- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 2A-801-585/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-03450-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka (pran.), Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė
- Atsakovas
- A. S.
- Trečiasis asmuo
- BUAB „Togas“
- Kategorijos
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Vytauto Zeliankos, kolegijos teisėjų Jelenos Šiškinos ir Tatjanos Žukauskienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovams A. S. ir A. S. dėl skolos, palūkanų, nuostolių iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, trečiuoju asmeniu BUAB „Togas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė priteisti iš atsakovų A. S. ir A. S. 4 968, 74 Lt pradelstų mokėjimų, 6 763, 00 Lt palūkanų įmokų, 3 915, 79 Lt turto pardavimo nuostolio bei 4 674, 62 Lt papildomų išlaidų, iš viso - 20 322, 15 Lt, taip pat 5 % metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimus grindė 2007-10-15 ieškovo su UAB „Togas“ sudaryta lizingo sutartimi Nr. LT062060, pagal kurią UAB „Swedbank lizingas“ nupirko ir perdavė UAB „Togas“ krautuvą LOCUST 903 su šakėmis padėklams L903, o pastaroji įsipareigojo kas mėnesį mokėti periodines įmokas su palūkanomis, taip pat 2007-10-15 ieškovo su atsakovais A. S. ir A. S. sudarytomis laidavimo sutartimis Nr. LT062060/L, pagal kurias atsakovai įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjo–UAB „Togas“–neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas pagal minėtą lizingo sutartį. Ieškovas nurodė, kad UAB „Togas“ nevykdžius savo sutartinių prievolių, ji 2008-07-18 pretenzija Nr. 01-20-920 buvo įspėta dėl įmokų nemokėjimo ir paraginta sumokėti skolą, o 2008-09-06 pranešimu Nr. 01-30-2980 ieškovas vienašališkai nutraukė lizingo sutartį ir pareikalavo sumokėti visą skolą ir perduoti pagal sutartis gautą turtą ieškovo įgaliotam atstovui. Trečiajam asmeniui skolos nesumokėjus, UAB „Swedbank lizingas“ pareikalavo, kad atsakovai iki nurodyto termino įvykdytų UAB „Togas“ prievoles, tačiau ir atsakovai savo pareigų neįvykdė.
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad lizingo sutartimi įgytą - krautuvą LOCUST 903 - ieškovas perėmė iš bankrutuojančios UAB „Togas“ likutine verte, kuomet atsakovai nedavė sutikimo realizuoti šį turtą žemesne nei įsiskolinimams padengti reikalinga kaina. Be to, atsakovai tvirtina negavę jokių ieškovo siunčiamų pranešimų. Atsakovų teigimu, skolą ieškovui galima išieškoti iš BUAB „Togas“ turto.
Tretysis asmuo BUAB „Togas“ atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-07-04 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovų A. S. ir A. S. solidariai 20 322, 15 Lt įsiskolinimo, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011-03-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir lygiomis dalimis 610 Lt žyminio mokesčio ieškovui UAB „Swedbank lizingas“, taip pat 21,50 Lt su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų į valstybės pajamas. Teismo vertinimu, atsakovai tinkamai neįvykdė 2007-10-15 laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų - lizingo bendrovei nutraukus sutartį dėl lizingo gavėjo kaltės, apmokėti pastarojo įsiskolinimus ir delspinigius ir sumokėti likutinę neišpirkto turto vertę bei įvykdyti kitus kliento įsipareigojimus pagal lizingo sutartį; nereagavo į ieškovo 2010-10-22 raginimus Nr. SL-SR-14107 ir Nr. SL-SR-14108 vykdyti laidavimo sutartis ir mokėti ieškovui UAB „Togas“ skolą pagal lizingo sutartį ir turto pardavimo nuostolius. Teismas vadovaudamasis LR Civilinio kodekso (toliau CK) 6.574 str. bei šalių sudarytų lizingo sutarčių 11.2.3 p. ir 11.3 p., pripažino ieškovui teisę reikalauti iš lizingo gavėjo bei atsakovų palūkanų įmokų už visą pagal įmokų grafikus likusį laikotarpį nuo sutarčių nutraukimo iki turto išpirkimo laikotarpio pabaigos, taip pat ir papildomas išlaidas, susijusias su turto pardavimu, t.y. mokestį UAB „Baltijos realizacijos centras“ už turto pardavimą. Pasisakydamas dėl ieškovo prašymo visą įsiskolinimą priteisti iš atsakovų, teismas nurodė, kad pagal CK 6.6 str. 4 d. skolininkų pareigai esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to tiek ją visą, tiek jos dalį. Teismas konstatavo, kad byloje įrodymų apie tai, kad kuris nors iš bendraskolių sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą nėra ir šalys tokių įrodymų į bylą nepateikė (CPK 176-179 str., str.), todėl ieškovo reikalavimus tenkino pilnai, iš atsakovo priteisė visą ieškovo paskaičiuota 20 233, 15 Lt skolą. Atsakovų argumentus, kad ieškovas be jų sutikimo pardavė turtą ir kad skola išieškotina iš trečiojo asmens teismas atmetė kaip neįrodytus.
Šalies argumentai
Atsakovai A. S. ir A. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-07-04 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apylinkės teismui. Nurodė, kad 2008-09-30 trečiajam asmeniui iškėlus bankroto bylą, jis balanso duomenimis turėjo 2 473 023 Lt vertės turto, kuris perduotas bankroto administratoriui. Apeliantų manymu, teismas patenkinęs ieškinį netinkamai aiškino ir teikė CK 6.6., 6.8. straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisinės praktikos. Kadangi UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą dėl visos prievolės pagal lizingo sutartį įvykdymo yra pareiškęs ir bankroto byloje, tai ieškovas neturi teisės papildomai reikalauti iš atsakovų 20 233, 15 Lt skolos, atitinkamai nesumažinęs savo reikalavimo bankroto byloje, kadangi neleistina piktnaudžiauti teise. Anot atsakovų, laidavimas yra papildoma prievolė, kurios galiojimas susijęs su pagrindinės prievolės galiojimu, todėl neišsprendus visų kreditorinių reikalavimų bankroto byloje, nėra pagrindo laiduotojų įpareigoti atlyginti skolininko prievoles.
Atsiliepimas
Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ atsiliepime su apeliaciniu skundu nesutiko, prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovai laidavimo sutartimis įsipareigojo įvykdyti kliento (lizingo gavėjo) neįvykdytas ar netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis ir įsipareigojo atsakyti lizingo bendrovei tokia pačia apimtimi kaip ir tretysis asmuo, todėl jie privalo padengti BUAB „Togas“ įsiskolinimus, delspinigius bei nuostolius. Laidavimo sutartys sudarytos nepažeidžiant CK 6.156 str. įtvirtinto sutarties laisvės principo, o pagal CK 6.189 str. jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.81 str. nustato ieškovui teisę pareikšti ieškinį tiek skolininkui, tiek ir laiduotojams (visiems kartu arba atskirai), kadangi jų atsakomybė yra solidarioji. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma būtų pareiškęs ieškinį kitam bendraskoliui. Todėl ieškovo kreditorinio reikalavimo patvirtinimas BUAB „Togas“ bankroto byloje nereiškia šio reikalavimo patenkinimo. Ieškovas nurodė, kad jo kreditorinį reikalavimą įtraukus į trečios eilės kreditorių sąrašą bankroto byloje, jis gali būti tenkinamas tik jeigu po dviejų pirmų kreditorių eilių reikalavimų patenkinimo bus likę turto. Praktika rodo, kad trečiosios eilės kreditorių reikalavimai bankroto bylose niekuomet nebūna patenkinti.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliantai skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą grindžia laidavimo teisinių santykių ypatumais, nurodydami, kad tai yra papildoma prievolė, kurios galiojimas susijęs su pagrindinės prievolės galiojimu, todėl atsakovų nuomone, negalima įpareigoti laiduotojų atlyginti skolininko prievoles kol neišspręstas skolos išieškojimo klausimas iš pagrindinio skolininko (nagrinėjamuoju atveju – skolininkui iškeltoje bankroto byloje). Toks laiduotųjų civilinės atsakomybės supratimas yra klaidingas, jis prieštarauja tiek įstatymo įtvirtintai laidavimo teisinių santykių esmei, tiek ir gausiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai laiduotojų atsakomybę reglamentuojančių teisės normų taikymo praktikai.
Pagal CK 76 str. 2 d. laidavimas yra papildoma (šalutinė) prievolė, pasibaigianti kartu su pagrindine prievole. CK 6.81 str. nustatyta, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai; laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą); be to, bendrai laidavę asmenys atsako kreditoriui solidariai. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo su atsakovais sudarytų 2007-10-15 laidavimo sutarčių 3, 4, 11 punktuose esančios sąlygos visiškai atitinka minėtas CK 6.81 str. įtvirtintas nuostatas (b. l. 13-16). Taip pat nustatyta, kad ieškovo skolininkui BUAB „Togas“, už kurį buvo laiduota, iškelta bankroto byla (b. l. 53). Tačiau šiuo atveju ieškinys pareikštas ne bankrutuojančiam skolininkui (jis byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu), o apeliantams. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Kasacinis teismas nė kartą yra pažymėjęs, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str. 1 d.) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu. CK 6.81 str. 1 d. įtvirtinta laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011).
Taigi, esant solidariajai skolininkų pareigai įstatymas suteikia ieškovui (kreditoriui) teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynimo būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti iš kurio solidariojo bendraskolio reikalauti prievolės įvykdymo. Pažymėtina, kad kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams (CK 6.14 str. 3 d.). Taigi bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui, ar pan. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad ieškovo pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo trečiajam asmeniui, kuris su atsakovais yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovams, kaip laiduotojams. Dėl to teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovas neturi teisės papildomai reikalauti iš atsakovų 20 233, 15 Lt skolos, atitinkamai nesumažinęs savo kreditorinio reikalavimo dydžio bankroto byloje.
Apylinkės teismas teisingai konstatavo, kad ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ negavus iš trečiojo asmens tinkamo prievolės įvykdymo, jis įgijo laidavimo sutarčių 3, 4 punktuose numatytą teisę pareikalauti, kad skolininko prievoles ieškovui įvykdytų tiek atsakovai (laiduotojai), tiek trečiasis asmuo bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek ir jos dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad minėta apeliantų ginčijama pirmosios instancijos teismo išvada atitinka CK 6.6 str. 4 ir 5 d. d., 6.14 str. 3 d., 6.81 str. ir tarp šalių sudarytos laidavimo sutarties 3, 4, 11, 13 punktų nuostatas.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.