- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-1142-577/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-13093-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič (pran.), Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- T. B., A. B., Nacionalinei žemės tarnybai, M. B., V. Č., Z. Č., V. P., S. P.
- Ieškovas
- R. J. C.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jadvygos Mardosevič, kolegijos teisėjų Zitos Smirnovienės ir Henricho Jaglinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų T. B. ir A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. J. C. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai, T. B., M. B., A. B., V. Č., Z. Č., Z. Č., V. P. (V. P.), S. P. dėl sutarties panaikinimo, trečiaisiais asmenimis byloje esant A. C., E. M. C., E. U., V. C., S. S., Vilniaus rajono 7 notarų biurų notarei J. Š., Vilniaus rajono 1 notarų biuro notarei L. Š., ir atsakovės T. B. patikslintą priešieškinį ieškovui R. J. C. dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. J. C. patikslintu ieškiniu prašė panaikinti 2007-12-05 tarp atsakovų sudarytą susitarimą, notarinio registro Nr. 1-10342, ir 2010-08-20 sudarytą žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartį, notarinio registro Nr. JŠ-8942. Paaiškino, kad ieškovui pagal 2005-05-30 paveldėjimo teisės liudijimą priklauso 1/32 dalis gyvenamojo namo, ūkinių pastatų ir kitų statinių, stovinčių 0,40 ha ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2008-03-26 įgaliojo atsakovą A. B. atlikti visus reikiamus veiksmus dėl šio žemės sklypo 0,0125 ha dalies pirkimo, įgaliotasis jokių veiksmų neatliko, tačiau pats tapo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininku. 2010 m. buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį minėtas žemės sklypas buvo padalintas į 4 sklypus. 2010-08-20 sutartimi dėl bendrosios nuosavybės ir naudojimo tvarkos nustatymo buvo padalintas 0,40 ha plotos žemės sklypas į 4 sklypus: 0,1419 ha, 0,1252 ha, 0,06 ha, 0,0728 ha ploto, ir nustatyta naudojimosi tvarka 0,1419 ha ploto žemės sklype su atsakovais. Žemės sklype nebuvo palikta valstybinės žemės sklypo dalies, kuria patikėjimo teise valdo atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba. Ieškovas pažymėjo, kad sutartyje nebuvo aptarta ieškovo galimybė naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais pastatais, todėl nepanaikinus minėtos sutarties, ieškovas negali iš valstybės išsipirkti žemės, ant kurios yra ieškovui priklausantys pastatai. Pasak ieškovo, šiuo metu ieškovui priklausantys statiniai yra svetimoje žemėje ir jis neturi galimybės naudotis savo turtu. 2010-08-20 žemės sklypo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės ir naudojimosi tvarkos nustatymo sutartyje bei Nekilnojamojo turto registre nėra aptartas servituto klausimas. Ieškovas nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius paaiškino, kad jis turi teisę, norėdamas išsipirkti/išsinuomoti žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalį, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus pateikti bendraturčių pritarimu patikslintus žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), planus su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje, kuriuose būtų patikslinti savininkams tenkančių žemės sklypų dalių plotai. Ieškovas tvirtino, kad atsakovas A. B. turėjo tvarkyti visus žemės dokumentus dėl padalijimo, turėjo atstovauti ieškovui, išpirkti žemę. Dėl žemės išpirkimo ieškovas nesikreipė. Ieškovas paaiškino, kad turtu negalėjo rūpintis, nes ten gyveno antra tėvo šeima. CK 4.80 str. 2 d. numatyta kompensacija, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė tris sąlygas dėl kompensacijos. Ieškovo nuomone, atsakovės priešieškinis nepagrįstas, nes byloje nėra sprendžiami atidalijimo klausimai, nėra nei vienos būtinos sąlygos. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su kompensacija, todėl prašė priešieškinį atmesti.