- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-29
- Bylos Nr.
- I1-3355-621/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00045-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Žanas Kubeckas (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas M. B. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą ir prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – Atsakovas), 10 000 Eur neturtinę žalą ir 20 Eur turtinę žalą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė, kad būnant Šiaulių tardymo izoliatoriuje (toliau – Šiaulių TI) laikotarpiu nuo 2021-06-17 iki 2022-02-11 pareigūnai atlikdami kratą elgėsi nekorektiškai, rankomis lietė pareiškėjo lytinius organus ir išeinamąją angą, tokiais veiksmais pareiškėjas jautėsi morališkai žeminamas, kankinamas, žeminama pareiškėjo vertė. Be to, pareigūnai sugadino pareiškėjo daiktus – stalinį laikrodį, maisto produktus, t. y. atidarė pieno pakelius, jogurtus, laužė bananus.
Dėl tokių pareigūnų veiksmų pareiškėjas pasijuto pažemintas, patyrė sukrėtimą, stresą ir gilius pergyvenimus, nemiegojo naktimis, blogai jaučiasi.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad iš pridedamų Suimtojo (nuteistojo) asmens kratų protokolų matyti, kad asmeninės kratos pareiškėjui atliktos šiomis datomis: 2021-06-17, paimtas juodas krepšys, mėlynas krepšys, juoda kuprinė; 2021-07-15, nieko nepaimta; 2021-07-15, nieko nepaimta; 2021-09-14, nieko nepaimta; 2021-09-14, nieko nepaimta; 2021-09-21, nieko nepaimta; 2021-09-22, nieko nepaimta; 2021-09-28, nieko nepaimta; 2021-09-29, nieko nepaimta; 2021-10-04, nieko nepaimta; 2021-10-20, nieko nepaimta; 2021-10-22, nieko nepaimta; 2021-11-04, nieko nepaimta; 2021-11-10, nieko nepaimta; 2021-11-09, nieko nepaimta; 2021-11-16, nieko nepaimta; 2022-02-02, nieko nepaimta. Dėl šių kratų pareiškėjas pastabų neturėjo, tai patvirtino savo parašu. Taip pat pridedami turimi duomenys, iš kurių matomi konkrečią dieną atliktų konkrečių kamerų tikrinimo rezultatai:
Iš 2021-12-12 Techninių apžiūrų ir kratų atlikimo protokolo Nr. 60-30684 matyti, kad iš kameros Nr. 88 buvo bandoma permesti USB atmintuką į kamerą Nr. 100 (kurioje buvo laikomas M. B.). Pareigūnui pastebėjus, kad M. B. paėmė numestą atmintuką, šis jį atidavė.
Iš 2021-12-29 Kratos ir daiktų patikrinimo protokolo Nr. 60-31999 matyti, kad patikrinimui paimtas M. B. nešiojamasis kompiuteris.
Iš 2022-01-18 Daiktų, nenurodytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų turėti daiktų sąraše, paėmimo ir sunaikinimo protokolo Nr. 4 matyti, kad kameroje Nr. 107 atlikus neplaninę kratą nešiojamojo kompiuterio viduje rasti ir paimti du mobiliojo ryšio modemai.
Iš 2022-01-21 Kratos ir daiktų patikrinimo protokolo Nr. 60-1976 matyti, kad neplaninės kratos metu iš M. B. kameros paimtas bevielio interneto ryšio modemas, sim kortelė, savadarbis atsuktuvas, mikro SD kortelė (patikrinimui).
Kitų kratų metu kamerose, kuriose laikytas pareiškėjas, pažeidimų neužfiksuota, daiktai nepaimti.
Iš 2022-03-07 Resocializacijos skyriaus pažymos Nr. 61-624 matyti, kad skundžiamu laikotarpiu pareiškėjas su skundais kreipėsi dėl kratų, atliktų 2022-01-18 bei 2022-01-21. Tai leidžia teigti, kad pareiškėjas skundžia pareigūnų veiksmus būtent šių kratų atlikimo metu.
Iš Teismui teikiamo vaizdo įrašo Nr. 1 matyti, kad 2022-01-18 kameroje Nr. 107 pareigūnas su pareiškėju bendrauja pagarbiai, yra korektiškas bei reiklus, atliekama pareiškėjo krata panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo (nuteistojo). Pareigūnas, atliekantis kratą, yra tos pačios lyties, kaip ir pareiškėjas, jis dėvi pirštines. Vadovaujantis Instrukcijos nuostatomis, drabužiai kruopščiai apčiupinėjami. Tikrinama, ar suimtojo (nuteistojo) drabužių rankovėse, apykaklėje, pamušale, kelnėse neslepiama daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Taip pat apžiūrimas galvos apdangalas ir avalynė, patikrinamos kišenės.
Apibendrinus matyti, kad pareiškėjo krata buvo atliekama apčiupinėjant, taip pat naudojant technines priemones, tačiau pareiškėjo nusirengti nereikalauta, kūno ertmių apžiūra taip pat neatlikta ir nesiūlyta jos atlikti.
Iš Teismui teikiamo vaizdo įrašo Nr. 5 matyti, kad 2022-01-21 kameroje Nr. 107 pareiškėjui atlikta neplaninė krata. Pareigūnai bendrauja pagarbiai, yra korektiškas bei reiklus, atliekama pareiškėjo krata panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo (nuteistojo). Pareigūnas, atliekantis kratą, yra tos pačios lyties, kaip ir pareiškėjas, jis dėvi pirštines.
Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad pareiškėjas gana nemandagus, nepagarbiai bendrauja su pareigūnu, jį vadina vardu, o pareigūno pareigų vykdymą (kratos atlikimą) vadina provokacija, „neturėjimu ką veikti“, „iškrypėlišku reikalavimu“, tačiau pareigūnas išlieka profesionalus, korektiškas, mandagus, konkretus.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus vaizdo ir kitą medžiagą manytina, kad tokią pareiškėjo reakciją iššaukia žinojimas, jog jis turi draudžiamų turėti daiktų bei bijojimas, kad jie gali būti surasti.
Visa tai įvertinus matyti, pareigūnai jokių teisės aktų nepažeidė, vadovaudamiesi Instrukcijos nuostatomis elgėsi korektiškai, nežeminant pareiškėjo garbės ar orumo.
Taip pat pridedami vaizdo įrašai Nr. 2-4, 6-11, padaryti 2022-01-18 bei 2022-01-21 kratų metu. Iš jų matyti, kad pareigūnai, tikrindami pareiškėjo daiktus, jų negadina. Be to, priešingai nei teigia pareiškėjas, nepraimtos maisto pakuotės nebuvo atidaromos ar kitaip pažeidžiamos, todėl pagrindo manyti, kad pakito maisto produktų maistinės savybės, nėra pagrindo.
Apibendrinus manytina, kad kreipimąsi į Teismą iššaukė pareiškėjo noras kerštauti už surastus draudžiamus turėti daiktus.
Papildomai pažymime, kad pareiškėjo skundas gana abstraktus, nekonkretus, todėl atkreiptinas dėmesys ir į įrodinėjimo ypatumus šio pobūdžio bylose: pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus, tenka atsakovui. Be to, vadovaujantis EŽTT praktika (pvz., 2016-10-20 sprendimas byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13), pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius skundą. Tai atsispindi ir LVAT praktikoje (pvz., 2018-03-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1963-822/2018).
Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kada, anot jo, buvo sugadinti jo daiktai, taip pat nepateikė jokių kitų informatyvių, konkrečių detalių.
Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas turėjo pareigą pagrįsti prašomos turtinės žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė savo turto netekimo arba sužalojimo, taigi, nepagrindė turtinės žalos padarymo jam fakto ir dydžio. Taigi šiuo atveju, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, turtinės žalos atlyginimas negalimas.
Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
Šiuo atveju atsakovas vadovavosi teisės aktais, taigi, šioje veikoje nėra neteisėtų veiksmų ar neveikimo.
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. B. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos atlyginimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 2020-01-21 įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintos „Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos“ (TAR, 2020-04-03, Nr. 2020-06911) (toliau – Instrukcija) VII skyriuje (139-165 punktai) reglamentuota kratų ir apžiūrų atlikimo tvarka. Instrukcijos 139 punkte numatyta, kad „Siekiant surasti ir paimti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose, aptikti pabėgimui rengiamas vietas, surasti įstaigų teritorijose besislapstančius suimtuosius (nuteistuosius), atliekamos suimtųjų (nuteistųjų), įstaigų teritorijų ir patalpų kratos bei apžiūros“. Instrukcijos 140 punkte numatyta, kad „Kratas ir apžiūras atlieka įstaigų pataisos pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui suderinus su Kalėjimų departamento ar įstaigos direktoriumi ir kitų struktūrų pareigūnai. Kratas ir apžiūras atliekantys pareigūnai privalo būti reiklūs suimtiesiems (nuteistiesiems), korektiški, nežeminti jų garbės ar orumo, negadinti šių asmenų daiktų. <...>“. Instrukcijos 142 punktas numato, kad „Suimtojo (nuteistojo) krata – suimtojo (nuteistojo) drabužių, avalynės, turimų daiktų ir kūno apieška, siekiant patikrinti, ar jis neturi daiktų, nenumatytų suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose“. 143 punkte numatyta, kad „Suimtojo (nuteistojo) krata skirstoma į visuminę (išrengiant) ir dalinę (neišrengiant). Ją atlieka tos pačios lyties kaip suimtasis (nuteistasis) asmuo. Apieškodami suimtojo (nuteistojo) kūną (be drabužių) ir maisto produktus, kratą atliekantys pataisos pareigūnai privalo mūvėti vienkartines pirštines. <...>“. Instrukcijos 145 punkte numatyta, kad „Visuminė asmens krata atliekama atskiroje patalpoje. Prieš kratą pasiūloma atiduoti daiktus, nenumatytus suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiamų įsigyti ir turėti daiktų sąrašuose. Po to nurodoma suimtajam (nuteistajam) paeiliui nusiimti galvos apdangalą, nusiauti avalynę, nusirengti drabužius iki apatinių drabužių. Visi turimi daiktai įdėmiai apžiūrimi ir apčiupinėjami. Ypatingas dėmesys atkreipiamas į drabužio siūles, apykaklę, pamušalą. Prireikus įtartinos drabužių vietos praduriamos yla, siūlės išardomos. Avalynė apžiūrima iš išorės ir vidaus. Suimtajam (nuteistajam) nurodoma pakelti rankas ir plačiai išžergti kojas. Kratą atliekantis pareigūnas kratą atlieka nuosekliai, apčiupinėdamas suimtojo (nuteistojo) kūną iš viršaus į apačią, o paskui apsukęs nuteistąjį – iš apačios į viršų. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai. Įtaręs, kad suimtasis (nuteistasis), kuriam atliekama visuminė krata, gali turėti ginklą ar bandys užpulti, kratą atliekantis asmuo nurodo jam atsistoti taip, kad būtų užtikrintas atliekančio kratą asmens saugumas.<...>“.
Iš suimtojo (nuteistojo) asmens kratų protokolų matyti, kad pareiškėjui kratos buvo atliktos 2021-06-17, 2021-07-15, 2021-09-14, 2021-09-21, 2021-09-22, 2021-09-28, 2021-09-29, 2021-10-04, 2021-10-20, 2021-10-22, 2021-11-04, 2021-11-10, 2021-11-09, 2021-11-16, 2022-02-02. Pareiškėjas skunde nenurodo kurią dieną pareigūnai atlikdami kratą nesilaikydami teisės aktų reikalavimų lietė pareiškėjo lytinius organus bei išeinamąją angą. Pareiškėjo teiginiai deklaratyvūs, pareiškėjas nedetalizavo jokių konkrečių aplinkybių. Teismas 2022-02-03 nutartyje pareiškėjui išaiškino, kad reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas. Turi būti nurodyta kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti ne tik neturtinės, bet ir turtinės žalos atlyginimą, tačiau nepateikia detalaus turtinės žalos dydžio apskaičiavimo, nepateikia įrodymų dėl patirtų turtinių nuostolių. Pareiškėjui išaiškintina, kad Civilinio kodekso 6.429 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Teismų praktikoje yra ne kartą pasakyta, kad turtinė žala nepreziumuojama, o turtinės žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2012). Kartu pažymėta tai, kad turtine žala pripažintinos tik realiai patirtos, pagrįstos, objektyviai būtinos išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Taigi, pareiškėjas, siekdamas prisiteisti turtinę žalą, privalo įrodyti, kad patyrė nuostolių dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Pareiškėjui pasiūlyta pateikti turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus (pvz.: rašytinius įrodymus, patvirtinančius maisto produktų, daiktų įsigijimo dokumentus (kvitus ir pan.)) ir detalius turtinės žalos apskaičiavimus. Pareiškėjas teikdamas patikslintą skundą nurodė laikotarpį nuo 2021-06-17 iki 2022-02-11 per kurį dėl atliekamų kratų patyrė žalą. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių turtinę žalą.
2022-03-07 pažymoje Nr. 61-524 nurodyta, jog pareiškėjas kreipėsi su skundais dėl kratų į Šiaulių TI direktorių (16-27 b. l.). Pareiškėjas 2022-01-24 kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su skundu dėl 2022-01-21 atliktos kratos. Skunde pareiškėjas nurodė, jog buvo sulaužytas stalinio laikrodžio rėmas, sugadinti maisto produktai: sutrupinti sausainiai, sutrinti, suspausti bananai. Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojas 2022-02-22 raštu Nr. 17-239 atsakė į pareiškėjo skundą. Rašte konstatuota, jog Šiaulių TI pareigūnai kratą atliko laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, pažeidimai nenustatyti. Taip pat pareiškėjui išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šį raštą apskundė teisės aktų nustatyta tvarka.
Pareiškėjas 2022-01-19 kreipėsi į Šiaulių TI direktorių su skundu dėl 2022-01-18 atliktos kratos. Skunde pareiškėjas nurodė, jog pareigūnas rankomis lietė pareiškėjo lytinius organus. Kratos metu maisto produktai buvo išmėtyti po visą kamerą bei sudėtas prie avalynės čiužinys, ant kurio pareiškėjas miega. Šiaulių TI direktoriaus pavaduotojas 2022-02-17 raštu Nr. 17-217 atsakė į pareiškėjo skundą. Rašte konstatuota, jog Šiaulių TI pareigūnai kratą atliko laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, pažeidimai nenustatyti. Taip pat pareiškėjui išaiškinta šio rašto apskundimo tvarka. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas šį raštą apskundė teisės aktų nustatyta tvarka.
Dėl kitų kratų pareiškėjas skundų Šiaulių TI direktoriui neteikė. Byloje pateikti kratų metų daryti vaizdo registratoriaus įrašai. Iš vaizdo įrašų nėra pagrindo konstatuoti, kad pareigūnai gadino pareiškėjo daiktus: laikrodį bei maisto produktus. Pagal Instrukcijos 145 punktą „kratą atliekantis pareigūnas kratą atlieka nuosekliai, apčiupinėdamas suimtojo (nuteistojo) kūną iš viršaus į apačią, o paskui apsukęs nuteistąjį – iš apačios į viršų. Suimtojo (nuteistojo) kūnas apčiupinėjamas per baltinius (prireikus, kūnas apžiūrimas). Apžiūrimi rankų ir kojų tarpupirščiai, ausys, medicininiai raiščiai, protezai“. Iš vaizdo registratoriaus įrašų, taip pat kitų byloje esančių dokumentų nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus atlikdami pareiškėjo kratą, nenustatyta, jog pareigūnai būtų žeminę pareiškėjo orumą. Pareiškėjas teikė skundus Šiaulių TI direktoriui dėl pareigūnų veiksmų kratų metų, šie pareiškėjo skundai buvo išnagrinėti ir nebuvo nustatyta jokių pareigūnų pažeidimų. Pareiškėjas šių raštų neskundė ir teisės aktų nustatyta tvarka nustatytų faktinių aplinkybių neginčijo.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų prieš pareiškėją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir nesant vienos iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti – valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), pareiškėjo prašymas priteisti jam neturtinės 10 000 Eur žalos ir 20 Eur turtinės atlyginimą iš Lietuvos valstybės atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus dėl 10 000 Eur neturtinės ir 20 Eur turtinės žalos atlyginimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.