Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ atstovei advokatei J. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ patikslintą skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriuo prašo:

1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir pareiškėja, Savivaldybės administracija) 2022 m. liepos 12 d. raštą „Dėl parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ (toliau – ir skundžiamas raštas, Sprendimas);

2) įpareigoti atsakovę įstatyme nustatytais terminais ir tvarka vykdyti Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 „Dėl Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės), 68 punkte numatytą procedūrą;

3) priimti vieną iš nurodytoje teisės normoje numatytų sprendimų dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto (žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje paslaugos Nr. ZSFP - 77560) tvirtinimo.

Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog skundžiamas raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Nurodė, jog pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir žemės sklypas), kurio bendras plotas – 0,6789 ha. 2020 m. liepos 27 d. pareiškėja per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ir ŽPDRIS) pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – Projektas), nes nori žemės sklypą padalinti į du sklypus. Projektas buvo parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, išviešintas, atsakovės atsakingų darbuotojų suderintas, Nacionalinės žemės tarnybos patikrintas, tačiau skundžiamu Sprendimu neteisėtai ir nepagrįstai jį atsisakyta tvirtinti, neišdėstant aiškaus atsisakymo tvirtinti faktinio ir teisinio pagrindo, pažeidžiant pareiškėjos teises ir teisės aktus.

Tvirtino, jog pareiškėja pagal teisinį reglamentavimą turi teisę padalinti žemės sklypą, todėl ir inicijavo Projekto rengimą. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 2.1. papunktyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami žemės sklypų padalijimo atvejais. Pagal Taisyklių 5 punktą, 12 punktą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja ir tvirtina savivaldybių administracijos direktorius. Taisyklių 18 punkte nustatyta, kad jos yra privalomos, be kita ko, ir projektus tvirtinančiai institucijai.

Pažymėjo, jog, pagal Taisyklių 68 punktą, Savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo. Atsakovė Sprendimą priėmė tik 2022 m. liepos 12 d. Atsakovei pagal Taisyklių 64 punktą suderinus Projektą, o Nacionalinei žemės tarnybai, kaip kompetentingai institucijai, atsakingai už žemės sklypų projektų rengimo, viešinimo, derinimo ir atitikties teisės aktų reikalavimams priežiūrą, Taisyklių 65 punkte nustatyta tvarka patikrinus Projektą ir pateikus išvadą dėl jo tvirtinimo, atsakovė neturėjo jokio teisinio pagrindo netvirtinti Projekto. Sprendimas nebuvo pateiktas į ŽPDRIS, o tai pažeidžia Taisyklių 69 punktą. Projektas negrąžintas rengėjui. Šiais veiksmais atsakovė pažeidė Taisyklių 68, 69 punktų reikalavimus dėl sprendimo priėmimo termino, tvarkos ir paskelbimo ŽPDRIS.

Nurodė, jog nesutinka su Sprendime išdėstyta atsakovės pozicija, kad pareiškėja, siekdama platinti pravažiavimo galimybes, privalo inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą. Atsakovė tik deklaratyviai nurodė, kad vadovaujasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi ir 7 dalimi bei kitais teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, tačiau ji nenurodė, kaip minėti teisės aktai susiję su atsisakymu tvirtinti Projektą, neargumentavo, kokiais kriterijais vadovaudamasi žemės sklypą priskyrė / prilygino kvartalui.

Pažymėjo, jog Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad detalieji planai nerengiami, jeigu vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatyti visi detaliesiems planams privalomi teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai. Žemės sklypas yra teritorijoje, kuriai Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniuose yra nustatyti visi privalomi detaliesiems planams teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai: pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ir pobūdis, teritorijos užstatymo tipas ir intensyvumas, todėl pareiškėja nesutinka su atsakovės pozicija, kad šiuo atveju reikia rengti detalųjį planą. Pareiškėjos nuomone, joks teisės aktas nedraudžia naudoti sklypų pagal tikslinę tiesioginę paskirtį. Pareiškėja turi teisės aktų ir Konstitucijos suteiktą teisę savo turtu naudotis, valdyti jį ir disponuoti savo nuožiūra.

Nurodė, jog Sprendimą netvirtinti Projekto atsakovė motyvuoja aplinkybe, kad Projektas 2022 m. birželio 20 d. buvo svarstytas komisijoje Kauno miesto savivaldybės urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti (toliau – ir komisija) (Posėdžio protokolo Nr. B29-16), kuri nutarė rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą. Pareiškėjos teigimu, Projektas neturėjo būti pateiktas komisijai svarstyti, nes ši neturėjo subjektinės teisės Projekto tikrinti, svarstyti ir dėl jo priimti jokių sprendimų. Mano, kad komisijos sprendimas, kuris yra rekomendacinio pobūdžio, negali daryti įtakos atsakovei, nes jos funkcijas reglamentuoja Taisyklės, kurių reikalavimai buvo pažeisti.

Pareiškėjos nuomone, atsakovė, priimdama skundžiamą sprendimą, nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 3 ir 10 straipsnių reikalavimų, pažeidė gero administravimo principą, kadangi administracinis sprendimas yra nemotyvuotas. Sprendime nenurodyta, dėl kokių konkrečių aplinkybių ir kokiomis konkrečiomis teisės aktų normomis vadovaujantis reikalaujama rengti detalųjį planą, iš jo turinio neįmanoma suprasti konkrečių atsisakymo patvirtinti Projektą motyvų.

Pažymėjo, jog vien tik panaikinus ginčijamą Sprendimą pareiškėjos situacija nebūtų išspręsta, todėl atsakovė teismo turi būti įpareigota atlikti skundo antrame reikalavime nurodytus veiksmus. Prašė skundą tenkinti.

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka.

Nurodė, jog, pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą, viena iš savarankiškųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos) savivaldybių funkcijų yra teritorijų planavimas. Žemės įstatymo 40 straipsnio 2 dalis nustato, kad Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 12 punktas reglamentuoja, kad savivaldybės administracijos direktorius organizuoja Projektų rengimą ir yra Projektus tvirtinantis subjektas (Taisyklių 68 punktas). Pagal Taisyklių 2 punktą, Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Pažymėjo, jog nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas sprendimus tvirtinti ar atsisakyti tvirtinti Projektą, turi vertinti ir kitus įstatymus bei teisės aktus, kurie turi esminę teisinę reikšmę žemės sklypo formavimo administracinei procedūrai, turi vertinti planuojamas teritorijas bendrame kontekste.

Nurodė, jog pagal ginčo Projekto sprendinius pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas padalintas į du sklypus. Į planuojamą teritoriją patenkama iš (duomenys neskelbtini) g. esama nuovaža per žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) esamus kelio servitutus. Pagal ginčo santykių teisinį reglamentavimą ir suformuotą teismų praktiką, pertvarkant kitos paskirties žemės sklypus, žemės sklypai turi būti pertvarkomi taip, kad būtų numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais. Tai yra viena iš būtinųjų veiklos sąlygų naudojantis žemės sklypu. Esami kelio servitutai žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra 4,40 m pločio. Įvertinus kelių ir gatvių parametrams keliamus reikalavimus, numatytus STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, nustatyta, kad 4,40 m plotis neatitinka kelio juostos minimalaus pločio (8 m) reikalavimų.

Tvirtino, jog atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorijoje nėra pakankamos esamos inžinerinės infrastruktūros ir esami kelio servitutai objektyviai neužtikrins pertvarkyto žemės sklypo, t. y. apie 0,3900 ha komercinės paskirties objektų ir atskirųjų želdynų teritorijos sklypo bei apie 0,2889 ha komercinės paskirties objektų teritorijos sklypo, tinkamo naudojimo, o savivaldybės infrastruktūros plėtros teritorijos pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą (toliau – ir Įstatymas) Nr. XIII-2895 planuojamos parengiant savivaldybės ir vietovės lygmens kompleksinio ir (ar) specialiojo teritorijų planavimo dokumentus (Įstatymo 5 straipsnio 1 dalis), toks Projektas negali būti laikomas teisėtas. Todėl, atsakovės nuomone, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi ir 7 dalimi bei kitais teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat siekiant platinti pravažiavimo galimybes, Sprendime pagrįstai prašoma inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą. Kitu atveju, nesant teritorijų planavimo dokumentais suplanuotos infrastruktūros, teritorijoje siekiami suplanuoti sklypai negalės būti naudojami pagal paskirtį.

Atsakovės tvirtinimu, pareiškėjos teisė įgyvendinti žemės sklypo padalinimą turi būti realizuojama vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta tvarka, t. y. rengiant detalųjį planą. Nurodė, jog komisijos sprendimai yra tik rekomendacinio pobūdžio, o jos funkcija – teikti išvadas dėl klausimų, susijusių su Kauno miesto teritorijos naudojimu ir urbanistine plėtra. Komisijos sprendimas „Rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, platinti pravažiavimą“ yra susijęs su vidiniu Kauno miesto savivaldybės administracijos veiklos organizavimu, todėl negalima komisijos veiklos prilyginti privalomojo derinimo procedūrai. Tad patikslinto skundo argumentai, kad teikimas Projektą svarstyti nurodytai komisijai laikytinas neteisėtu, yra nepagrįsti.

Atsakovės nuomone, ginčijamame Sprendime pakankamai išsamiai nurodytos aplinkybės, dėl kokių priežasčių, kokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais pagrindais remdamasis Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius nutarė priimti sprendimą atsisakyti tvirtinti Projektą ir siūlyti pareiškėjai inicijuoti teritorijų planavimo dokumento rengimą, todėl pareiškėjos argumentai dėl nemotyvuoto Sprendimo yra nepagrįsti. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas tinkamai nustačius visus teisinę reikšmę turinčius faktus, jame išsamiai nurodyti sprendimo motyvai, todėl jis neprieštarauja nei objektyvumo, nei įstatymo viršenybės principui. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog pareiškėjos skundo pagrįstumą palieka spręsti teismo nuožiūra. Pažymėjo, jog nors Taisyklių 67 punktas Nacionalinės žemės tarnybos teigiamą patikrinimo išvadą ir nustato kaip būtinąją sąlygą, be kurios Projekto tvirtinti nebūtų galima, tačiau išvada nėra įpareigojanti savivaldybės administracijos direktorių priimti tik vienintelį sprendimą – Projektą patvirtinti. Taisyklių 68 ir 69 punktai nustato savivaldybės administracijos direktoriaus teisę, bet ne pareigą tvirtinti Projektą, nes suteikia ir tokią pat teisę atsisakyti tvirtinti Projektą, nepriklausomai nuo Nacionalinės žemės tarnybos išvados turinio. Todėl šiuo atveju Kauno miesto savivaldybės administracija neturėjo besąlyginės pareigos tvirtinti Projektą remdamasi vien tik Nacionalinės žemės tarnybos teigiama išvada.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 12 d. rašto „Dėl parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Į bylą pateiktais Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, jog pareiškėjai UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas – 0,6789 ha, paskirtis – kita, naudojimo pobūdis – komercinės paskirties objektų teritorijos (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2022 m. rugpjūčio 11 d. išrašas).

Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėja 2020 m. liepos 27 d. Kauno m. savivaldybės administracijai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą pateikė prašymą organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – padalinti žemės sklypą į du sklypus. 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo priimtas atsakovės sprendimas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.

Byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracija 2020 m. rugpjūčio 27 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus Nr. 70-32-243. Projektą parengė UAB „Archigroup LT“ architektė D. D.. Kauno miesto savivaldybės administracijos Kauno miesto planavimo ir architektūros skyriaus 2022 m. gegužės 17 d. raštas Nr. 70-2-1533 patvirtina, jog Projektas buvo suderintas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2022 m. gegužės 18 d. Žemės valdos projekto patikrinimo aktu pateikta išvada, jog tvirtinti Projektą galima.

Pareiškėja skundžiamo rašto neteisėtumą grindžia tuo, kad atsisakymas tvirtinti Projektą yra nemotyvuotas, Sprendime nenurodyta, dėl kokių konkrečių aplinkybių ir kokiomis konkrečiomis teisės aktų normomis vadovaujantis reikalaujama rengti detalųjį planą, iš jo turinio neįmanoma suprasti konkrečių atsisakymo patvirtinti Projektą motyvų.

Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje numatytais principais yra grindžiamas geras viešasis administravimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1978/2012). Tinkamas, atsakingas valdymas, kaip ne kartą akcentuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, yra neatsiejamas nuo gero administravimo reikalavimų (žr., pvz., 2015 m. gruodžio 21 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. I-7-552/2015). Formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A- 2150-492/2015). Gero administravimo principas taip pat suponuoja tai, kad viešojo administravimo subjektas turi pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2142-624/2015).

Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (5 punktas); administracinio sprendimo motyvai (6 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas; ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-367-502/2022). Tikrinant viešojo administravimo subjekto sprendimą (bendrine prasme) Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio aspektu turi būti nustatyta, ar asmuo, kuriam adresuotas aktas, iš esmės galėjo ir turėjo suvokti (suprasti) priimto sprendimo faktinius ir teisinius pagrindus, jo priėmimo motyvus, ar nebuvo atimta galimybė pareiškėjui suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, o teismui visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. birželio 17 d.), kurios nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarką ( Žemės įstatymo 40 straipsnio 5 dalis).

Žemės įstatymo 37 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, jog žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami šio Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje. Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Taisyklių 2.1. papunktyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį (teismo pastaba: minėtas atvejis dėl dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimo ginčui nėra aktualus).

Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad žemės sklypo padalijimas yra Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos savininko nuosavybės teisės į žemės sklypą realizavimas, nes savininkas turi teisę savo turtą valdyti, naudotis ir disponuoti juo savo nuožiūra ir įstatymo nustatyta tvarka.

Iš nurodyto teisinio reguliavimo darytina išvada, jog teisė padalinti žemės sklypą yra savininko nuosavybės teisės į žemės sklypą sudėtinė dalis ir viešojo administravimo subjekto atsisakymas leisti žemės sklypo savininkui įgyvendinti šią teisę turi būti pagrįstas tik aiškiai įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintu draudimu.

Pagal Taisyklių 17 punktą, projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau – ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip.

Taisyklių 2 punkte įtvirtinta, jog projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau – organizatorius). Taisyklių 5 punkte numatyta, jog projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalis numato, jog žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas šia tvarka:

1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai;

2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;

3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka;

4) suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos išvadą, kad šį projektą tvirtinti tikslinga.

Byloje nenustatyta, jog Projektą atsisakyta tvirtinti dėl 40 straipsnio 7 dalyje neįvykdytų procedūrų. Priešingai, pagal esamus byloje duomenis nustatyta, jog Projektas buvo rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Ginčas kilęs baigiamosios procedūros Projekto tvirtinimo stadijoje.

Pareiškėja skunde akcentuoja Taisyklių 68 punkto reikalavimų pažeidimus. Šiame Taisyklių punkte įtvirtinta, jog savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (kai išvada dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo yra su Taisyklių 66 punkte nurodyta pastaba arba Projektas grąžinamas Projekto rengėjui taisyti Taisyklių 65¹ punkte nurodytu atveju, 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo patikslinto Projekto gavimo dienos). Pagal bylos duomenis nustatyta, kad teigiama Nacionalinės žemės tarnybos išvada dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo buvo gauta 2022 m. gegužės 18 d., o skundžiamas raštas, kuriuo atsisakyta tvirtinti Projektą, priimtas 2022 m. liepos 12 d. Taigi, darytina išvada, jog buvo pažeistas Sprendimo priėmimo terminas. Tačiau šis ir kiti skunde nurodyti procedūriniai pažeidimai dėl Sprendimo paskelbimo ŽPDRIS tvarkos ir pan. nepripažintini esminiais, nes šios aplinkybės pareiškėjai nesutrukdė įstatymo nustatytu terminui kreiptis į teismą dėl skundžiamo rašto ginčijimo.

Taisyklių 68 punkte numatyta, jog savivaldybės administracijos direktorius pagal kompetenciją gali priimti tiek sprendimą dėl Projekto tvirtinimo, tiek atsisakymą jį tvirtinti. Nagrinėjamu atveju atsisakymas tvirtinti Projektą buvo išreikštas šioje byloje skundžiamu raštu, todėl teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog atsakovė po Projekto suderinimo ir teigiamos Nacionalinės žemės tarnybos išvados gavimo neturėjo jokio kito teisinio pagrindo netvirtinti Projekto. Tokią teisę atsakovė turėjo, tačiau atsisakymas privalėjo būti motyvuotas, aiškus, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus administraciniam sprendimui. Nagrinėjant bylą nustatyta, jog, priimdama skundžiamą Sprendimą, atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

Taisyklių 2 punkte nurodyta, jog Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.

Skundžiamame rašte atsisakymas tvirtinti Projektą grindžiamas tuo, jog:

1) Projektas 2022 m. birželio 20 d. buvo svarstytas komisijoje Kauno miesto savivaldybės urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti (Posėdžio protokolo Nr. B29-16), kuri nutarė rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą dėl pravažiavimo platinimo;

2) pagal nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusį Lietuvos Respublikos savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymą, teritorijos dėl savivaldybių infrastruktūros plėtros turi būti suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais, kuriems nepriskiriami Projektai. Todėl, atsakovės nuomone, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 5 dalimi ir 7 dalimi bei kitais teritorijų planavimą reglamentuojančiais teisės aktais, taip pat siekiant platinti pravažiavimo galimybes, inicijuotinas teritorijų planavimo dokumento rengimas. Kitu atveju, nesant teritorijų planavimo dokumentais suplanuotos infrastruktūros, teritorijoje siekiami suplanuoti sklypai negalės būti naudojami pagal paskirtį;

3) šiuo metu galiojančiame Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio10 d. sprendimu Nr.T-209 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano patvirtinimo“, pakoreguoto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. T-196 „Dėl Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano korektūros patvirtinimo“ (toliau – ir Bendrasis planas), Aiškinamojo rašto 241punkte numatyta, kad Kauno miesto pagrindinis gatvių tinklas planuojamas iš A1, A2, B1, B2, C1, C2 ir D1 kategorijų gatvių. Žemesnės kategorijos D2 gatvių tinklas turi būti planuojamas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais.

Savivaldybės administracijos nuomone, nagrinėjamu atveju ginčo teritorijoje galėjo būti rengiamas detalusis planas, o ne Projektas. Iš skundžiamo rašto ir į bylą pateiktų dokumentų matyti, jog atsakovė atsisakė tvirtinti Projektą iš esmės dėl to, kad nebus galima užtikrinti ateityje sklypo tinkamo naudojimo pagal jo komercinę paskirtį, nes numatytas įvažiavimas (pravažiavimas) esamais kelio servitutais į sklypą yra per siauras (4,40 m), neatitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ kelio juostos minimalaus pločio (8 m), t. y. numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir ( ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, o kvartalo planavimas galimas tik detaliaisiais planais (Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis, 7 dalis).

Taisyklių 42 punktas numato, jog, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

Iš į bylą pateiktų Bendrojo plano ištraukų (Susisiekimo infrastruktūros brėžinio), parengto Projekto Aiškinamojo rašto, Projekto Pasiūlymo schemos, Projekto sprendinių brėžinio matyti, jog planuojama teritorija nesiriboja su gatve ar keliu. Į planuojamą teritoriją patenkama iš (duomenys neskelbtini) g. per žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jau esamus kelio servitutus, kurių plotis 4,40 m. Pagal projektą žemės sklypas (duomenys neskelbtini), padalijamas į du žemės sklypus: Nr. 1 (plotas – 0,3900 ha) ir Nr. 2 (plotas – 0,2889 ha). Projektu sklype Nr. 2 siūloma nustatyti 8 m pločio kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti ir eiti per žemės sklypą Nr. 2, kad būtų galima patekti į sklypą Nr. 1, o į sklypą Nr. 1 patenkama jau esamais servitutais. Taigi, iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog yra numatytos galimybės į padalintus du žemės sklypus patekti jau nustatytais ir siūlomais nustatyti kelio servitutais, kaip numato Taisyklių 42 punkto nuostatos.

Skundžiamame rašte cituojamos Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalies, 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 5 dalies ir 7 dalies bendrosios nuostatos, minimas Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas, teigiama, jog teritorijos dėl savivaldybių infrastruktūros plėtros turi būti suplanuotos teritorijų planavimo dokumentais, tačiau šis teiginys nepagristas konkrečiomis minėtų įstatymų normomis. Iš skundžiamo rašto lieka neaišku, dėl kokių konkrečių aplinkybių ir kokiomis konkrečiomis teisės aktų normomis vadovaujantis atsisakoma tvirtinti Projektą ir pareiškėjai siūloma rengti detalųjį planą turimam žemės sklypui padalinti.

Teismas pažymi, jog Savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas reglamentuoja savivaldybės infrastruktūros plėtrą ir jos planavimą, įgyvendinimą, finansavimą ir nustato savivaldybės infrastruktūros plėtroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas, tačiau į bylą nepateikta duomenų apie ginčo teritorijos plėtrą.

Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiama kvartalo sąvoka. Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje numatyta, jog kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ribos kiekvienu konkrečiu atveju nustatomos planavimo darbų programoje, vadovaujantis šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nurodytais požymiais ir atsižvelgiant į konkrečius planavimo tikslus ir detaliojo plano uždavinius.

Sprendime cituojamame Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog detalieji planai rengiami, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti, tačiau į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad yra numatomas šios teritorijos vystymas, kad yra nustatyta planavimo darbų programa, ir kitų dokumentų apie numatomą teritorijos ir jos infrastruktūros vystymą bei plėtrą. Priešingai, 2023 m. sausio 4 d. rašytiniuose paaiškinimuose atsakovė nurodė ir jos atstovė teisme pripažino, jog tokių duomenų pateikti negali. Projekto derinimo procedūros metu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 14 d. rašte Nr. 43-29-249 „Dėl Projekto (duomenys neskelbtini), derinimo“ nurodyta, jog dėl inžinerinės infrastruktūros dalies Administracija pastabų neturi. Skundžiamame rašte cituojamo Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kokie gali būti detaliųjų planų objektai (esamos arba naujai planuojamos miestų ir miestelių dalys, jų kvartalai (1 punktas); esamos arba naujai planuojamos kaimų kompaktiškai užstatytos teritorijos, jų kvartalai (2 punktas), tačiau neaišku, kaip šis teisinis pagrindas susietas su atsisakymu tvirtinti Projektą, dėl kokių aplinkybių ir priežasčių siūloma inicijuoti detaliojo planavimo procedūrą, juolab kad, teismui suteikus galimybę paaiškinti situaciją dėl kvartalo, kaip planuojamos teritorijos, ar yra toje vietoje suplanuotas kvartalas, kieno iniciatyva, kokie įrodymai patvirtina, tokių įrodymų atsakovė nepateikė.

Skundžiamame rašte kaip atsisakymo tvirtinti Projektą teisinis pagrindas cituojamas šiuo metu galiojančio Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano Aiškinamojo rašto 241 punktas, kuriame numatyta, kad Kauno miesto pagrindinis gatvių tinklas planuojamas iš A1, A2, B1, B2, C1, C2 ir D1 kategorijų gatvių. Žemesnės kategorijos D2 gatvių tinklas turi būti planuojamas žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentais. Faktinis atsisakymo tvirtinti Projektą pagrindas neišdėstytas.

Vien teisės normų pacitavimas, netgi ir faktų išdėstymas jų nesiejant su kompetentingo subjekto valia dėl teisės taikymo, konkrečiu atveju – su Administracijos valia tvirtinti ar atsisakyti tvirtinti Projektą, pagal ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nelaikytinas tinkamais motyvais, pagrindžiančiais viešojo administravimo administracinį sprendimą (žr., pvz., LVAT 2023 m. kovo 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-729-1047/2023).

Atsakovė tvirtino, jog esami servitutai nėra pakankami eismo sąlygoms ginčo teritorijoje užtikrinti, jais nustatytas įvažiavimo plotis neatitinka STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 15 punkto nuostatų. Teismas pažymi, jog dar iki Projekto parengimo į nepadalintą žemės sklypą buvo patenkama iš (duomenys neskelbtini) gatvės per jau esamus kelio servitutus žemės sklypuose, esančius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dėl kurių ginčo byloje nekyla. Be to, atsakovė skundžiamame rašte neišdėstė faktinių aplinkybių ir teisinio pagrindo dėl Projekto neatitikimo statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams, ir nedetalizavo atsisakymo tvirtinti Projektą bei būtinumo rengti detalųjį planą. Pagal nuosekliai suformuotą administracinių teismų praktiką, ginčijamo individualaus administracinio sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013; 2015 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1536-662/2015; 2022 m. rugpjūčio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-429-968/2022). Priešingai vertinant, būtų pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-2692/2011). Individualaus administracinio akto motyvų nenurodymas pačiame akte ir jų papildymas ginčą nagrinėjant teisme iš principo nėra toleruotini, nes kliudo suinteresuotam asmeniui pasirinkti būdus bei priemones dėl savo teisių ar interesų gynimo. Teisės aktai nenumato nei teisės, nei pareigos skundžiamo akto motyvacijos trūkumus šalinti ar motyvus sukurti administracinį ginčą nagrinėjantiems subjektams.

Byloje konstatuota, jog viešojo administravimo subjekto atsisakymas leisti žemės sklypo savininkui padalinti žemės sklypą turi būti pagrįstas aiškiai įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintu draudimu. Atsakovė pripažino, jog 2022 m. birželio 20 d. Kauno miesto savivaldybės urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti komisijos priimtas nutarimas rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, kuriuo grindžiamas atsisakymas tvirtinti Projektą, Savivaldybės administracijai yra rekomendacinio pobūdžio, susijęs su vidiniu Kauno miesto savivaldybės administracijos veiklos organizavimu. Taigi, akivaizdu, jog toks motyvavimas nėra pagrįstas aiškiai įstatyme ar kitame teisės akte įtvirtintu draudimu ir prieštarauja teisėtumo principui, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Nagrinėjamu atveju Sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes jis priimtas neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nenurodžius motyvuotų argumentų dėl atsisakymo tvirtinti Projektą. Iš Sprendimo neaišku, dėl kokių priežasčių sklypo padalijimas Projektu negalimas, nes jame nėra remiamasi nei viena teisės norma, kuri imperatyviai draustų žemės sklypo padalijimą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nustatyti ginčijamo Sprendimo trūkumai yra esminiai, nes sukliudė pareiškėjai suprasti sprendimo turinį, identifikuoti teisių pasikeitimo pagrindus ir apimtį, įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Priimant sprendimą buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatos dėl atsakovės pareigos motyvuoti, todėl Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina, kad teismas vertina ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau neperima viešojo administravimo institucijos funkcijų ir nepriima sprendimų, priskirtinų jos kompetencijai, todėl pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies. Sprendimą panaikinus, atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ŽPDRIS (www.zpdris.lt, paslaugos byla Nr. ZSFP-77560) pateiktą prašymą tvirtinti parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą dėl šio sklypo padalinimo į du žemės sklypus ir priimti motyvuotą sprendimą (ABTĮ 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėja prašo iš atsakovės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis). Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijos pateikia maksimalius dydžius už konkrečias advokato (advokato padėjėjo) teikiamas teisines paslaugas, apskaičiuojamus taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, todėl apskaičiuojant konkrečias sumas už teiktas teisines paslaugas, imamas tas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris galiojo konkrečios teisinės paslaugos teikimo metu. Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2022 m. rugpjūčio 2 d. sudarė atstovavimo sutartį su advokate J. N.. 2022 m. lapkričio 22 d. ir 2023 m. kovo 13 d. pareiškėja pateikė prašymus priteisti 3 545,29 eurų bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė susitikimas su klientu ir tikslų aptarimas dėl skundo parengimo teismui, dokumentų analizė, skundo teismui parengimas, susipažinimas su atsakovės pateiktais dokumentais, NŽT pateiktu atsiliepimu, pasirengimas bylos nagrinėjimui, atstovavimas 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 14 d. teismo posėdžiuose. Kartu su prašymu pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: patvirtinimus apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą, PVM sąskaitas faktūras, bei priedus, kuriuose išsamiai nurodytos suteiktos advokatės teisinės paslaugos (susipažinimas su bylos medžiaga, analizė, skundo parengimas, pasirengimas bylos nagrinėjimui ir atstovavimas teismo posėdyje). 2022 m. rugsėjo 6 d., 2022 m. spalio 10 d., 2022 m. lapkričio 24 d. ir 2023 m. kovo 14 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad pareiškėja šias išlaidas apmokėjo.

Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, maksimalus rekomenduojamas už skundo parengimą koeficientas – 2,5. Iš bylos duomenų matyti, kad skundas parengtas 2022 m. rugpjūčio 11 d., todėl šiuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2022 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 729,9 Eur. Atitinkamai už skundo parengimą maksimali rekomenduojama priteisti suma – 4 324,75 Eur (1 729,9 x 2,5). Pareiškėjos nurodytos atskirai teisinės paslaugos – susitikimas su klientu ir tikslų aptarimas dėl skundo parengimo teismui, dokumentų analizė – traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą, t. y. skundo parengimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, administracinė byla Nr. AS556-766/2009) išaiškinta, jog pasiruošimas teismo posėdžiams, atstovavimas teismo posėdžiuose laikytinos vienos rūšies paslaugomis, numatytomis Rekomendacijų 8.19 papunktyje. Rekomendacijų 8.19 papunktyje įtvirtinta, jog už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminis, valandą maksimaliai priteistina 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Rekomendacijų 9 punkte numatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetamas, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 10 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos atstovė dalyvavo teismo posėdžiuose, kurie vyko 2022 m. lapkričio 24 d. (1 val.) ir 2023 m. kovo 14 d. (43 min). Tačiau teismas sprendžia, jog suapvalinus teismo posėdžių laiką teismo posėdžiai truko 2 val. Nagrinėjamu atveju aktualus 2022 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje – 1 799,0 Eur. Todėl galima priteisti už atstovavimą teismo posėdyje suma yra 359,8 Eur (1 799 x 0,1 x 2).

Atsižvelgiant į Rekomendacijų 8.2 ir 8.19 papunkčius, nagrinėjamu atveju maksimali priteistina suma už skundo parengimą yra 4 324,75 Eur, o atstovavimo teismo posėdyje (2 val.) suma – 359,8 Eur. Pareiškėjos prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma 3 545,29 Eur neviršija maksimalaus atlygintino išlaidų dydžio. Taip pat pareiškėjos sumokėta 23,00 Eur žyminio mokesčio suma pripažintina pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, ir yra priteistina pareiškėjai.

Taigi, pareiškėjai galėtų būti priteista 3 568,29 Eur (3 545,29 + 23,00) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, tačiau LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, jog tais atvejais, kai skundas yra patenkinamas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai. Konkreti proporcija nustatoma atsižvelgiant į tai, kokia apimtimi įsiteisėjusiu administracinio teismo baigiamuoju procesiniu aktu buvo patenkinti pareiškėjo pirmosios instancijos teisme pareikšti materialiniai teisiniai reikalavimai (žr., pvz., LVAT 2020 m. gegužės 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020; 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1282-442/2017).

Administracinė byla buvo nagrinėjama dėl dviejų pareiškėjos reikalavimų. Pareiškėjos reikalavimas dėl administracinio akto panaikinimo patenkinamas, reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinamas iš dalies. Taigi, skundas patenkinamas 75 procentais, todėl atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių priteistinų sumų, atitinka Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, iš atsakovės pareiškėjai priteistina 2 676,21 Eur bylinėjimosi išlaidų suma (ABTĮ 40 straipsnio 2 dalis, 41 straipsnis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,(duomenys neskelbtini)“ skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 12 d. raštą „Dėl parengto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.

Įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,, (duomenys neskelbtini)“ Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje (www.zpdris.lt, paslaugos byla Nr. (duomenys neskelbtini)) pateiktą prašymą tvirtinti parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą dėl šio sklypo padalinimo į du žemės sklypus.

Pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei ,, (duomenys neskelbtini)“ priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 2 676,21 Eur (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt šešis eurus, 21 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.