad jie laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turtinė žala nukentėjusiems visiškai atlyginta, nukentėję dar ikiteisminio tyrimo metu pageidavo, kad byla būtų nutraukta.

8.5. Taigi baudžiamoji byla prieš S. T. ir E. Š. nutrauktina, ir, atsižvelgus į bylos aplinkybes, jiems taikytina auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas (BK 93 straipsnio 2 dalis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 87 straipsnis).

9. Dėl kitų klausimų

9.1. Skundžiamu nuosprendžiu iš M. T. buvo priteista 31,90 Eur proceso išlaidų valstybei. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu pripažįstama, jog S. T. ir E. Š. padarė nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiuosius, proceso išlaidos valstybei, t. y. 31,90 Eur, lygiomis dalimis yra išieškomos iš M. T., S. T. ir E. Š. t. y. iš kiekvieno po 10, 63 Eur (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. sausio 21 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. T. ir E. Š. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

S. T. vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti S. T. BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti, arba būti registruotu užimtumo tarnyboje.

E. Š. vadovaujantis BK 93 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti E. Š. BK 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant jį per šį laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., išskyrus, jei tai susiję su mokslu ar darbu, mokytis arba dirbti, arba būti registruotu užimtumo tarnyboje.

Pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, kad nusikalstamą veiką M. T., S. T. ir E. Š. padarė veikdami su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis bei pasinaudodami situacija, kad kitų, nenustatytų, asmenų buvimą šalia nukentėjusieji suvokia kaip pritarimą jų veiksmams.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš M. T. 31,90 Eur proceso išlaidų valstybei ir priteisti iš M. T., S. T. ir E. Š. proceso išlaidas – lygiomis dalimis po 10,63 Eur dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Donatas JatužisSigitas BagdonavičiusJolanta Raščiuvienė