- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-19
- Bylos Nr.
- 2YT-5027-545/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-46650-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rima Bražinskienė
- Pareiškėjas
- UAB „Preskonita“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „Preskonita“ skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, -
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas UAB „Preskonita“ skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2016-10-12 nutartimi pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad piniginės lėšos areštuojamos tik nesant ar esant nepakankamai nekilnojamojo turto. 2016-10-12 nutartyje nebuvo specifikuota, kad turtas turi būti neįkeistas at kitaip neapsunkintas. Pareiškėjas 2016-11-11 pateikė duomenis, kad nuosavybės teise turi ilgalaikio turto, kurio likutinė vertė 211 818,57 Eur. Antstolis šio turto nevertino ir jo vertės nesiaiškino, nesiaiškino kokia apimtimi ir kokiam terminui įkeistas turtas, tiesiog atmetė turtą kaip netinkamą reikalavimo užtikrinimui. Teismas 2016-10-12 nutartimi nekėlė jokios sąlygos dėl turto įkeitimo, o numatė tik vienintelę sąlygą - turto pakankamumą. Taigi antstolė privalėjo panaikinti areštą banko sąskaitoms, kol nustatys ar skolininko nurodyto turto yra pakankamai reikalavimui nutarčiai įvykdyti. O nustatinėdama turto vertę, antstolė turėjo išsiaiškinti aplinkybes apie hipotekos kreditoriaus skolos likutį ir hipotekos terminą, kad galėtų daryti išvadą jog turto nepakanka. Tuo tarpu 2016-11-15 patvarkymas, priimtas nesiaiškinus nei turto vertės nei turto vertės ir hipotekos reikalavimo santykio, yra neteisėtas ir naikintas.
Suinteresuotas asmuo antstolė Brigita Palavinskienė su skundu nesutiko, 2016-12-19 patvarkymu skundo netenkino. Patvarkyme antstolė nurodė, kad patikrinus skolininko turtinę padėtį nustatyta, kad nuosavybės teise skolininkui priklauso nekilnojamojo turto. Remiantis hipotekos registro pateikiamais duomenimis visas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, kuria užtikrintos prievolės dydis sudaro 144 810,01 Eur. Skolininkui nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės yra išregistruotos ir joms dalyvavimas eisme yra draudžiamas. Transporto priemonę Nissan Quashqai skolininkas valdo, t. y., minėta transporto priemonė nuosavybės teise skolininkui nepriklauso. Papildomai paminėtina, kad kitas skolininkui priklausantis kilnojamasis turtas (prieskonių fasavimo įrenginiai), remiantis LR Hipotekos registro išrašu, yra įkeistas AB "DnB NORD" bankui. Remiantis tuo pačiu LR Hipotekos registro išrašu, nustatyta, kad skolininkas yra įkeitęs ir visas apyvartoje esančias ir būsimas prekių atsargas. Kito registruotino turto ir/ar turtinių teisių, priklausančių skolininkui surasti nepavyko. Atsižvelgiant į tai, kad nesuvaržyto registruotino turto skolininkas neturėjo, o visas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, 2016-10-14 turto aprašo aktu aprašytas aukščiau nurodytas hipoteka suvaržytas nekilnojamasis turtas bei areštuotos skolininko sąskaitos bankuose. Skolininkas įpareigotas pateikti detalią informaciją apie visą įmonei priklausantį nesuvaržytą turtą. Pažymėtina, jog minėtu patvarkymu skolininkas buvo informuotas, jog aprašytas įkeistas nekilnojamasis turtas neužtikrina išieškotojo reikalavimo, o skolininkui pateikus aukščiau nurodytą informaciją 2016-10-14 turto aprašas gali būti patikslintas arba pakeistas. 2016-10-24 buvo gautas skolininko prašymas dėl Laisvai disponuojamos sumos nustatymo. Atsižvelgiant į skolininko prašymą antstolė, nustatė skolininko banko sąskaitoje Nr. LT76 7400 0470 9772 3810 laisvai disponuojamą sumą 2352,71 Eur. Tik patikrinus oficialius antstolei prieinamus registrus bei nustačius, kad skolininkas neturi jokio registruotino, nesuvaržyto turto, kurio vertės realiai pakaktų tinkamam išieškotojo reikalavimo užtikrinimui, buvo areštuotos skolininko lėšos, esančios kredito įstaigose. Iš teismų formuojamos praktikos matyti, jog antstoliui atlikus aukščiau nurodytus veiksmus, t.y. - detaliai patikrinus skolininko turtinę padėtį ir nustačius, kad nesuvaržyto turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą/užtikrinti reikalavimą, nėra, atsiranda prielaidos taikyti atsakovui priklausančių kredito įstaigų sąskaitose esančių lėšų areštą. Aprašius tik skolininkui priklausantį hipoteka įkeistą turtą ir nesant kito jo turto ar lėšų galimai išieškotojui palankaus teismo sprendimo įvykdymas priklausys nuo hipotekos kreditoriaus valios, dėl ko yra pažeidžiama išieškotojo teisė kiek įmanoma operatyviai ir realiai patenkinti savo reikalavimą.
Suinteresuoto asmens OU „Biotehnoloogia“ atstovui procesiniai dokumentai išsiųsti per EPP sistemą, per nustatytą terminą suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundą teismui nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.
Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.
Antstolių įstatymo 3 str. 2 d. nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.
Teismų sprendimų įvykdomumą civiliniame procese užtikrina laikinosios apsaugos priemonės. Laikinosios apsaugos priemonės yra teisiniai ribojimai, teismo taikomi atsakovui ar jo turtui, kuriais siekiama užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Teismas turi teisę bet kurioje civilinio proceso stadijoje imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama garantuoti realų ir tinkamą būsimo procesinio teismo sprendimo byloje įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Vilniaus apygardos teismas 2016-10-12 nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo UAB „Preskonita“ atžvilgiu ir neviršijant 52 971,23 Eur sumos areštavo jam priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus ir turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant šį turtą bei iš jo kylančias teises perleisi tretiesiems asmenims, įkeisti ar kitaip apsunkinti. Pareiškėjas mano, kad teismas, priimdamas nutartį, nurodė, kad piniginės lėšos areštuojamos tik nesant ar esant nepakankamai nekilnojamojo turto, tačiau nėra nurodyta, kad turtas turi būti neįkeistas ar kitaip neapsunkintas. Pareiškėjas nurodo, kad jo turimo ilgalaikio turto vertė gerokai viršija sumą, kuriai pritaikytas areštas, todėl antstolė, pritaikiusi areštą piniginėms lėšoms, pasielgė netinkamai ir taip pažeidė pareiškėjo teises. Antstolė, patvarkyme, kuriuo atmetė pareiškėjo skundą, nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad nesuvaržyto registruotino turto skolininkas neturėjo, o visas nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, areštuotos skolininko sąskaitos bankuose. Antstolė teigia, kad areštavus hipoteka įkeistą turtą, šis išieškojimo pirmumo eile atitektų hipotekos kreditoriui ir tik nuo šio valios priklausytų ar būtų galimas skolos išieškojimas iš hipotekos kreditoriui įkeisto turto.
Lietuvos Respublikos hipotekos įstatymo 2 str. numatyta, kad hipotekos kreditorius turi teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto pirmiau už kitus kreditorius. LR CPK 664 str. nustato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę. Remiantis minėta teisės norma, pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Remiantis šiomis teisės normomis antstolė B. Palavinskienė nutarė areštuoti pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, nes pareiškėjui priklausantis nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka.
Išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto antstolis vykdo pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles. LR CPK 675 str. 2 d. nustatyta, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, t.y. antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti tiek skolininko turto, kad jo pakaktų teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, antstolis, naudodamasis jam suteiktais įgaliojimais, turi imtis aktyvių veiksmų ir areštuoti tiek turto, kad būtų realiai užtikrintas skolos ir vykdymo išlaidų padengimas. Net ir tuo atveju, kai kreditoriaus naudai yra hipoteka įkeistas turtas, LR CPK 675 str. 2 d. nuostata negali būti aiškinama kaip absoliučiai ribojanti antstolio teisę areštuoti hipoteka neįkeistą skolininko turtą.
Teismas pritaria antstolės nuomonei, kad jeigu ieškovui būtų priimtas palankus teismo sprendimas, jo įvykdymas besąlygiškai priklausytų nuo kreditorių valios leisti nukreipti išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. Pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu hipotekos kreditoriai nesutiktų, išieškoti iš hipoteka įkeisto turto iš viso nebūtų galima (CPK 746 str. 3 d.) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-127-275/2010). Antstolė, areštuodama hipoteka neįkeista turtą, ėmėsi priemonių užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Teismo manymu, kad lėšų areštas neapribotų atsakovo teisių daugiau, negu reikia, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą, kuriame priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, su prašymu nustatyti šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo išimtis, t.y. leidžiant mokėti mokesčius, socialinio draudimo įmokas, kitus privalomuosius mokėjimus bei atsiskaityti su ieškovu pagal civilinėje byloje pareikštą pareiškimą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad rašytiniais įrodymais įrodyta, kad pareiškėjo argumentai yra neteisingi, kad pareiškėjas, žinodamas apie skolą, nedėjo pastangų skolą padengti ir nenustačius antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmuose civilinio proceso įstatymo vykdymo procesą reglamentuojančių normų pažeidimų, darytina išvada, kad antstolė teisėtai ir pagrįstai atliko veiksmus pareiškėjo UAB „Preskonita“ atžvilgiu, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 512 - 513, 293 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo UAB „Preskonita“, į.k. 126110355, skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.
Vykdomąją bylą Nr. 0171/16/03920 nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.