Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-23 · Civilinė byla Nr. e2S-2337-275/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-23
Bylos Nr.
e2S-2337-275/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18398-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
VĮ „Turto bankas“
Atsakovas
UAB „APP CAMP“, P. R.
Trečiasis asmuo
viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, Lietuvos Respublikos ūkio ministerija
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2337-275/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18398-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1.; 3.3.2.3.(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo VĮ „Turto bankas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo VĮ „Turto bankas“ ieškinį atsakovams UAB „APP CAMP“, P. R. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys - viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: priteisti iš atsakovų UAB „APP CAMP“, P. R. ieškovo VĮ Turto banko naudai solidariai 10 031,50 Eur skolą, taip pat 6 % proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.Ieškovas taip pat ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: atlikti įrašą viešame registre dėl 77,61 m2 bendro ploto trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo.Nurodė, kad atsakovui P. R. kaip fiziniam asmeniui reiškiamas pakankamai didelis reikalavimas dėl 10 031,50 Eur sumos priteisimo, todėl pastarojo atsakovo turtui būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes yra reali tikimybė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė yra mažiausiai varžanti atsakovo P. R. teises, nes riboja tik jo teisę turtu disponuoti, tačiau nedraudžia atsakovui turtą valdyti ir juo naudotis. Darytina išvada, kad įrašas viešame registre tikrai nepažeis proporcingumo principo ir nevaržys atsakovo teisių daugiau negu to reikia būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė. Įvertinęs pateiktą ieškinį, konstatavo, jog turi pagrindo manyti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą, taigi sprendė, ar yra antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – būsimo teismo sprendimo neįvykdymo ar vykdymo apsunkinimo grėsmė. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pagrindinis ieškovo argumentas, jo nuomone, pagrindžiantis būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tai, kad reikalavimo suma atsakovui P. R. kaip fiziniam asmeniui yra didelė. Konstatavo, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepakankamai motyvuotas, ieškovas nenurodė faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė objektyvių atsakovo turtinę padėtį apibūdinančių duomenų, iš kurių galima būtų galima padaryti pagrįstą prielaidą apie sunkią atsakovo turtinę padėtį. Priešingai, nustatė, jog nors atsakovo turto, kuris jam priklauso kartu su sutuoktine, dalis, nenustatyta, tačiau pažymėjo, jog ji žymiai daugiau viršija sumą, kurią prašo priteisti ieškovas. Taigi ieškovo prašomą priteisti 10 031,50 Eur sumą atsakovui nelaikė objektyviai didele, sudarančia pagrindą manyti, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu.Nurodė, kad ieškovas taip pat nepateikė objektyvių duomenų, jog atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip pat nenustatyta aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo nesąžiningumą. Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nenustatė, kad šios nutarties priėmimo metu P. R. kaip atsakovui / skolininkui būtų iškelta daugiau civilinių bylų.Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, teismo vertinimu, nėra proporcingas atsakovų galimai padarytam teisės pažeidimui, be to, butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriam taikytiną draudimą prašoma įregistruoti viešame registre, priklauso ne tik atsakovui, bet ir jo sutuoktinei, todėl konstatavo, jog ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepagrįstai pažeistų ir kitų, byloje nedalyvaujančių asmenų teises.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovas VĮ „Turto bankas“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties ir prašo skundžiamą nutartį panaikinti, ir priimti naują sprendimą- tenkinti apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodo, kad teismas pripažino, jog ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus, tačiau vis dėlto nusprendė, kad įrašas viešame registre neproporcingai suvaržytų atsakovo P. R. teises. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad skirtingai nuo turto arešto, įrašas viešame registre dėl nekilnojamojo turto nuosavybės teisių perleidimo draudimo, yra mažiausiai varžanti atsakovo P. R. teises ieškinio užtikinimo priemonė, nes riboja tik jo teisę turtu disponuoti. Šis apribojimas iš esmės nesukelia atsakovui neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šią priemonę taikyti nagrinėjamoje byloje. Atsakovui P. R. kaip fiziniam asmeniui reiškiamo reikalavimo suma yra pakankamai didelė, o teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Pažymi, kad atsakovo interesus ir apsaugą nuo galimo apelianto piktnaudžiavimo laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrina CPK 146 str. įtvirtinta norma- atsakovas turi teisę prašyti teismą, jog apeliantas pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Nepagrįstai atsisakydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 144 straipsnyje įtvirtintus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus ir principus. Skolos priteisimas be laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atims galimybę iš apelianto realiai išieškoti skolą ir neatkurs pažeistą apelianto teisę. Atsakovai P. R. ir UAB „APP CAMP“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad ieškinio suma atsakovui P. R. nėra didelė ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuojant didele ieškinio suma. Kaip teisingai nurodo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje Nutartyje – atsakovui P. R. (kartu su sutuoktine) priklauso nekilnojamasis, kurio vertė daugiau nei 12 kartų viršija reiškiamo ieškinio reikalavimo sumą. Jau vien ši aplinkybė patvirtina, kad reiškiamas ieškinio reikalavimas negali būti laikomas itin dideliu atsakovui P. R..Be kita ko, atsakovas P. R. turi nuolatines ir pastovias pajamas, gaunamas iš profesinės darbinės veiklos, kurių dydis yra pakankamas galimai nepalankiam teismo sprendimui įvykdyti. Taigi, ieškinio suma šiuo atveju negali būti laikoma itin didele. Be to, nėra jokių prielaidų spręsti, kad atsakovas P. R. gali siekti vengti teismo sprendimo vykdymo. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad atsakovas P. R. ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių galimą atsakovo P. R. nesąžiningumą. Taigi, net jei teismas laikytų, kad reiškiamas reikalavimas atsakovui P. R. yra didelis, vien šios aplinkybės nepakanka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – būtina pagrįsti ir tai, jog atsakovas tikėtinai imsis nesąžiningų veiksmų siekdamas išvengti būsimo teismo sprendimo vykdymo. Tokios aplinkybės nagrinėjamu atveju neegzistuoja, todėl nebuvo ieškovo nurodytos ir atitinkamai tai reiškia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra negalimas, o nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Be to, atsižvelgiant į nagrinėjamu atveju susiklosčiusias aplinkybes, ieškovo prašomo įrašo atlikimas nepagrįstai suvaržytų atsakovo P. R. bei jo šeimos interesus, nes prašomas areštuoti turtas yra vienintelis šeimos būstas, P. R. jame gyvena su savo sutuoktine bei jų mažamete dukra, ir atitinkamai šio turto areštas itin pažeistų atsakovo P. R. bei jo šeimos interesus ir teisę į šeimos turtą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovo P. R. atžvilgiu ir neatliko įrašo viešame registre dėl 77,61 m² bendro ploto trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių perleidimo draudimo.Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo priteisti iš atsakovų UAB „APP CAMP“ ir P. R. solidariai 10 031,50 Eur skolą. Ieškinys grindžiamas 2012-09-10 finansavimo ir administravimo sutartimi, kuria atsakovui UAB „APP CAMP“ buvo suteiktos lėšos projektui vykdyti. VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra 2017-10-23 surašė pažeidimo tyrimo išvadą ir informavo Ūkio ministeriją apie Europos Sąjungos finansinės paramos suteiktos atsakovui naudojimo pažeidimus. Ūkio ministerija 2017-12-28 raštu informavo atsakovą apie priimtą įsakymą ir pareikalavo grąžinti Europos Sąjungos fondų suteiktas 8 975,90 Eur lėšas. Reikalavimo teises į UAB „APP CAMP“ skolą perdavimo-priėmimo aktu, Ūkio ministerija perdavė VĮ „Turto bankas“. Solidari atsakovo P. R. atsakomybė kildinama iš to, kad jis, kaip įmonės UAB „APP CAMP“ vadovas nesilaikė rūpestingo, apdairaus ir protingo vadovo elgesio standartų. Teisė į teisminę gynybą, reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę, įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užtikrinti ieškovui (pareiškėjui) galimai palankaus sprendimo įvykdymą.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė pirmą laikinųjų apsaugos priemonių sąlygą ir konstatavo, jog ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, tačiau nenustatė antros būtinos sąlygos, t. y. jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, konstatuodamas, jog ieškinio suma atsakovui P. R., kaip fiziniam asmeniui, nelaikytina didele, taip pat nenustatė, jog atsakovas ketintų turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims bei atsakovo nesąžiningumo. Dėl to, ieškovo prašymą atmetė. Apeliantas pateikęs atskirąjį skundą teigia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja grėsmė, jog būsimas galimai palankus ieškovui teismo sprendimas, bus neįvykdytas, taip pat, kad ieškinio suma atsakovui P. R. laikytina didele bei, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra mažiausiai varžanti atsakovo P. R. teises ieškinio užtikrinimo priemonė, nes riboja tik jo teisę disponuoti turtu, o toks apribojimas iš esmės nesukelia atsakovui neigiamų pasekmių ir nepažeidžia jo teisių bei teisėtų interesų. Apeliacinės instancijos sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė antros būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, t. y. jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, ieškovui reiškiant ieškinį solidariai iš dviejų atsakovų, Naujausioje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai pasisako, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ar nėra didelė, vien ši aplinkybė nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra teikiami išaiškinimai, kad tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018; kt.).Toks naujausias aiškinimas yra paremtas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymo paskirtimi. Šios procesinės priemonės nėra skirtos materialinių vertybių sukūrimui arba jų sukaupimui, kad vėliau iš šio turto ar šio turto sąskaita būtų galima iš karto atsiskaityti su kreditoriumi. Taip pat jos neskirtos suteikti šaliai, kuri prašo arešto antrosios šalies turtui taikymo, pranašumą ar dar vieną svertą, siekiant kuo greitesnio savo reikalavimų patenkinimo, jeigu dėl to kyla ginčas su antrąja šalimi arba toji šalis turi dar ir kitų kreditorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018).Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 26-07, yra pasisakęs, jog rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Todėl teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Precedentų konkurencijos atveju būtina įvertinti precedento sukūrimo laiką ir kitus turinčius reikšmės veiksnius, kaip antai: ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; teismo argumentacijos įtikinamumą; reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį procesinį teismo sprendimą, ir pan.Todėl nagrinėjamoje byloje aktuali bei taikytina yra būtent pastarųjų metų (nuo 2016 m. vidurio) analogiškose bylose Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojama praktika, kad turto arešto taikymo prašanti šalis turėtų šiame prašyme įvardinti bei įrodinėti antrosios šalies veiksmus, keliančius grėsmę sėkmingam būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-614-464/2018). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokių duomenų ieškovas nenurodė ir nepagrindė.Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nagrinėjamu atveju, aktualu yra tai, kad tarp šalių yra kilęs turtinio pobūdžio ginčas dėl 10 031,50 Eur sumos. Tokia suma, juo labiau fiziniam asmeniui, paprastai laikytina didele. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti, todėl teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi įvertinti reikalavimo sumos dydį, kaip pagrįstai nurodo apeliantas, atsižvelgiant į asmens finansines galimybes. Asmuo, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, gali paneigti šią prezumpciją, pateikdamas duomenis, įrodančius jo (gerą) turtinę padėtį (CPK 12 str., 178 str.). Todėl nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovas yra pajėgus įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, t. y. ar jo turtinė padėtis yra tokia gera, kad menkai tikėtina, jog reiškiamo reikalavimo įvykdymas turėtų asmens turtinei padėčiai esminę reikšmę, nes būtent dėl to paprastai ir išauga turto masės slėpimo, kitaip tariant, grėsmės sprendimo įvykdymui, tikimybė.Atsakovas P. R. atsiliepime į atskirąjį skundą, teigia, kad jo turtinė padėtis yra normali ir ieškinio suma negali būti laikoma jam didele. Grįsdamas šią aplinkybę, nurodo, kad jam kartu su sutuoktine priklausančio nekilnojamojo turto vertė daugiau nei 12 kartų viršija reiškiamo ieškinio reikalavimo sumą, taip pat pažymi, kad turi nuolatines ir pastovias pajamas, gaunamas iš profesinės darbinės veiklos, kurių dydis yra pakankamas galimai nepalankiam teismo sprendimui įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs VSDFV esančius duomenis apie atsakovą P. R. nustatė, kad atsakovas dirba vadovu UAB „MEDIAPARK“ ir yra šios įmonės valdybos narys, taip pat atsakovas yra valdybos narys kitos bendrovės UAB „Mediapark grupė“. Bendrovėje UAB „Gaumina“ atsakovas taip pat eina vadovo pareigas bei yra valdybos nariu. Nustatyta, kad šios bylos atsakovo UAB „APP CAMP“ generaliniu direktoriumi taip pat yra atsakovas P. R.. Atsakovas P. R. taip pat yra MB „Integracijų partneris“ vadovu. Nors nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų apie gaunamą darbo užmokestį, o teismas tokios aplinkybės nustatyti pats negali, tačiau atsižvelgiant į šiuos duomenis, taip pat į tai, jog visos šios bendrovės yra veikiančios, manytina, kad atsakovo P. R. gaunamas darbo užmokestis būtų pakankamas įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju taip pat atsižvelgtina ir į atsakovo turimą turtą. Patikrinus VĮ „Registrų centras“ esančius duomenis nustatyta, ką iš esmės teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, atsakovui kartu su sutuoktine nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė siekia 127 000 Eur, o ši suma yra 12 kartų didesnė už ieškovo prašomą priteisti sumą. Be to, šiuo konkrečiu atveju pastebėtina ir tai, jog pagrindinis skolininkas yra laikytinas būtent atsakovas UAB „APP CAMP“, kadangi jo vykdomam projektui buvo išmokėtos Europos Sąjungos lėšos, tačiau ieškovas, neprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones šio atsakovo atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, todėl jų neatkartoja. Kaip jau minėta, šalys civiliniame procese yra lygios, ir vien prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikimas, nepateikus įrodymų, jog atsakovas vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teisių taikant laikinąsias apsaugos priemones. Sutiktina su pirmos instancijos teismo padarytomis išvadomis, jog ieškovas nepateikė teismui duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas nagrinėjamu atveju slepia turtą ar lėšas, perleidžia ar ketina perleisti turtą kitiems asmenims ir kitokiais veiksmais siekia apsunkti ar padaryti neįmanomą teismo sprendimo įvykdymą. Priešingai, viso bylos nagrinėjimo metu atsakovą atstovavo advokatas, atsakovas aktyviai dalyvavo procese, teikė atsiliepimus, atsikirtimus į ieškovo prašymus, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju iš ieškovo patektų duomenų nėra pagrindo išvadai apie grėsmės teismo sprendimo įvykdymui realumą. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje taip pat nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, nes teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, naikinti ją ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str., 144 str., 290-291 str., 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Kutrienė