Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, teistas 2017 m. gruodžio 11 d. Kelmės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant gydytis nuo alkoholizmo ir dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmės neatlikęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. G. 2018 m. vasario 12 d. apie 17 val. 30 min (duomenys neskelbtini), M. G. priklausančiame name, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą delnu sudavė į kairį skruostą savo seseriai D. B., po to vieną kartą spyrė jai į dešinį šoną, tuo sukėlė nukentėjusiajai D. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. G. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jis gyvena kartu su savo mama (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 12 d. po pietų į svečius atėjo jo sesuo D. B., trise išgėrė 6 litrus alaus. Apsvaigusi D. B. ėmė prašyti jo cigarečių, jis cigarečių jai nedavė, liepė seseriai eiti namo. D. B. ėmė jį užgaulioti, priekaištauti jam dėl mamos pinigų, įkyriai reikalauti cigarečių. Toks sesers elgesys jį erzino, jis nesusivaldė ir vieną kartą delnu nestipriai sudavė seseriai į skruostą. Sesuo, sugriebusi metalinį indą, skirtą vandeniui pasisemti, trenkė jam į kaktą, ranką, kelėną. Nuo smūgio metaliniu indu į kaktą, jam atsirado žaizda, kuri kaktoje matoma iki šiol. Dėl sužalotos kaktos, smūgių į ranką ir kelėną pretenzijų seseriai jis nereiškia. Po D. B. suduotų smūgių jis vieną kartą koja, apauta šlepete, įspyrė jai į šoną. Pripažįsta, kad alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams sesers atžvilgiu.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė sukėlus fizinį skausmą savo artimam giminaičiui – seseriai – įrodyta.

Nukentėjusioji D. B. parodė, kad konfliktas tarp jos ir brolio R. G. kilo dėl to, kad abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Ji pradėjo priekaištauti broliui dėl mamos duotų pinigų, koneveikė jį, prašė cigarečių. Brolis jai cigarečių nedavė, todėl ji supyko ir brolio atžvilgiu pavartojo necenzūrinį žodį, tuomet brolis jai delnu sudavė į kairį skruostą. Dėl tokio brolio elgesio ji labai įsižeidė, supyko, todėl sugriebusi metalinį indą, skirtą vandeniui semti, trenkė broliui į kaktą, ją prakirto, po to dar kelis kartus užsimojo ir sudavė į ranką, koją. Tuomet brolis jai spyrė į dešinį šoną. Nuo brolio suduotų smūgių ji jautė trumpalaikį skausmą, jokių žymių, kraujosruvų neatsirado jos kūne, į medikus nesikreipė. Šiuo metu brolio kaktoje matoma žaizda yra atsiradusi nuo jos suduoto smūgio metaliniu indu. Ji broliui jokių pretenzijų neturi.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (b. l. 6) matyti, kad 2018 m. vasario 12 d. 17 val. 51 min bendruoju pagalbos centro telefonu paskambinusi D. B. pranešė, kad ją brolis mušė rankomis per veidą.

Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 19-21) matyti, kad pareigūnams, atvykusiems į įvykio vietą, nukentėjusioji D. B. nurodžiusi, kad neblaivus brolis R. G. vieną kartą kumščiu trenkė jai į kairę veido sritį, akivaizdžių smurto požymių D. B. nurodytoje smūgio sudavimo vietoje neužfiksuota.

Iš alkotesterio parodymų (b. l. 22) matyti, kad R. G. 2018 m. vasario 12 d. 18 val. 23 min nustatytas 1,98 promilės apsvaigimas nuo alkoholio, D. B. tuo pat metu – 2,40 promilės apsvaigimas nuo alkoholio.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 37 straipsnį padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau, antra, šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Atkreipiamas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-263/2010), todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina atsižvelgti į visų veikos požymių – objektyviųjų ir subjektyviųjų – išraišką konkrečiame nusikaltime.

Remiantis surinktų įrodymų suma darytina išvada, kad R. G. sudavė savo seseriai D. B. vieną kartą delnu į veidą, vieną kartą įspyrė į šoną ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad R. G. smūgiai nebuvo stiprūs, nesukėlė jokių liekamųjų reiškinių D. B. – nuo jų neatsirado kraujosruvos, sveikata nebuvo sutrikdyta, ji į medikus nesikreipė ir nesikreips, žala nei jos sveikatai, nei turtui nepadaryta, jokių pretenzijų broliui neturi. Nukentėjusioji teismo posėdžio metu patvirtino, kad brolis pirmas jai „pliaukštelėjo“ per veidą, o koja įspyrė į šoną po to, kai ji jam metaliniu indu sudavė ne mažiau trijų smūgių. Byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad nors kaltinamasis sudavė nukentėjusiajai vieną kartą delnu į veidą, tačiau, kaip nurodė ir pati nukentėjusioji, smūgis buvęs nestiprus, skausmas momentinis, todėl teigti, kad R. G. kėsinosi į D. B. gyvybę ar sveikatą, kėsinimasis buvęs pavojingas ir D. B. reikėjo nuo jo gintis, nėra jokio pagrindo. Tačiau pati nukentėjusioji metaliniu indu tris kartus sudavė kalinamajam, padarydama jam net sužalojimą kaktoje, kuris buvo akivaizdžiai matomas teismo posėdžio metu, kas taip pat rodo kaltinamojo atliktų veiksmų mažesnį pavojingumą nei pačios nukentėjusiosios veiksmai. Kad spyris į šoną buvęs nestiprus galima spręsti ir iš tos aplinkybės, kad nei skambindama į BPC, nei į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nukentėjusioji apie įspyrimą net nenurodė. Iš nukentėjusiosios parodymų teisme matyti, kad būtent ji buvusi konflikto iniciatore – ji priekaištavusi broliui dėl pinigų, reikalavusi iš jo cigarečių, jo atžvilgiu pavartojusi necenzūrinius žodžius, tuo provokuodama R. G. pyktį. Esant aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. G. veika iš esmės neturėjo realaus neigiamo poveikio BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektui, kad jo padaryta veika pagal jos objektyvių ir subjektyvių požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant šią veiką pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, taip pat BK 37 straipsnio nuostatų kontekstą, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas šią veiką padariusiam R. G.. Pažymima, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nors R. G. veiksmai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika dėl savo tikslų ir motyvų nesiekia tokio laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl R. G. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina (BK 37 straipsnis).

Kaltinamasis R. G. šiuo metu atlieka laisvės apribojimo bausmę, paskirtą už analogišką veiką Kelmės rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus – dalyvauja smurtinį elgesį keičiančiose programose, pradėjo gydytis nuo alkoholizmo, todėl skirti jam kitokias baudžiamojo poveikio priemones netikslinga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

R. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.