Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. (M. B.) ieškinį atsakovui M. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Paaiškino, jog ieškovas įrodė, kad pinigai atsakovui buvo perduoti. Duomenų, kad pinigai ieškovui būtų grąžinti ieškovui, nėra. Prašo ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas M. S. 2019 m. rugpjūčio 19 d. pasirašė skolos raštelį, kuriuo patvirtino, jog iš ieškovo M. B. pasiskolino 2 900 Eur, skolą įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. gruodžio 31 d.. Ieškovas 2020 m. birželio 30 d. raštu prašė atsakovo per pranešime nurodytą terminą grąžinti skolą, įspėjo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo priešingu atveju. Byloje duomenų, jog atsakovas skolą grąžino, nėra pateikta.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui M. S. 2020 m. birželio 16 d. nutartimi c. b. Nr. e2FB-5605-328/2020 iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratore paskirta E. G.. Teismo nutartis įsiteisėjo 2020 m. birželio 24 d. M. S. bankroto byloje teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens M. S. kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, o 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planas.

Dėl ieškinio reikalavimų

Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (Civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalį, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija šešis šimtus eurų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 straipsnio 3 dalis). Jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, "<...> pinigus gavau <...>", "<...> ši sutartis yra pinigų perdavimo-priėmimo aktas"), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant pavartotus terminus, gramatinės išraiškos formas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013. Teismų praktika. 2013, 41, p. 202-213). Pažymėtina, jog bylose dėl paskolos grąžinimo ieškovui tenka pareiga įrodyti esminių paskolos sutarties sudarymo sąlygų (paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą) egzistavimą (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju, byloje pateikti įrodymai ir nustatytos aplinkybės patvirtina, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1- 6.4 straipsnis. 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovas suteikė atsakovui paskolą, atsakovas ją gavo, tačiau paskolos sumos ieškovui negrąžino. Nors atsakovas nurodė, jog skolą ieškovui grąžino, objektyvių įrodymų, pagrindžiančių šią aplinkybę byloje nėra pateikta (CPK 178 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, jog paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Minėta, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas įsiskolinimą padengė; atsakovas taip pat nepateikė duomenų ir/ar įrodymų, sudarančių pagrindą abejoti byloje pateiktų įrodymų ir/ar duomenų patikimumu/pagrįstumu, ar paneigiančių ieškinyje nurodytas aplinkybes (CPK 178 straipsnis).

Įstatymas numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovas atsakovui suteikė paskolą, atsakovas ją gavo, tačiau šalių nustatyta tvarka ir terminais paskolos sumos negrąžino, todėl atsakovas laikomas pažeidžiu prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.205 straipsnis). Esant nustatytoms aplinkybėms ieškovo reikalavimas dėl skolos priteisimo pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, jog skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovui M. S. 2020 m. birželio 16 d. nutartimi (įsiteisėjo 2020 m. birželio 24 d.) iškelta fizinio asmens bankroto byla. Remiantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 1 punktu, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas fizinio asmens prievoles, tarp jų už su darbo santykiais susijusių išmokų pavėluotą mokėjimą skaičiavimas. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, įvertinus tai, kad civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui iškelta 2020 m. lapkričio 6 d., t. y. po bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš atsakovo ieškovui procesinės palūkanos nepriteistinos (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti duomenys, jog ieškovas už ieškinio pareiškimą sumokėjo 65 Eur žyminį mokestį bei patyrė 800 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui pridėta prie atsakovo fizinio asmens bankroto bylos, nėra pagrindo iš atsakovo priteisti ieškovui jo sumokėtą žyminį mokestį, kadangi laikytina, jog ieškovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovui grąžintinas jo sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalis).

Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžinta Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Įvertinus procesinę bylos baigtį, bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastimis, šalių procesinį elgesį, ieškinio reikalavimą tenkinus, ieškovui iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 800 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo bankroto byloje

Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas priima ir tvirtina iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos atsiradusius kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti tiesiogiai teismui praleidus šio straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimų pateikimo bankroto administratoriui terminą, jeigu teismas termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis ir reikalavimus pagrįstais.

Bylos duomenimis nustatyta, jog skolinis atsakovo įsipareigojimas ieškovui susidarė iki bankroto bylos M. S. iškėlimo. Byloje duomenų, jog ieškovui apie atsakovo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pranešta, nėra pateikta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog kreditoriui aplinkybė apie bankroto bylos iškėlimą M. S. nebuvo žinoma, todėl įstatymo nustatyta tvarka kreditorinio reikalavimo M. B. pateikti neturėjo galimybės (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Byloje yra pateikta M. S. bankroto administratorės nuomonė dėl ieškovo kreditorinio reikalavimo, kurioje bankroto administratorė prašo klausimą dėl ieškinio patenkinimo ir kreditorinio reikalavimo įtraukimo į M. S. kreditorių sąrašą spręsti teismo nuožiūra.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti įstatymo nustatytą terminą, remiantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, teismo procesiniam sprendimui įsiteisėjus ieškovo M. B. kreditorinis reikalavimas 3 700 Eur (2 900 Eur skola ir 800 Eur bylinėjimosi išlaidos) sumai įtrauktinas į M. S. kreditorinių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą ir tvirtintinas M. S. fizinio asmens bankroto byloje (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnis, Fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 3 dalis).

Kai teismas priima nutartį dėl kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimo, planas tikslinamas Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 23 straipsnio 9 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. S. 2 900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) skolą, 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas (dėl teisinės pagalbos) ieškovui M. B. (M. B.).

Grąžinti ieškovui M. B. (M. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 65 Eur (šešiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį ((duomenys neskelbtini) mokėjimo užduoties kodas (ID) (duomenys neskelbtini) LITEKO sistemoje, operacijos data – (duomenys neskelbtini)).

Išaiškinti, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos remdamasi teismo nutartimi.

Sprendimui įsiteisėjus į bankrutuojančio M. S. kreditorių sąrašą įtraukti ir fizinio asmens M. S. bankroto byloje patvirtinti ieškovo (kreditoriaus) M. B. (M. B.) kreditorinį reikalavimą 3 700 Eur sumai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.