Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. Š. ir D. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 str. 3 d., 139 str. 1 d. ir nuteistas:

pagal BK 139 str. 1 d. – laisvės atėmimu 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Taikytas BK 75 str. 1 d., 2 d. 8 p., ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 65 str. 1 d. 1 p. į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme nuo 2013-06-28 iki 2013-06-29 (1 parą) išbūtas laikas.

Iš V. E. priteista A. Š. naudai 3 970,37 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturinės žalos bei 1 537,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš V. E. priteista D. Š. naudai 575,89 Lt turtinės žalos ir 1 500 Lt neturtinės žalos bei 1 009,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Procesas dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. E. nuteistas už tai, kad jis pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ir susargdino žmogų bei dėl neatsargumo nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis, 2013 m. birželio 28 d., apie 22.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, į butą, adresu (duomenys neskelbtini), atsinešė pistoletą „HK P30“, tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2002 m. sausio 15 d. įstatymo redakcija Nr. IX-705) 30 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kuriame numatyta, kad ginklų, jų šaudmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklą nešiotis, gabenti neblaiviam (0,4 promilės ir daugiau), apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, V. E., minėto buto balkone, iš dėklo išsitraukė pistoletą “HK P30”, norėdamas juo pasigirti, tokiu būdu pažeidė įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriama numatyta, kad ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo trumpuosius šaunamuosius ginklus nešiotis taip, kad kiti asmenys jų nematytų, V. E., minėto buto balkone, iš dėklo išsitraukė pistoletą ir užtaisęs, per balkono langą, vieną kartą šovė į viršų, tokiu būdu pažeidė įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 5 punktą, kuriame numatyta, kad ginklų, jų šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo ginklus gabenti į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus bei įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą, šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo, ir nukentėjusiajam A. Š. paprašius parodyti pistoletą, pistoletas iššovė, dėl to šovinys kliudė nukentėjusiojo A. Š. kairę šlaunį, taip padarydamas nukentėjusiajam kairės šlaunies šautinius sužalojimus su pakinklinės arterijos ir venos pažeidimu, lydimu hipovolemijos, hemoraginės anemijos, šoko, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą bei už nukentėjusiojo A. Š. stovėjusios nukentėjusiosios D. Š. dešinę blauzdą, padarydamas nukentėjusiajai kiaurinės šautinės blauzdos žaizdą su fascijos ir raumenų pažeidimu, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu V. E. dėl neatsargumo sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą ir jį susargdino bei dėl neatsargumo nesunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. Š. sveikatą.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. Š. ir D. Š. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti. Priteisti iš V. E. A. Š. naudai 3 970,37 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos, nuo priteistos sumos (33 970,37 Lt) penkių procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. balandžio 9 d. iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, bei 1 537,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš V. E. D. Š. naudai 575,89 Lt turtinės žalos ir 1 500 Lt neturtinės žalos, nuo priteistos sumos (2075,89 Lt) penkių procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. balandžio 9 d. iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, bei 1 009,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Priteisti iš V. E. A. Š. ir D. Š. naudai bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliaciniame procese. Teigia, kad teismas neišspręsdamas klausimo dėl nukentėjusiųjų reikalavimo priteisti nukentėjusiesiems sumų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, pažeidė BPK 115 straipsnio 1 dalies normas. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kadangi prievolių atsiradimo pagrindas yra tiek sutartinis, tiek deliktas, todėl ši norma yra bendroji procesinių palūkanų nuostata ir taikoma, nepriklausomai nuo to, iš kokios prievolės kyla žala. Pareiga atlyginti padarytą žalą yra piniginio pobūdžio. Dėl procesinių palūkanų priteisimo bei skaičiavimo momento bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimo, išsamiai pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė mišri septynių teisėjų kolegija 2014 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. 3K-7-144/2014. Apeliaciniame skunde cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 29 d. nutartis Nr. 3K-3-233/2006, 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis Nr. 3K-3-505/2010. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra viena iš dispozityvumo principo civiliniame procese apraiškų, reiškianti, jog bylos nagrinėjimo dalyką lemia šalys, todėl prašyti priteisti procesines palūkanas yra ieškovo teisė, bet ne pareiga, o teismas negali savo nuožiūra pakeisti šių palūkanų skaičiavimo momento kitaip, negu nustatyta įstatyme. Nukentėjusiųjų reikalavimai priteisti procesines palūkanas pareikšti patikslintuose ieškiniuose, kurie buvo pateikti ir teismo priimti 2014 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje, todėl, procesinės palūkanos skaičiuotinos nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki sprendimo visiško įvykdymo. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo aiškinimu, jog pripažįsta nukentėjusiųjų teisę dėl procesinių palūkanų reikalavimo, tačiau tik kai nuosprendis įsiteisės ir bus perduotas vykdyti. Mano, jog taip yra labiau ginamos kaltininko, o ne nukentėjusiųjų interesai. V. E. prievolė nukentėjusiesiems atsirado žalos padarymo momentu, t. y. prievolė kilo iš delikto (CK 6.245 str. 4 d.), o ne teismui priėmus nuosprendį. Be to, nukentėjusieji būtų priversti su nauju ieškiniu kreiptis į teismą, o tai pažeistų proceso koncentruotumo, ekonomiškumo bei teisingumo principus. Teigia, kad toks teismo aiškinimas prieštarauja nurodytai suformuotai teismų praktikai šiuo klausimu. Sprendžiant procesinių palūkanų priteisimo klausimą teismas turėjo įvertinti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės mišrios septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartyje Nr. 3K-7-144/2014 pateiktus išaiškinimus, o ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 11 d. nutartyje Nr. 2K-234/2010 pateiktus aiškinimus. Nuosprendyje dėl procesinių palūkanų reikalavimo nepasisakyta, todėl apeliantams neaišku ar šis nukentėjusiųjų reikalavimas atmestas, ar teisė į procesines palūkanas paliekama, jos įgyvendinimą nukeliant iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Apeliantų nuomone, teismas neišspręsdamas nukentėjusiųjų civilinių ieškinių visų reikalavimų, netinkamai išsprendė nuosprendžio klausimus, todėl yra pagrindas pakeisti nuosprendį (BPK 328 str. 4 p.).

Nukentėjusiųjų atstovė advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skundu nukentėjusieji A. Š. ir D. Š. prašo priteisti iš V. E. A. Š. naudai 3970,37 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos, nuo priteistos sumos (33 970,37 Lt) penkių procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. balandžio 9 d. iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, bei 1 537,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisti iš V. E. D. Š. naudai 575,89 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt neturtinės žalos, nuo priteistos sumos (2075,89 Lt) penkių procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. balandžio 9 d. iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo, bei 1009,50 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Pirmosios instancijos teismas, kaip ir prašoma apeliaciniame skunde, iš V. E. priteisė A. Š. naudai 3 970,37 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos bei 1 537,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė D. Š. naudai 575,89 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt neturtinės žalos bei 1009,50 Lt bylinėjimosi išlaidų. Todėl reikėtų suprasti, kad apeliantai sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu turtinės, neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų dydžiu, tik prašo priteisti penkių procentų dydžio procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014 m. balandžio 9 d. iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo nuo A. Š. ir D. Š. naudai priteistos turtinės ir neturtinės žalos. Apeliaciniame skunde nukentėjusieji teigia, kad nuosprendyje dėl procesinių palūkanų reikalavimo nepasisakyta, todėl apeliantams neaišku ar šis reikalavimas atmestas, ar teisė į procesines palūkanas paliekama, jos įgyvendinimą nukeliant iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais reikia sutikti. Nukentėjusieji A. Š. ir D. Š. 2014 m. balandžio 9 d. teismo posėdyje nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pateikė patikslintus civilinius ieškinius ir prašė priteisti penkių procentų dydžio procesinių palūkanų, jas skaičiuojant nuo šio ieškinio pateikimo dienos (2 t. b. l. 117-122, 142-146), nors skundžiamame nuosprendyje teismas aptarė šį reikalavimą, bet rezoliucinėje dalyje sprendimo dėl procesinių palūkanų nepriėmė.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė nukentėjusiesiems padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį, tačiau neišsprendęs reikalavimo priteisti procesines palūkanas, neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad procesinės palūkanos gali būti skaičiuojamos ir priteisiamos tik po to, kai šis nuosprendis įsiteisėja ir pateikiamas vykdyti, bet jų nepriteisė, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas.

CK 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnis numato, kad skolininkas praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Kadangi pirmosios instancijos teismas iš V. E. priteisė A. Š. naudai 3 970,37 Lt turtinės žalos ir 30 000 Lt neturtinės žalos, taip pat priteisė D. Š. naudai 575,89 Lt turtinės žalos ir 1500 Lt neturtinės žalos, todėl vadovaujantis CK 6.37 straipsnio, CK 6.210 straipsnio nuostatomis, iš V. E. turi būti priteistos metinės 5 procentų palūkanos nuo priteistos turtinės ir neturtinės žalos.

Nukentėjusieji A. Š. ir D. Š. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniame skunde reiškė reikalavimą priteisti procesines palūkanas nuo civilinio ieškinio pareiškimo datos. Apeliantai skunde remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kurioje išaiškinta, kad procesinės palūkanos yra kompensuojamosios palūkanos. Procesinės palūkanos pasižymi tuo, kad jos skaičiuojamos nuo visos įsiskolinimo sumos ir skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidariusius kreditoriaus nuostolius. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis). Ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).

Tačiau teismų praktika dėl procesinių palūkanų skaičiavimo pradžios civilinėse ir baudžiamosiose bylose skiriasi. Tai patvirtina ir Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kurioje pasisakyta, kad deliktinės atsakomybės atveju teisė reikalauti procesinių palūkanų galima įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam konkretų nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Išaiškinta, kad palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Civilinio kodekso nuostatos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių. Šiems santykiams būdinga tai, kad yra fiksuoti tam tikra teisine forma – sutartimi, ar iš sutarties atsiradusia konkretaus dydžio prievole ir yra praleistas terminas piniginei prievolei įvykdyti. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Išsakyta nuomonė, kad deliktinės atsakomybės atveju tarp šalių nėra kreditoriaus ir skolininko santykių, nes turtinės ir neturtinės žalos dydis nustatomas bylos proceso metu ir fiksuojamas teismo proceso baigiamajame akte išnagrinėjus bylą. Atskirojoje nuomonėje nesutinkama su tuo, kad deliktinės atsakomybės atveju procesinės palūkanos turi būti skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme, nes Civilinio kodekso XXII skyriaus trečiajame skirsnyje „Deliktinė atsakomybė“ nėra normos dėl procesinių palūkanų. Pažymima, kad plečiamai išaiškinus CK 6.37 straipsnio 2 dalies nuostatas ir pripažinus, kad deliktinės atsakomybės atveju nukentėjusysis turi teisę į procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme, būtų pažeistas procesinis šalių lygiateisiškumo principas, įtvirtintas Konstitucijos 29 straipsnyje ir CPK 17 ir 42 straipsniuose. Remiantis tokiu teisės aiškinimu atsakovas deliktiniuose teisiniuose santykiuose būtų preziumuojamas skolininku nuo ieškinio priėmimo ir jam, priimant sprendimą atgaline data, būtų skaičiuojamos procesinės palūkanos nuo ieškinio pareiškimo, nepriklausomai nuo to, kiek užtruko teismo procesas ir kieno iniciatyva jis buvo tęsiamas. Pagal tokį teisės aiškinimą atsakovo kaip preziumuojamo skolininko teisinė padėtis būtų neapibrėžta ir dviprasmiška, nes jis iki sprendimo priėmimo nežino, ar ieškinys bus patenkintas, jei taip, tai kokio dydžio. Pagal tokį teisinį reguliavimą, siekdamas išvengti procesinių palūkanų priteisimo, atsakovas turėtų iš anksto, dar nepriėmus teismui sprendimo, atlyginti visą žalą pagal pareikštą ieškinį. Įtvirtinus tokį ginčo sprendimo būdą iš esmės pasunkinama atsakovo teisė ginčyti savo kaltę ir ieškinio dydį, o ieškovui sukuriamos prielaidos piktnaudžiauti teise. (Atskiroji nuomonė dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišrios išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Tokios praktikos yra laikomasi kasacinėse nutartyse Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010.

Nors CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tačiau atsižvelgiant į aptartą teismų praktiką, baudžiamosiose bylose, baudžiamajame procese, visų pirma, sprendžiamas asmens kaltės klausimas, žalos padarymo faktas jo neteisėtais veiksmais ir nustatomas padarytos žalos dydis. Įsiteisėjus teismo sprendimui, atsiranda ir prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, o procesinių palūkanų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, teisė reikalauti procesinių palūkanų atsiranda įsiteisėjus teismo sprendimui, nustatančiam nusikaltimu padarytos žalos dydį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2010, 2K-181/2010).

Todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš nuteistojo V. E. priteistinos 5 procentų metinės palūkanos nuo priteistų A. Š. 33 970,37 Lt, D. Š. 2075,89 Lt, kurios turi būti skaičiuojamos nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Apeliaciniame skunde prašoma priteisti išlaidas už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teisme nukentėjusiesiems A. Š. ir D. Š. atstovavo advokatė Diana Kaunienė. Teismui pateikta sąskaita už teisines paslaugas 400 Lt ir pinigų priėmimo kvitas (3 t. b. l. 43-44), kurie patvirtina, kad A. Š. sumokėjo advokatei 400 Lt už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Todėl šios nukentėjusiojo patirtos išlaidos priteistinos iš nuteistojo V. E..

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš V. E. A. Š. ir D. Š. penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo jiems priteistos turtinės ir neturtinės žalos, palūkanas skaičiuoti nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y. 2014 m. gruodžio 18 d. iki visiško prievolės įvykdymo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Priteisti A. Š. iš V. E. 400 Lt advokato teisinės pagalbos apeliacinės instancijos teisme išlaidoms atlyginti.