Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-350-468/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-10-29
Bylos Nr.
eAN2-350-468/2024
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00065-2024-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Daiva Kazlauskienė
Pažeidėjas
I. M.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-350-468/2024Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00065-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.7; 1.4.11; 1.5.3; 21.11.10 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. spalio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 17 d. nutarimu I. M. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį 800 Eur bauda, taip pat jai paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 12 mėnesių, nes ji 2024 m. birželio 29 d., 10.50 val., Elektrėnų savivaldybėje, Pylimų kaime, Trakų gatvėje, vairavo automobilį „Opel Insignia Sports Tourer SW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai pirmojo patikrinimo metu jai buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, antrojo patikrinimo metu – 0,49 promilių neblaivumas, šiais savo veiksmais I. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi I. M. skundą tenkino iš dalies: Institucijos vyriausiosios tyrėjos 2024 m. liepos 17 d. nutarimą paliko nepakeistą ir I. M. skundo dalyje dėl administracinio poveikio priemonės sušvelninimo netenkino bei nustatė administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino pradžią nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos, t. y. nuo 2024 m. birželio 29 d.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde I. M. prašo: 1) panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį, 2) pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą (apeliantės nuomone, praėjęs 3 mėnesių laikotarpis, per kurį ji negalėjo vairuoti transporto priemonių, jau yra pakankamas, siekiant užkardyti nuo naujų nusižengimų padarymo) bei panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai.

4. I. M. teigia, kad per praėjusį laikotarpį, kai neturi teisės vairuoti transporto priemonių, ji jau pajuto visas įmanomas neigiamas pasekmes: jaučiasi labai suvaržyta, akivaizdžiai pablogėjo jos gyvenimo kokybė, praktiškai niekur nespėja, yra priversta naudotis visuomeniniu transportu arba nuolat kviesti/samdyti taksi ar prašyti pažįstamų, draugų pavėžėti. Nurodo, kad per šį laikotarpį ne tik pajuto didžiulius nepatogumus, tačiau, svarbiausia, padarė teigiamas išvadas dėl alkoholio vartojimo ir jau pasitaisė. Mano, kad priimtas nutarimas yra pernelyg griežtas, o paskirta nuobauda yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui, ypatingai atsižvelgiant į individualią jos situaciją.

5. Apeliantė patvirtina, jog iš tiesų teikė prašymą policijai taikyti alkobloką ir policija tokį jos prašymą tenkino – tokiu būdu buvo sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Nurodo, kad tik vėliau pradėjo domėtis ir sužinojo, jog alkoblokas yra įrengiamas automobilyje, tai yra stacionarus įrenginys, kuris negali būti išmontuojamas ir perkeliamas į kitą automobilį, be to, jo kaina siekia net 1500 Eur, o tai būtų per sunki finansinė našta jai. Taigi alkobloko įrengimas, atsižvelgiant į jo kainą, ją suvaržytų labiau nei reikia nuobaudos tikslams pasiekti, būtų patiriami per dideli nepatogumai.

6. Teismo posėdžio apylinkės teisme metu, be jau minėtų aplinkybių, I. M. nurodė, kad transporto priemone naudojasi ne tik ji, bet ir vyresnysis jos sūnus, todėl alkobloko įrengimas apsunkintų naudojimosi transporto priemone galimybes ne tik jai, bet ir sūnui. Apeliantė nurodė, kad jos gaunamas darbo užmokestis yra 1400 Eur per mėnesį, viena augina nepilnametį sūnų, vaiko tėvas finansiškai nepadeda, gyvena toli, taip pat moka 228 Eur dydžio paskolą. I. M. teigimu, jos disponuojamos pajamos yra pernelyg mažos, todėl alkobloko įrengimas jai būtų per didelė finansinė našta. Mano, kad pirmosios instancijos teismas į nurodytas aplinkybės neatsižvelgė.

7. Apeliantė tvirtina, kad pilnai pripažino savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo ir nuoširdžiai gailisi. Padėjo išaiškinti administracinį nusižengimą. Pažymi, kad jai buvo nustatytas lengvas, t. y. 0,49 promilių neblaivumo laipsnis, leistiną ribą viršijo nežymiai, dėl ko iš tiesų galėjo nepajausti esant neblaiviai. Administracinio nusižengimo padarymo metu nepadarė jokių kitų teisės pažeidimų, niekas nenukentėjo, žala turtui ar kitiems asmenims nebuvo padaryta, realaus pavojaus (grėsmės) visuomenei taip pat nesukėlė. Tvirtina, jog padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, o ne sisteminga veikla, jai niekada nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemonių už analogišką ar panašaus pobūdžio nusižengimą, nėra teista ar įtariama padarius nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

8. Apeliantė teigia, kad savo iniciatyva susirado ir išklausė privalomus kursus dėl alkoholio ir narkotinių medžiagų žalos, buvo atestuota pagal Privalomojo mokymo apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikio žmogaus sveikatai mokymų programą. Taip pat išklausė ir baigė 8 valandų pirmosios pagalbos privalomojo mokymo programą, išklausė ir privalomus papildomus vairuotojų kursus prasižengusiems vairuotojams, kaip to reikalauja įstatymas. Pažymi, jog vien pabaigti visus nurodytus kursus kainavo nemažai.

9. I. M. prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, kad ji yra vieniša mama, auginanti nepilnametį ir pilnametį sūnus. Nepilnametis sūnus lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją (eina į penktą klasę), taip pat lanko meno mokyklą (groja pianinu ir mokosi dainuoti). Kadangi gyvena kaime, sūnų kasdien reikia vežti į mokyklą (mokyklinis autobusas iš gyvenamosios vietos neveža), į muzikos užsiėmimus, taip pat į konkursus, kurie vyksta skirtinguose miestuose. Kitas sūnus, nors ir yra pilnametis, profesionaliai žaidžia krepšinį, daug keliauja, tačiau piniginių lėšų dar negauna, todėl finansiškai padeda ir jam.

10. Apeliantė nurodo, kad dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą „P.“ konsultante, todėl jai tenka dažnai važiuoti į susitikimus su klientais, taip pat puse etato dirba „O.“ krupjė, ši darbovietė yra Vilniuje (45 km nuo gyvenamosios vietos), ten dirba pamainomis, todėl automobilis reikalingas nuvykimui į darbą bei parvykimui iš jo. Vidutinės mėnesinės pajamos iš abiejų darbų sudaro apie 1400 Eur.

11. I. M. teigia, kad B kategorijos vairuotojo pažymėjimą turi nuo 2006 m., nuo tada, intensyviai vairuodama, nepadarė jokių žymių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, išskyrus nežymius leistino greičio viršijimus. Narinėjamu atveju, paskirtą nuobaudą – 800 Eur dydžio baudą, sumokėjo, kas, apeliantės įsitikinimu, jau yra pakankama finansinė našta jai. Pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, šio fakto nekvestionuoja. Supranta, kad nurodomos aplinkybės jos kaltės nepaneigia ir jos poelgio nepateisina, tačiau leidžia manyti, jog ji vis dėlto neturi susiformavusių antivisuomeninių nuostatų ir laikosi visuomenėje priimtinų moralės bei elgesio normų.

12. I. M. prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į individualią jos situaciją ir pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Mano, kad nuobaudos tikslai šiai dienai jau yra pasiekti. Yra praėję daugiau nei 3 mėnesiai, kai apeliantė negali vairuoti transporto priemonių – tai yra pakankamas laikotarpis, per kurį ji pajuto labai dideles neigiamas pasekmes. Pažada ateityje nedaryti jokių naujų teisės pažeidimų.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos vyriausiasis tyrėjas prašo apeliacinio skundo netenkinti. Nurodo, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą I. M. skundo netenkinti. Skunde apygardos teismui nebuvo pateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamoje nutartyje, bei kurie leistų nors kiek suabejoti apylinkės teismo išvadomis. Dėl šių priežasčių tenkinti I. M. skundą ir keisti skundžiamą nutartį nėra faktinio ir teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

I. M. apeliacinis skundas netenkinamas.

14. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju I. M. padaryto nusižengimo neginčija, tačiau prašo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sutrumpinti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminą ir panaikinti draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti ar keisti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

15. Šioje byloje I. M. pripažinta kalta padariusi ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, kuris numato administracinę atsakomybę, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai. ANK 422 straipsnio 6 dalis numato, kad už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 6 mėnesių iki 1 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių. Taigi, pirmuoju atveju administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skiriamas ilgesnis teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, antruoju – šis terminas yra trumpesnis, tačiau jam pasibaigus asmuo nustatytą laiką gali vairuoti tik transporto priemones, turinčias antialkoholinius variklio užraktus. Šiuo atveju, I. M. ne teismo tvarka priimtu nutarimu buvo paskirtas minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, t. y. 6 mėnesiai, ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, 1 metams (12 mėnesių), t. y. taip pat minimaliam įstatymo nustatytam terminui. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybę dar labiau švelninti I. M. teisinę padėtį, įstatymas nenumato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

16. ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teigtina, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, t. y. taikomos anksčiau paminėtos ANK 34 straipsnio nuostatos, tik tais atvejais, kai yra nustatoma aplinkybių visuma, kuri leidžia daryti išvadą apie mažesnį teisės pažeidėjo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumą, taip pat yra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios nuobaudų skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai nuobaudai bei administracinio poveikio priemonei paskirti. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo turiniu ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje užfiksuotus duomenis, konstatuoja, jog šiuo atveju ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos I. M. nebuvo taikytos pagrįstai.

17. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skiriama nuobauda (ar administracinio poveikio priemonė) turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą (ar administracinio poveikio priemonę), kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019).

18. I. M. padarė KET pažeidimą, kuris, akivaizdu, įstatymų leidėjo yra vertinamas kaip keliantis reikšmingą pavojų eismo saugumui, t. y. ji vairavo transporto priemonę, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai nustatytas neblaivumo laipsnis pakankamai reikšmingai viršija ribą, nuo kurios transporto priemonės vairuotojui kyla administracinė atsakomybė (pirmojo patikrinimo metu nustatytas 0,52 promilės neblaivumas, antrojo patikrinimo metu – 0,49 promilės neblaivumas). Pabrėžtina, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas neblaivumo tolerancijos ribą, tai darė ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Nagrinėjamu atveju I. M. nustatytas 0,49 promilės neblaivumo laipsnis pakankamai žymiai viršijo neblaivumo tolerancijos ribą, todėl pripažintina, jog tikrai galėjo turėti reikšmės vairuotojos koordinacijai, pastabumui, dėl ko jos vairavimas iš tiesų kėlė pavojų ne tik jos pačios, bet ir kitų asmenų (tarp jų ir mažamečio vaiko, buvusio apeliantės vairuojamame automobilyje) sveikatai, gyvybei, taip pat ir turtui. Jokių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie ženkliai mažesnį nei įprastinį bendrą padarytos veikos pavojingumą, nėra nustatyta, tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantė. Šioje vietoje pažymėtina, kad ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šią normą nėra siejama su neigiamų pasekmių kilimu. Dėl šios priežasties apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad I. M. nesukėlė neigiamų padarinių, nėra ir negali būti pagrindas lengvinti jos teisinę padėtį.

19. Pabrėžtina, kad nors I. M. praeityje nėra bausta už vairavimą apsvaigus, tačiau nėra pagrindo teigti, jog padarytas KET pažeidimas yra visiškai atsitiktinis. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad per nurodytą laikotarpį už įvairius KET pažeidimus apeliantė administracine tvarka buvo bausta 7 kartus (leistino greičio viršijimas, sustojimas ir stovėjimas ten, kur tai daryti draudžiama, vietinės rinkliavos už transporto priemonės stovėjimą nesumokėjimas, vairavimas transporto priemonės be privalomosios techninės apžiūros). Nors šie nusižengimai ir nepasižymi didesniu šiurkštumu, paskirtos baudos yra sumokėtos, tačiau tokie duomenys vis tik parodo, kad I. M. yra linkusi nesilaikyti KET ir daryti naujus, kaip šiuo atveju, jau pavojingesnius teisės pažeidimus.

20. I. M. nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jai yra būtina darbinių funkcijų atlikimui (nuvykimui į darbą, susitikimus su klientais), šeimyninių poreikių tenkinimui (vaiko nuvežimui į mokyklą, kitus užsiėmimus). Vis tik šios aplinkybės jai buvo žinomos ir iki administracinio nusižengimo padarymo, tačiau nuo neteisėtų veiksmų nesulaikė. Sėsdama prie automobilio vairo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, I. M. privalėjo įvertinti tokio veiksmo galimas neigiamas pasekmes tiek jos asmeniniam gyvenimui, tiek ir darbo funkcijų atlikimui, galiausiai sunkumus auginant nepilnametį sūnų, o to nepadariusi ji privalo prisiimti kilusių padarinių dėl padaryto nusižengimo riziką. Sutiktina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, neabejotinai sukels I. M. nepatogumus, papildomas finansines išlaidas, tačiau šios pasekmės kyla dėl teisei priešingo apeliantės elgesio, todėl savaime negali būti laikomos išskirtine priežastimi švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, kad antialkoholinį variklio užraktą įsirengti I. M. yra per brangu, be to, tai sukels papildomų nepatogumų ne tik jai, bet ir jos vyresniajam sūnui, kuris naudojasi tuo pačiu automobiliu. Apygardos teismas pažymi, kad pati apeliantė prašė sutrumpinti jai teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, sutikdama su sąlyga, jog praėjus šiam terminui nustatytą laikotarpį ji galės vairuoti tik tokias transporto priemones, kuriose yra įrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Aplinkybė, jog tuo pačiu automobiliu naudojasi ir jos sūnus, jai buvo žinoma ir suprantama dar iki prašymo pateikimo, todėl šiuo metu tai yra vertintina tik kaip subjektyvi pozicija, siekiant pagerinti savo teisinę padėtį. Taip pat ir tai, kad antialkoholinį variklio užraktą turi įsigyti bei įsirengti pats teisės pažeidėjas, kas neabejotinai reikalauja papildomų finansinių išteklių ir sukelia tam tikrų nepatogumų, yra logiška ir turi būti įvertinta dar prieš teikiant tokį prašymą. Pačios apeliantės nesidomėjimas, neapdairumas nėra pagrindas nepagrįstai lengvinti jos teisinę padėtį. Čia akcentuotina, kad apeliantė apskritai nėra įpareigojama transporto priemonėje įrengti antialkoholinį variklio užraktą, o jai tik yra suteikiama galimybė vairuoti transporto priemonę pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui su transporto priemonėje įrengtu antialkoholinio variklio užraktu.

22. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad iš esmės I. M. asmenybė yra charakterizuojama teigiamai: ji pripažino padaryto nusižengimo aplinkybes, nuoširdžiai gailisi, kas leido konstatuoti jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra. Be to, apeliantė nėra teista, savanoriškai išklausė/pabaigė nurodomas mokymų programas, yra dirbanti, augina mažametį sūnų, teikia finansinę paramą pilnamečiui sūnui. Vis tik šios aplinkybės nei visos kartu, nei kiekviena atskirai nebuvo ir nėra pagrindas apeliantei taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Šios aplinkybės leidžia tik daryti išvadą, kad apeliantei buvo pagrįstai nustatytas minimalus administracinio poveikio priemonės terminas, kurio, kaip minėta, ir prašė pati apeliantė dar iki Institucijai priimant nutarimą, kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas kartu su draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, sukels papildomų rūpesčių ir neišvengiamai pareikalaus finansinių išteklių, tačiau, atsižvelgiant į nusižengimų, susijusių su transporto priemonių vairavimu asmenims esant neblaiviems, pavojingumą, pažeidėjos patiriami asmeninio pobūdžio sunkumai šiuo atveju negali būti laikomi pakankamu pagrindu sutrumpinti ir taip minimalų šios administracinio poveikio priemonės terminą kartu su minimaliam terminui nustatytu draudimu vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Šiuo atveju minimali nuobauda su minimaliam terminui nustatyta administracinio poveikio priemone yra visiškai tinkama ir adekvati valstybės reakcija į padarytą nusižengimą, kuri negali būti laikoma pernelyg suvaržanti I. M. teises.

23. ANK 22 straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose yra įtvirtinti tikslai, kurių siekiama administracinėmis nuobaudomis. ANK 27 straipsnyje yra nustatyta, kad administracinio poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslus. Konstatuotina, kad I. M. paskirta administracinio poveikio priemonė užtikrina ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatytų tikslų darnų įgyvendinimą, neprieštarauja proporcingumo principo reikalavimas, nes šia priemone yra tinkamai ir efektyviai daromas poveikis teisės pažeidėjai, užtikrinama teisės pažeidimų prevencija, kuri, įvertinus veikos padarymo aplinkybes, I. M. asmenybę (tiek teigiamai, tiek neigiamai ją apibūdinančius duomenis), švelnesnėmis priemonėmis nebus pasiekta.

24. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutarties naikinti ar keisti bei tenkinti apeliantės skundo nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą ir I. M. skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Daiva Kazlauskienė