- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-06
- Bylos Nr.
- 2A-2374-567/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- UAB „Visagino būstas“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- I. B.
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Visagino būstas“ apeliacinį skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-12-844/2012 pagal ieškovo UAB „Visagino būstas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo I. B..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Visagino būstas“ 2011-06-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. K., mirusios 2011-03-21, 495,29 Lt įsiskolinimą, 30,05 Lt delspinigių, už ieškovo UAB „Visagino būstas“ suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas. Nurodė, kad 2011-05-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė N. K.. Visagino savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius 2011-04-05 laišku Nr. (2.34)-3-123 pranešė ieškovui, kad N. K., gim. 1945-12-18, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mirė 2011-03-21. Pagal 2005-07-07 Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį Nr. 24-3-250, N. K., kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, buvo įsipareigojusi kas mėnesį nustatytu laiku mokėti mokesčius už UAB „Visagino būstas“ suteiktas paslaugas. Pagal 2011-06-03 buhalterinę pažymą mirusios N. K. įsiskolinimas UAB „Visagino būstas“ už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-03-21 sudaro 525,34 Lt: 495,29 Lt skola už komunalines paslaugas, 20,05 Lt delspinigiai pagal 1995-01-26 Įstatymą Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniam asmenims“. Visagino 2-o notarų biuro notarė A. S. 2011-06-01 laišku Nr. 25 bei Visagino 1-o notarų biuro notarė A. S. 2011-06-03 laišku Nr. 72 pranešė ieškovui, kad po N. K. mirties, įstatyminiai arba testamentiniai įpėdiniai nesikreipė. Ieškovas teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, 44 p. nustatyta, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, davusi pranešimą apie numatomą palikimo perėjimą valstybei, turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo ir palikimo apsaugos, atsakovu pagal ieškovo reikalavimus yra Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip N. K., mirusios 2011-03-21, įpėdinis. Trečiasis asmuo I. B. nuo 2005-09-06 deklaravo gyvenamąją vietą bute, priklausančiame N. K., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau apie jo giminystės ryšius su mirusia N. K. ieškovui nežinoma (LR CK 4.82 str. 3 d., 5.63 str., 5.64 str., 6.1 str., 6.2 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublika pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą ir neteisėtą. Nurodė, kad pagal turimus duomenis yra trys N. K. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą - palikėjos vaikai. Palikėjos sūnus I. B. gyvenamąją vietą yra deklaravęs (duomenys neskelbtini), t. y. bute, kuris nuosavybės teise priklausė N. K., todėl yra didelė tikimybė, kad N. K. palikimas bus priimtas, faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovas, vadovaudamasis LR CK 5.63 str. l d., savo reikalavimus turi pareikšti įstatyminiams įpėdiniams. Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip institucija, paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę. Pagal LR CK 5.2 str. 3 d. nuostatas mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu nėra įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti. Nuo palikėjos N. K. palikimo atsiradimo dienos (2011-03-21) nėra praėjęs terminas palikimui priimti pirmos - šeštos eilės įstatyminiams įpėdiniams, todėl N. K. palikimas nėra perėjęs valstybei. Kadangi N. K. palikimas nėra perėjęs valstybei, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra tinkamas atsakovas šioje byloje bei neturi pareigos atsakyti pagal ieškinyje išdėstytą reikalavimą dėl N. K. įsiskolinimo už UAB „Visagino būstas“ suteiktas paslaugas priteisimo. Palikėja N. K. mirė 2011-03-21, todėl įstatyminiai įpėdiniai palikimą gali priimti iki 2012-09-21. Viena iš palikimo perėjimo valstybei sąlygų yra ta, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, Valstybinė mokesčių inspekcija, kaip institucija paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, negali pradėti palikimo perėjimo valstybei procedūros, nepasibaigus LR CK 5.50 str. numatytam terminui priimti palikimą visoms šešioms įpėdinių pagal įstatymą eilėms, t.y. 18 mėn. po palikėjos mirties. Atsakovas pažymėjo, jog N. K. palikimas nėra perėjęs valstybei, todėl Valstybinė mokesčių inspekcija nėra tinkamas atsakovas šioje byloje bei neturi pareigos atsakyti pagal ieškinyje išdėstytą reikalavimą dėl N. K. įsiskolinimo už UAB “Visagino būstas” suteiktas paslaugas priteisimo (LR CK 5.2 str., 5.63 str.).
Trečiasis asmuo I. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Visagino miesto apylinkės teismas 2012-02-27 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo UAB „Visagino būstas“ 49,26 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu į valstybės pajamas. Teismas nustatė, kad mirusioji N. K. 2005-07-07 buvo sudariusi su UAB „Visagino būstas“ pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartį (b.l. 6). N. K. mirė 2011-03-21 (b.l. 8). Visagino 2-ojo notarų biuro notarė A. S. 2011-06-01 raštu Nr. 25 informavo UAB „Visagino būstas“, kad į Visagino 2-ą notarų biurą po N. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirusios 2011-03-21, testamentiniai ir įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė (b.l. 11). Visagino 1-ojo notarų biuro notarė A. S. 2011-06-03 raštu Nr. S-72 informavo UAB „Visagino būstas“, kad į Visagino 1-ą notarų biurą po N. K., kurios paskutinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), mirusios 2011-03-21, testamentiniai ir įstatyminiai įpėdiniai nesikreipė (b.l. 12). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausė N. K. 2005-05-26 Mainų sutarties Nr. 3570 pagrindu nuo 2005-05-30 (b.l. 13-15). LR CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas Lietuvos Respublika nėra priėmusi palikėjos N. K. palikimo (2012-02-24 testamentų registro išrašas Nr. 655030) (b.l. 62). Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal LR CK 5.63 str. 1 d. kreditorius, pareikšdamas reikalavimus arba reikšdamas teisme ieškinį, informuoja įpėdinius apie savo reikalavimus. Šie veiksmai bet kuriuo iš nurodytų būdų turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Nurodytas trijų mėnesių terminas priklausomai nuo to, kur turi būti atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-22 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2006). LR CPK 45 str. 1 d., numato, kad teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, arba ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti, gali vienos iš šalių motyvuotu prašymu, nenutraukdamas bylos, pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu. Šio straipsnio 3 d. numato, kad jeigu ieškovas nesutinka, kad atsakovas būtų pakeistas kitu asmeniu, teismas nagrinėja bylą iš esmės. Kadangi ieškovo atstovė mano, kad atsakovas yra tinkamas ir nesutiko, kad byloje atsakovais galėtų būti kiti asmenys, teismas bylą nagrinėjo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo LR CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes informacija apie palikėjo kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Teismas pažymėjo, kad reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas atliekami LR CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį – įpėdinis gali atsisakyti palikimo arba priimti jį, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių pareigų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą; testamento vykdytojas ar palikimo administratorius privalo informuoti įpėdinį apie palikėjo skolas ir kt. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio LR CK 5.63 str. 1 d., įtvirtintas trijų mėnesių pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, teismo gali būti pratęstas, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.). Teismas konstatavo, jog nagrinėjamojoje byloje ieškovas ieškinį atsakovei pareiškė 2011-06-21, t.y. nepraleidęs trijų mėnesių termino. Atsakovas per įstatymo nustatytą terminą mirusios palikimo nepriėmė. LR CK 5.50 str. 3 d., 5.53 str. 3 d. nustatyti terminai įstatymų leidėjo nesaistomi LR CK 5.63 str. 1 d., nustatyto termino palikėjo kreditoriams pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Įstatymai neįtvirtina palikėjo kreditorių pareigos LR CK 5.63 str. 1 d. nurodytus informavimo apie egzistuojančius reikalavimus į palikėjo turtą veiksmus atlikti anksčiau negu įpėdiniai priims palikimą. Teismas konstatavo, jog įstatyme nurodyta, kad palikėjo kreditoriai reikalavimus pareiškia, be kita ko, jau priėmusiems palikimą įpėdiniams, todėl palikėjos kreditorius turi teisę, laikydamasis LR CK 5.63 str. 1 d., nustatyto trijų mėnesių termino, kuris skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, atlikti šioje teisės normoje nurodytus veiksmus ir ši palikėjo kreditoriaus teisė (terminas, per kurį ši teisė turi būti įgyvendinama) nesaistoma LR CK 5.50 str. 3 d. ir (arba) LR CK 5.53 str. 3 d. nurodytų aplinkybių, atitinkamai, palikimo priėmimo bei turto apyrašo sudarymo. Pirmosios instancijos teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškinio argumentus, kuriais teigiama, kad LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą reikėtų aiškinti kaip negalintį būti ilgesniu negu terminas palikimui priimti, kadangi atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, nėra priėmusi palikėjos N. K. palikimo (LR CK 5.2 str., 5.50 str., 5.63 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Visagino būstas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – sustabdyti bylą iki bus išnagrinėtas atsakovui paveldėjimo teisės liudijimas dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad ieškovas yra palikėjos N. K. kreditorius. Pagal LR CK 5.63 str. 1 d. palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, pareikšti ieškinį teisme dėl paveldėto turto. Apeliantas teigia, jog įstatymas palikėjo kreditoriams suteikė diskrecijos teisę, kokiu būdu ginti savo teises. Kreditoriaus UAB „Visagino būstas“ reikalavimo tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes, informuodamas apie palikėjo skolas, kreditorius padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Visagino miesto 2 biuro notarė A. S. 2011-06-01 laišku Nr. 25 bei Visagino 1 notarų biuro notarė A. S. 2011-06-03 laišku Nr. 72 pranešė, kad po N. K. mirties įstatyminiai arba testamentiniai įpėdiniai nesikreipė. Apeliantas teigia, jog N. K. palikimas pereis valstybei. Trečiojo asmens I. B. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 2005-09-06 yra mirusiajai N. K. priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Apie giminystės ryšius UAB „Visagino būstas“ nieko nežinoma, kadangi Gyventojų registro tarnyba atsisakė pateikti duomenis apie N. K. vaikus. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje ieškovas pareiškė reikalavimus, nepraleidęs 3 mėnesių termino, bet nesutinka su teismo motyvu, kad įstatymai neįtvirtina palikėjo kreditorių pareigos LR CK 5.63 str. 1 d. nurodytus informavimo apie egzistuojančius reikalavimus į palikėjo turtą veiksmus atlikti anksčiau negu įpėdiniai priims palikimą. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad LR CK 5.50 str. 3 d. nustatytais terminas N. K. įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai nesikreipė dėl palikimo priėmimo, todėl palikimą priims valstybė, nes ji neturi teisės atsisakyti priimti palikimą (LR CK 6.50 str., 5.63 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas, atstovaujamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas Visagino miesto apylinkės teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas atliekami LR CK 5.63 str. 1 d. nustatyta tvarka, yra tik informavimo veiksmas, kurio atlikimas teisiškai reikšmingas ta prasme, kad informacija apie palikėjo skolas bei galimus jo kreditorius yra lemianti vienokį ar kitokį šią informaciją gaunančio asmens elgesį - įpėdinis gali atsisakyti priimti palikimą arba priimti, pateikdamas teismui prašymą sudaryti paveldimo turto apyrašą ir taip apibrėždamas savo atsakomybės pagal kreditoriaus pareikštas turtines pretenzijas dėl jo paveldimų palikėjo skolinių įsipareigojimų apimtį, taip pat gali patenkinti kreditoriaus reikalavimą. Atsakovas pažymėjo, jog Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR finansų ministerijos yra žinoma apie galimą N. K. palikimo perėmimą valstybei. Palikėjos įstatyminiams įpėdiniams nepriėmus palikimo per LR CK 5.50 str. nustatytą terminą priimti palikimą visoms šešioms įpėdinių pagal įstatymą eilėms, bus pradėta N. K. palikimo priėmimo procedūra. Atsakovui taip pat yra žinoma N. K. skola UAB „Visagino būstas“, todėl tam, kad skola patektų į palikimo masę, nėra būtina ją priteisti iš galimo palikėjos įpėdinio. Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos neginčijo N. K. skolos UAB „Visagino būstas“ dydžio ir pagrįstumo. Kadangi UAB “Visagino būstas“ savo reikalavimą pareiškė per LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos paveldės ir N. K. turtinę pareigą, t.y. 525,34 Lt skolą už UAB „Visagino būstas“ teiktas paslaugas, net jei ši suma ir nebus priteista teismo sprendimu (LR CK 5.50 str., 5.62 str., 5.63 str.).
Trečiasis asmuo I. B. atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu:
1) turtas testamentu paliktas valstybei;
2) palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą;
3) nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo;
4) iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė.
To paties straipsnio 3 dalis numato, kad valstybė atsako už palikėjo skolas, neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės.
Tai, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (LR CK 5.63 str. 1 d., 2 d.), reiškia, kad palikėjo kreditoriaus teisėtų interesų apsaugai yra teisiškai reikšmingas civilinės bylos iškėlimo faktas, nes įstatymas numato trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti kreditoriaus reikalavimams bei galimybę teismui pratęsti šį terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.).
Nagrinėjamu atveju N. K., įgijusi nuosavybės teises į butą (duomenys neskelbtini) (b.l. 13-14), mirė 2011-03-21 (b.l. 7), todėl ieškovas UAB „Visagino būstas“, kaip palikėjos N. K. kreditorius, 2011-06-20 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. K., mirusios 2011-03-21, 495,29 Lt įsiskolinimą, 30,05 Lt delspinigių, už ieškovo UAB „Visagino būstas“ suteiktas komunalines ir eksploatacines paslaugas, realizavo būtinumą pareikšti teisme ieškinį, nepraleidžiant trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos, atsižvelgiant į tai, kad po palikėjos palikimo atsiradimo kreditoriui praleidus terminą reikalavimams pareikšti palikimą priėmęs asmuo turi teisę prieštarauti dėl termino prailginimo ar atnaujinimo palikėjos kreditoriaus reikalavimams pareikšti.
Ta aplinkybė, kad palikėjos įstatyminiams įpėdiniams nepriėmus palikimo per LR CK 5.50 str. nustatytą terminą priimti palikimą visoms šešioms įpėdinių pagal įstatymą eilėms, t.y. nuo 2011-03-21 palikimo atsiradimo praėjus 18 mėnesių Lietuvos Respublikos valstybė įgyja teisę pradėti N. K. palikimo priėmimo procedūrą, savaime nereiškia, kad priėmus palikėjo kreditoriaus ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, galima atmesti ieškinį formaliais pagrindais, neišsprendus klausimo, ar Lietuvos Respublikos valstybė įstatymų nustatyta tvarka atliko N. K. palikimo priėmimo procedūrą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo metu pagal byloje surinktų įrodymų visumą atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, yra tinkamas atsakovas, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas UAB “Visagino būstas“ savo reikalavimą pareiškė per LR CK 5.63 str. 1 d. nustatytą terminą, siekdamas realizuoti savo, kaip kreditoriaus teises tuo atveju, kai kiti įpėdiniai nepriėmė palikėjos palikimo ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR finansų ministerijos, atstovaudama Lietuvos Respublikos valstybę, paveldės ir N. K. turtinę pareigą, susijusią su mokesčiais už suteiktas paslaugas butui (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 45 str. 1 d., nes siūlydamas ieškovui pakeisti atsakovą į tinkamą atsakovą kitu asmeniu, neįtraukė kitų trečiųjų asmenų (CPK 47 str.), kurie pirmosios instancijos teismo nuomone, buvo tinkami atsakovai pagal pareikštą ieškinį (CPK 45 str.). Pažymėtina, kad atsakovas pateiktame pirmosios instancijos teismui atsiliepime į ieškinį (b.l. 25-26) nurodė, kad pagal turimus duomenis yra trys N. K. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą - palikėjos vaikai, kurių tarpe yra palikėjos sūnus I. B., todėl pirmosios instancijos teismas turėjo įtraukti kitus du palikėjos vaikus į bylos nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis (CPK 47 str.), nes bylos išsprendimas yra susijęs su jų materialiosiomis teisėmis. Teismas daro išvadą, kad dėl šio procesinio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar yra kitų palikėjos N. K. įpėdinių pagal įstatymą pagal visas šešias įpėdinių pagal įstatymą eiles, ir juos nustatęs, turėjo įtraukti trečiaisiais asmenimis į bylos nagrinėjimą, atsižvelgiant į tai, kad palikėjos kreditorius neturi įstatyminės galimybės gauti duomenis apie palikėjos įpėdinių pagal visas šešias įpėdinių pagal įstatymą eiles. Šiuo atveju nėra procesinės galimybės ištaisyti šiuos pažeidimus tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme, nes nėra galimas naujų trečiųjų asmenų įtraukimas į procesą apeliacinėje instancijoje.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino visų bylos aplinkybių dėl to, ar yra kitų palikėjos N. K. įpėdinių pagal įstatymą pagal visas šešias įpėdinių pagal įstatymą eiles, ar Lietuvos Respublikos valstybė įstatymų nustatyta tvarka atliko N. K. palikimo priėmimą, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylos iš esmės, nes įstatymų leidėjas draudžia bloginti apelianto padėtį. Bylos sustabdymo iki paaiškės, ar Lietuvos Respublikos valstybė įstatymų nustatyta tvarka atliko N. K. palikimo priėmimą, klausimo išsprendimas tiesiogiai apeliacinės instancijos teisme gali riboti byloje dalyvaujančių asmenų procesines teises į apeliaciją, todėl šis klausimas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme, nes apeliacinėje instancijoje draudžiama kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.).
Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui kitam teisėjui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apelianto priėmimu (CPK 313 str.). Teismas nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą, byla nagrinėtina įstatymų nustatyta tvarka (LR CPK 2 str., 8 str., 13 str., 177 str. - 179 str., 312 str. - 314 str., 320 str., 328 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Visagino miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.