Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. M. pareiškimą dėl termino įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo ir juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. D., E. L., D. K., A. S., V. S., L. J., L. D., R. D., J. Š., A. V., V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Sudarius aukščiau nurodytą sodybos pirkimo pardavimo sutartį S. V. ir pareiškėjos tėtis V. V. kartu su visa šeima persikėlė gyventi į nupirktą sodybą. Minėtoje sodyboje V. V. gyveno su mama iki pastarojo mirties (duomenys neskelbtini). Mirus tėčiui mama S. V. toliau valdė sodybą kaip savo nuosavybę, minėtoje sodyboje buvo deklaruota gyvenamoji vieta, buvo mokami visi su sodyba susiję mokesčiai. Pasirašant sodybos pirkimo-pardavimo sutartį S. V. nebuvo tinkamai išaiškintos pareigos dėl sutarties registravimo ir pasekmės dėl sutarties neįregistravimo, todėl nesuvokė, kad sutarties nepateikimas registrui daro sutartį negaliojančia. Pačioje sutartyje nėra įrašo dėl sutarties įregistravimo, ir nebuvo tiesiogiai nurodyta, kieno yra pareiga įregistruoti sutartį. Akivaizdu, kad S. V. pareigos įregistruoti sutartį neįvykdė dėl savo aplaidumo ir žinių stokos, o ne veikdama tyčia. Tiek S. V., tiek ir V. V. buvo įsitikinę, jog turtą valdo nuosavybės teise, turtą valdė, naudojo ir prižiūrėjo. Minėtą aplinkybę patvirtinta ir 2022-06-10 Klaipėdos regioninio valstybės archyvo Tauragės filialo pateikta informacija apie V. V. ir S. V. turėtus pastatus.

(duomenys neskelbtini) mirus V. V. pareiškėjos mama S. V. dėl paveldėjimo bylos užvedimo pas notarą nesikreipė, taip pat nesikreipė ir kiti paveldėtojai, bet sodyba ir toliau buvo prižiūrima ir eksploatuojama pagal paskirtį, pareiškėjos mamos S. V., kur pastaroji visą laiką gyveno.

(duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos V. M. mama S. V.. Po mamos mirties (duomenys neskelbtini), pareiškėja V. M., kreipėsi į (duomenys neskelbtini) rajono notarų biurą, siekiant susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Tuomet paaiškėjo, kad pagal 1989-02-28 sutartį, kurią sudarė S. V. su A. D., patvirtintą (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorės I. R., dėl vieno aukšto medinio gyvenamojo namo, turinčio 52 kv.m. bendro naudingo ploto / penkiasdešimt du kv.m./ 25 /dvidešimt penkių/ 25 kv.m. naudingo gyvenamo ploto, rastų tvarto, lentų daržinės, akmeninio rūsio, lentų malkinės ir kiemo įrengimų esančių (duomenys neskelbtini) įgijimo, minėta sodyba nėra įregistruota VĮ Registrų centras nei S. V., nei V. V., vardu, nors kaip matosi iš aukščiau pateiktos informacijos minėta sodyba buvo įgyta pagal (duomenys neskelbtini) sutartį.

Pareiškėja V. M. užsakė VĮ Registrų centras atlikti Nekilnojamojo daikto kadastrinius matavimus ir buvo parengta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla. Iš byloje pateiktų dokumentų akivaizdu, jog sodybą sudaro gyvenamasis namas plane pažymėtas koeficientu 1Al m unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priestatu plane pažymėtu indeksu lalž, tvartas plane pažymėtas indeksu 2Ilm unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinė plane pažymėta ineksu3Ilž unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

(duomenys neskelbtini) mirus V. V. pareiškėjos mama S. V. dėl paveldėjimo bylos užvedimo pas notarą nesikreipė, taip pat nesikreipė ir kiti paveldėtojai, bet sodyba ir toliau buvo prižiūrima ir eksploatuojama pagal paskirtį, pareiškėjos mamos S. V., kur pastaroji visą laiką gyveno. Kaip matosi iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūno pažymėjimo Nr. 342, kad pil. S. V. vardu užregistruotas gyvenamas namas, turintis 111,74 kv.m. bendro naudingo ploto, iš jų 57,87 kv.m. gyvenamo ploto ir ūkiniai pastatai 2l¹ m, 3I1 m , 4I1m, 5I1m, 6I1m, 7I1 m esantys (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Šie pastatai priklauso S. V.. Pastatams areštas ir draudimai neuždėti. Mokesčiai už pastatus sumokėti visi.

Kadangi šeimoje, giminių tarpe, nebuvo teisininko, kuris būtų galėjęs patarti sutvarkyti reikiamus dokumentus laiku, ir nepraleisti įstatyme nustatyto termino paveldėjimui priimti, todėl terminą priimti paveldėjimą po V. V. mirties (duomenys neskelbtini), S. V., priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti turtą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas Konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Dėl termino įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXVIII skyriaus nuostatos suteikia teismui galimybę atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą, pripažinus, jog jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad S. V. su A. D. (duomenys neskelbtini) sudarė sutartį, kurią patvirtino (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorė I. R.. Sutartimi susitarė, kad A. D. parduoda, o S. V. perka (duomenys neskelbtini) apylinkėje (duomenys neskelbtini) vieno aukšto medinį gyvenamą namą, turintį 52 kv.m. bendro naudingo ploto / penkiasdešimt du kv.m./ 25 /dvidešimt penkis /25/ kv.m. naudingo gyvenamo ploto, rastų tvartą, lentų daržinę, akmeninį rūsį, lentų malkinę ir kiemo įrengimus esančius (duomenys neskelbtini). Sutarties 2 punkte nurodyta, kad pastatai parduoti už 11 330 rublių, kuriuos pirkėja sumokėjo pardavėjui prieš sutarties sudarymą. Pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta, kad remiantis Lietuvos TSR Civilinio kodekso 225 straipsniu, ši sutartis per tris mėnesius turi būti užregistruota (duomenys neskelbtini) apylinkės Vykdomajame komitete, tačiau tokie veiksmai, kaip matyti iš pateiktų dokumentų, nebuvo atlikti. VĮ Registrų centras 2022-11-15 sprendimu nusprendė pareiškėjos V. M. prašymą nekilnojamojo turto registre įregistruoti nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atmesti, kadangi minėtų nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys neįrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojamos tik tuo atveju kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

S. V. (M.) ir V. V. susituokė Šilalės rajono civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), santuokos metrikų knygoje įrašo Nr. (duomenys neskelbtini).

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). S. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

A. D., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Sandorio sudarymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 149 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į daiktą, kuri turi būti registruojama, turto įgijėjui atsiranda nuo daikto įregistravimo momento. Civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turėjo būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje. Privalomo registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį darė negaliojančią (Civilinio kodekso 255 straipsnio 2 dalis).

Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.393 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. CK 1.75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Taigi privaloma nekilnojamųjų daiktų sandorių registracija buvo nustatyta iki 2001-07-01, kol įsigaliojo 2000 m. priimtas Civilinis kodeksas. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimas įstatymų leidėjo paliktas teismo diskrecijai, o svarbiomis įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimis laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios laiku jam pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, spręsdamas sandorio privalomos teisinės registracijos termino atnaujinimo klausimą, teismas turi užtikrinti, kad nebūtų pažeistas Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas, veikiantis greta su pagrindiniais sutarčių teisės principais: sutarčių laisvės bei šalių autonomijos; kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi taip individualiai įvertinti teisines situacijas, kuriose taikytinos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl įregistravimo termino atnaujinimo, kad nebūtų pažeistas proporcingumas tarp pereinamajam laikotarpiui paliktos viešojo administravimo veiksmų įtakos privatiniams nuosavybės teisiniams santykiams ir sandorio šalies, visiškai įvykdžiusios sutartines prievoles kitai sutarties šaliai, tačiau nevykdžiusios įstatymo jam nustatytos pareigos sandorį įregistruoti viešame registre, teisių ir teisėtų interesų apsaugos; teismas turi atsižvelgti į sandorių negaliojimo instituto paskirtį – siekti, kad civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, taip pat užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą. Sutarties stabilumo principas, šalių autonomijos bei nuosavybės neliečiamumo principai lemia, kad tokio ginčo atveju pirmenybė turi būti suteikta ne formaliems sandorio negaliojimo dėl registravimo neatlikimo argumentams, bet šalių valiai, o terminas sandoriui įregistruoti atnaujinamas siekiant užkirsti kelią neproporcingai dideliems turto įgijėjo praradimams, palyginus su Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatų tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties S. V. neįregistravo teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais dėl savo teisinio neišprusimo. Byloje nustatyta, kad S. V. nuo turto įsigijimo iki savo mirties visą laiką gyveno įsigytame name, turtą valdė, naudojo ir prižiūrėjo. Nenustatyta realaus ir objektyvaus pagrindo abejoti pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, kad S. V. turtą valdė, naudojo ir prižiūrėjo kaip savo nuo ginčo sandorio sudarymo. Atsižvelgiant į tai, kad nors nurodytos priežastys yra subjektyvaus pobūdžio, jos nėra tyčinės, o neatnaujinus termino sandoriui įregistruoti būtų pažeisti teisingumo, protingo ir sąžiningumo kriterijai, spręstina, kad priežastys, dėl kurių laiku nebuvo įregistruotas gyvenamasis namas, plane pažymėtas indeksu 1Alm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu, plane pažymėtu indeksu 1a1ž, tvartu plane pažymėtu indeksu 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, plane pažymėta indeksu 3Ilž unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), įgytų pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, laikytinos svarbiomis, o pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo tenkintinas ir atnaujinamas terminas (duomenys neskelbtini) sudarytai sutarčiai, kurią sudarė S. V. su A. D., patvirtintą (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorės I. R., įregistruoti VĮ Registrų centre.

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Iš Šilalės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriaus išduoto santuokos sudarymo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. V., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Gyvendami santuokoje susilaukė vaikų: V. V. (po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) M.), gim. (duomenys neskelbtini); J. V. (po santuokos sudarymo Z., po (duomenys neskelbtini) santuokos sudarymo Š.), gim. (duomenys neskelbtini); A. V., gim. (duomenys neskelbtini); V. V., gim. (duomenys neskelbtini);

V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). S. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

Kaip matosi iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) seniūno pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini), kad pil. S. V. vardu užregistruotas gyvenamas namas, turintis 111,74 kv.m. bendro naudingo ploto, iš jų 57,87 kv.m. gyvenamo ploto ir ūkiniai pastatai 2l¹ m, 3I1 m , 4I1m, 5I1m, 6I1m, 7I1 m esantys (duomenys neskelbtini) teritorijoje. Šie pastatai priklauso S. V.. Pastatams areštas ir draudimai neuždėti. Mokesčiai už pastatus sumokėti visi.

Iš VĮ Registrų centro Testamentų registro išrašo matyti, kad po V. V. mirties palikimas priimtas (duomenys neskelbtini).

Šilalės rajono notarų biuro notarė V. S. (duomenys neskelbtini) rašte dėl V. V. turto paveldėtojų Nr. S-18.23 nurodė, kad V. V., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sutuoktinė S. V., palikimo priėmimo metu gyvenusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir V. V., palikimo priėmimo metu gyvenusi (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi notarinio registro Nr. 1-368 paveldėjimo teises padovanojo S. V., kuriai (duomenys neskelbtini) buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas notarinio registro Nr. 1-662 į du žemės sklypus ir lėšas banke. Priimti mirusiojo palikimą atsisakė sūnūs A. V. ir V. V. bei dukra J. Z..

Paveldėjimo byla yra nebaigta, nes neįteisinti santuokos metu su mirusiuoju pirkti pastatai.

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, po V. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė sutuoktinė S. V.. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad (duomenys neskelbtini) mirus V. V., priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti S. V., atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti iš dalies.

Atnaujinti terminą nekilnojamąjį turtą - Gyvenamąjį namą plane pažymėtą indeksu 1Alm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu plane pažymėtu indeksu 1a1ž, tvartą plane pažymėtą indeksu 2I1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, plane pažymėta indeksu 3Ilž unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitus inžinerinius statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), įgytus pagal (duomenys neskelbtini) sutartį, kurią sudarė S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), su A. D., gim. (duomenys neskelbtini), patvirtintą (duomenys neskelbtini) deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorės I. R., įregistruoti Valstybės įmonėje „Registrų centras“, S. V. vardu.

Kitą pareiškimo dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.