Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2014-08-05 · Byla Nr. A2.6.-799-849/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutarimas · 2014-08-05Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-09-25Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-08-05
Bylos Nr.
A2.6.-799-849/2014
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00571-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Diana Atajeva
Pažeidėjas
N. M.
Advokatai
Vytautas Kucevičius
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-799-849/2014Proceso Nr. 4-13-3-00571-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1; 52.5. (S)
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. rugpjūčio 5 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, Inai Bencevičei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. M., jos atstovui advokatui Vytautui Kucevičiui, teismo posėdyje išnagrinėjo N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvės, LR pilietės, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusios, aukštojo išsilavinimo, dirbančios, nebaustos administracine tvarka, neteistos, administracinio teisės pažeidimo bylą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. 2014-05-14 buvo rašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d. už tai, kad ji 2014-05-14 apie 13.06 val. Trakų kelyje A-4 27 kilometre, vairuodama automobilį Honda, v/nr. (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną 90 km/h greitį, važiuodama 155 km/h greičiu.

N. M. nepripažino padariusi jai inkriminuojamo pažeidimo, nes greičio ji neviršijusi. Parodė, kad įvykio dieną ji važiavo su sūnumi M. M. darbo reikalais į Vilnių tarnybiniu automobiliu „Honda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), auksinės spalvos. Likus 15 km. ties keliu į Lentvarį pastebėjo iš paskos kurį laiką paskui jos automobilį važiuojantį policijos automobilį, kuris vėliau įsijungė švyturėlius, ją prisivijo ir sustabdė. Jai sustojus priėjo pareigūnas ir pasakė, kad ji viršijo greitį, nes važiavo 155 km/h greičiu. Ji labai nustebo, nes tokiu greičiu niekada nevažiuojanti, juo labiau kad važiavo su sūnumi, ir jos automobilyje yra elektroninis spidometras, todėl gerai matėsi greitis. Ji paprašė parodyti fiksuotą greitį. Jai priėjusi prie policijos pareigūnų automobilio, pareigūnai parodė užfiksuotą greitį ir automobilį, bet pagal vaizdą negalima buvo suprasti, kas tai per automobilis. Jos nuomone, pareigūnai kažką supainiojo, nes prieš ją sustabdant, jos vairuojamą automobilį dideliu greičiu lenkė kitas automobilis, kurio markės ir spalvos ji negali nurodyti- apie tai ji net perkalbėjo su savo sūnumi.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą suraišiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Pažeidimo faktą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas grindė duomenimis, užfiksuotais pareigūnų tarnybiniame pranešime ir radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaiso „Vizir“ parodymais (b.l. 3,4).

Ištyrus byloje esančius duomenis, kuriais įrodinėjama padarytas N. M. pažeidimas, nustatyta, kad nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo viršijo greitį pagal ATPK 124 str. 6 d.

Byloje esančioje fotonuotraukoje užfiksuotas automobilis, važiuojantis 155 km/h greičiu, tačiau iš šios nuotraukos negalima nustatyti nei važiuojančio automobilio markės, nei valstybinių numerių (b.l. 4).

Iš tarnybinio pareigūno I. P. pranešimo matyti, kad įvykio dieną jis, patruliuodamas su kolega P. S., pastebėję automobilį Honda Civic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotoja viršijo leistiną 90 km/h greitį, šį sustabdė ( b.l. 3).

Nors apklausti teismo posėdyje liudytojais pareigūnai I. P. ir P. S. nurodė analogiškas tarnybiniame pranešime aplinkybes, tačiau išsamiau aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes teismo posėdžio metu, jų parodymai iš esmės skyrėsi.

Liudytojas I. P. nurodė, kad įvykio dieną jo kolega buvo už vairo, o jis valdė greičio matavimo prietaisą, kad sustabdęs N. M. vairuojamą automobilį, priėjęs prie jos ir pranešęs apie padarytą pažeidimą, pasiūlė jai susipažinti su prietaiso parodymais, ką N. M. ir padarė. Tuo tarpu liudytojas P. S. teigė, kad vairuotoja nepageidavo susipažinti su greičio prietaiso parodymais.

Liudytojas I. P. teigė, kad jis gerai įsimena įtartinų automobilių numerius, todėl fiksuojant greitį mygtuko paspaudimu, jis būtent fiksavo N. M. vairuojamo automobilio, kurio numerius gerai įsidėmėjo, greitį, todėl kito automobilio negalėjo užfiksuoti, kad byloje yra pateikta nuotrauka (b.l. 4), kurioje būtent užfiksuotas jų stabdomas automobilis, tačiau teismo posėdžio metu liudytojas negalėjo nurodyti, kokios markės ir kokie buvo stabdomo automobilio valstybiniai numeriai. Liudytojas P. S., teismo posėdžio metu taip pat negalėjo nurodyti sustabdyto automobilio markės, spalvos, negalėjo jo identifikuoti ir apžiūrėjęs byloje esančią fotonuotrauką (b.l. 4).

Liudytojas I. P. nurodė, kad bylai galėjo pateikti tik tokią fotonuotrauką, kad geresnės kokybės nereikia, norint nustatyti pažeidimą. Tuo tarpu liudytojas P. S. parodė, kad fotografuojamo automobilio vaizdas monitoriuje yra geresnis, negu byloje pateikta fotonuotrauka, kuri yra blogos kokybės, kad užfiksuotos fotonuotraukos yra kaupiamos laikmenoje, o paskui perkeliamos į kompiuterį, ir tokie duomenys saugomi pas kuopos vadą.

Pažymėtina ir tai, kad abu liudytojai teismo posėdžio metu labai gerai ir smulkiai prisiminė būtent tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos pareigūno tarnybiniame pranešime: kaip jie stabdė N. M. vairuojamą automobilį, visą pokalbį su pačia vairuotoja, tačiau nei vienas nieko negalėjo pasakyti, kokį automobilį jie stabdė: kokia automobilio markė, spalva, valstybiniai numeriai.

Tokie liudytojų parodymai teismui kelia pagrįstų abejonių dėl jų patikimumo.

Kadangi N. M. kaltė iš esmės buvo grindžiama radiolokacinio transporto priemonių greičio matavimo ir vaizdo fiksavimo prietaiso „Vizir“ parodymais, t.y. byloje esančia fotonuotrauka (b.l. 4), pagal kurią teismo posėdžio metu nebuvo galimybės identifikuoti automobilio, kuris viršijo greitį, N. M. neigiant savo kaltę, teismas įpareigojo Vilniaus AVPK pateikti įrašytą vaizdo medžiagą apie N. M. padarytą pažeidimą ir pateikti geresnės kokybės fotonuotrauką iš policijos kaupiamos bazės ((b.l. 19,20, 34), tačiau tokių duomenų Institucija teismui nepateikė (b.l. 26).

Ištyrus teisme ir įvertinus byloje esančių visumą įrodymų, nustatyta, kad byloje pareigūno surinkti duomenys, kurių pagrindu buvo N. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, yra abejotini ir neįrodantys objektyviosios pažeidimo, numatyto ATPK 124 str. 6 d., pusės, paremti tik prielaidomis - N. M. neigiant savo kaltę, administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija privalėjo teismui pateikti neginčijamus įrodymus, įrodančius jai inkriminuojamą pažeidimą.

Tuo tarpu N. M. neigė padariusi jai inkriminuojamą pažeidimą, teigė, kad važiavo leistinu greičiu. Analogiškus paaiškinimus ji nurodė ir administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 2).

Liudytoju apklaustas jos sūnus M. M. parodė analogiškas aplinkybes kaip ir N. M.. Parodė, kad jam važiuojant su motina į Vilnių, jų automobilį nuolat lenkdavo kiti automobiliai. Patvirtino, kad mama, grįžusi iš pareigūno automobilio, buvo labai nustebusi, kad galėjo važiuoti daugiau kaip 150 km/h greičiu. Nustebo ir jis pats. Taip pat patvirtino ir tą aplinkybę, kad prieš sustabdant motinos vairuojamą automobilį, juos dideliu greičiu lenkė kitas automobilis.

Kitų duomenų, paneigiančių N. M. paaiškinimus ir liudytojo M. M. parodymus, byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, 2011-11-05 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2787/2011). Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 124 str. 6 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas ir nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena N. M. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną N. M. atžvilgiu nutraukti, nesant teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 124 str. 6 d., sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nutarimą priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja Diana Atajeva