- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-25
- Bylos Nr.
- ATP-1018-594/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00571-2014-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Antanaitis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo N. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. M. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad ji 2014-05-14 apie 13.06 val. Trakų kelyje A-4, 27 kilometre, vairuodama automobilį Honda, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiuodama 155 km/h greičiu, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 str. 6 d.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. M. nutraukė, nesant teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d. sudėties.
Šalies argumentai
Institucija skundžia Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą, prašo jį pakeisti ir paskirti N. M. 1250 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams. Apeliaciniame skunde nurodo, kad protokolo surašymo ir teisminio proceso metu automobilio vairuotoja neneigė, kad pažeidimo užfiksavimo laiku kartu su sūnumi važiavo darbo reikalais į Vilnių, ginčijo jai inkriminuotą leistino greičio viršijimą. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Kelių eismo taisyklių 133 p. pažeidimą pareigūnai nustatė panaudodami techninę priemonę - greičio matavimo prietaisą „Vizir 0605016“. Minėtai techninei priemonei yra išduotas metrologinės patikros liudijimas, patvirtinantis, kad ji tinkama naudoti greičio fiksavimui. Prietaiso panaudojimo teisėtumas nebuvo sukėlęs abejonių ir Alytaus rajono apylinkės teismui.
Apeliaciniame skunde Institucija taip pat nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai I. P. ir P. S. patvirtino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė būtent tam asmeniui, kurio vairuojamos transporto priemonės leistiną greitį užfiksavo. L. P. pažymėjo, kad fiksuodamas automobilio „Honda Civic“ greitį gerai įsidėmėjo automobilio valstybinį numerį. Sustabdžius greitį viršijusį automobilį buvo pasiūlęs vairuotojai susipažinti su prietaiso parodymais. Teismo posėdžio metu N. M. neneigė, kad supažindinusi su greičio matavimo prietaiso parodymais policija ją apkaltino viršijus leistinų greitį. Teisės pažeidimo įforminimo vietoje jokių abejonių, jog pareigūnai užfiksavo būtent N. M. vairuojamo automobilio greitį, nekilo. Versija apie dideliu greičiu aplenkusį automobilį iškelta bylos nagrinėjimo metu. Kito automobilio savo parodymuose nemini ir pažeidimą įforminę pareigūnai.
Institucijos manymu, teismas vertindamas įrodymus prioritetą suteikė N. M. ir jos sūnaus M. M. parodymams, o ne vertino įrodymų visumą. Tiesioginiai bylos įrodymai, t. y. liudytojų I. P. ir P. S. parodymai, duoti susipažinus su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą, patvirtina N. M. pateiktų kaltinimų pagrįstumą. Ta aplinkybė, kad vaizdinėje medžiagoje nesimato leistiną greitį viršijusio automobilio valstybinio numerio ir modelio, nereiškia, jog N. M. teisės pažeidimo nepadarė. Byloje nėra ginčo dėl pažeidimo užfiksavimo laiko, vietos. Duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdę policijos pareigūnai pasielgė neteisėtai ir išgalvojo 2014-05-14 tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, teismas nenustatė. Pareigūnų parodymų skirtumas buvo atsiradęs praėjus laikui nuo pažeidimo užfiksavimo, tačiau 2014-05-14 surašytas tarnybinis pranešimas parodymų prieštaravimus pašalina.
Atsiliepimas
N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-08-05 nutarimą palikti nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.
Nagrinėjamu atveju, N. M. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta už ATPK 124 str. 6 d. numatyto pažeidimo padarymą. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei išvadomis.
Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 str. 1 d., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N9-990/2006).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, sudarančių pagrindą konstatuoti, jog būtent N. M. 2014-05-14 apie 13.06 val. Trakų rajone, kelyje A-4, 27 kilometre, vairuodama automobilį Honda Civic, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), viršijo leistiną 90 km/h greitį ir važiavo 155 km/h greičiu. Priimdamas ginčijamą nutarimą, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Nėra pagrindo nesutikti su apylinkės teismo nuomone, kad pagrindinio įrodymo, kuriuo grindžiama N. M. kaltė padarius ATPK 124 str. 6 d. numatytą pažeidimą, t.y. radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaiso „Vizir“ nuotraukoje užfiksuoti duomenys yra neinformatyvūs, kadangi neįmanoma identifikuoti automobilio, kuris viršijo greitį, tuo tarpu institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, aiškesnės nuotraukos ar kitų objektyvių ir neginčijamų įrodymų nepateikė (nors teismas ir reikalavo pateikti pažeidimo vaizdo įrašą). Vien dėl tos aplinkybės, kad įvykio dieną panašiu laiku N. M. važiavo Trakų rajone keliu A-4 į Vilnių, nesant kitų objektyvių įrodymų, sieti šį faktą su policijos pareigūnų naudojamo prietaiso užfiksuotu nenustatytu automobiliu viršijančiu leistiną greitį, nepakanka.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teisės pažeidimo vietoje abejonių dėl to, kad pareigūnai užfiksavo kitą automobilį nekilo, o N. M. versiją apie dideliu greičiu jos vairuojamą automobilį aplenkusį kitą automobilį iškėlė tik bylos nagrinėjimo metu. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo (b.l. 2) matyti, jog N. M. iš karto nurodė, jog greičio neviršijo, visą laiką žiūrėjo į spidometrą ir nesutiko su pažeidimu. Teismo posėdžio metu N. M. nurodė iš esmės tokias pačias aplinkybes, kad važiavo tinkamu greičiu, jo neviršijo, su pažeidimu nesutiko, o į pateiktą klausimą atsakė, kad pareigūnai galėjo supainioti, nes važiuojant mišku ją pralenkė kitas automobilis, kurio greitis buvo didelis. Nors institucija remiasi tarnybiniu pranešimu ir policijos pareigūnų teismo posėdžio metu duotais parodymais, tačiau aukštesnysis teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog pareigūnų parodymai kelia abejonių dėl jų patikimumo, todėl šių motyvų esmės neatkartoja. Pažymėtina, kad pareigūnai automobilį viršijantį greitį fiksavo važiuodami priešpriešais, automobilis važiavo dideliu greičiu, todėl be abejo per tą laikotarpį, kol pareigūnai apsisuko ir prisivijo automobilį (įvertinus, kad pareigūnai važiavo 82 km/h greičiu, todėl iki apsisukimo visų pirma turėjo praktiškai sustoti, o po to vėl padidinti greitį), praėjo tam tikras laiko tarpas. Per tą laiką automobilis, viršijęs greitį, važiuodamas tokiu greičiu turėjo nuvažiuoti nemažą atstumą (skaičiuojant matematiškai per 1 minutę apie 2,5 km), o tai labiau atitinka N. M. nei pareigūnų aiškinimą apie prisivijimo aplinkybes, galimybę jog per tą laiką, automobilis viršijęs greitį nuo pareigūnų atitolo, o per klaidą buvo sustabdytas N. M. vairuojamas automobilis. Be to, pareigūnai teisme negalėjo apibūdinti greitį viršijusio automobilio (markės, spalvos). Dėl šių priežasčių neatmetama galimybė, jog pareigūnai galėjo suklysti, o pažeidėjai abejojant ar nuotraukoje yra užfiksuotas jos automobilis ir teigiant, jog greičio ji neviršijo, nėra galimybių pašalinti minėtas abejones. Esant išdėstytoms abejonėms, tarnybinis pranešimas nėra tinkamas ir pakankamas įrodymas N. M. kaltei pagrįsti.
Apylinkės teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Apibendrinus išdėstytą, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, teismas išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.