Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. K. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo G. G. ieškinį atsakovei S. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir kt.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

priteisė iš S. K. išlaikymą nepilnamečiui sūnui I. G. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 90 Eur nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą – G. G.;

nustatė motinos S. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi I. G. ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką:

Motina su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime kas antrą mėnesio savaitgalį (II ir IV), atsižvelgus į vaiko sveikatą ir norą, paimdama sūnų iš jo gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 10.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 18.00 val., taip pat Motinos dieną (pirmą gegužės sekmadienį), S. K. gimimo dieną (gruodžio 21-ąją) ir V. S. gimimo dieną (spalio 27-ąją), paimdama sūnų tądien iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val., net jei tai G. G. tenkantis savaitgalis, išskyrus Tėvo dieną (pirmą birželio sekmadienį) ir G. G. gimimo dieną (rugsėjo 13-ąją), net jei tai S. K. tenkantis savaitgalis;Motina su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime kas antrą sūnaus gimtadienį (sausio 28-ąją) – poriniais metais, – atsižvelgus į vaiko sveikatą ir norą, paimdama sūnų tądien iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindama sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;Poriniais metais motina su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime šių švenčių dienomis: sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; sekmadienį ir pirmadienį – krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis, atsižvelgus į vaiko sveikatą ir norą, paimdama sūnų atitinkamai sausio 1-ąją ir pirmąją šv. Velykų dieną iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindama sūnų atitinkamai sausio 1-ąją ir antrąją šv. Velykų dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;Neporiniais metais motina su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime šių švenčių dienomis: gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją – Kalėdų dienomis, atsižvelgus į vaiko sveikatą ir norą, paimdama sūnų atitinkamai gruodžio 24-ąją iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindama sūnų atitinkamai gruodžio 26-ąją į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;Motina su nepilnamečiu sūnumi bendrauja ir dalyvauja jo auklėjime nepertraukiamai pusę vaiko atostogų laiko, atsižvelgus į vaiko sveikatą ir norą:Poriniais metais – pirmąją atostogų pusę, paimdama sūnų pirmąją atostogų dieną iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindama sūnų paskutinę motinai tenkančią vaiko atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.;Neporiniais metais – antrąją atostogų pusę, paimdama sūnų pirmąją motinai tenkančią vaiko atostogų dieną iš jo gyvenamosios vietos nuo 10.00 val. ir grąžindama sūnų paskutinę atostogų dieną į jo gyvenamąją vietą iki 18.00 val.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo teisme metu duotus ieškovo ir atsakovės paaiškinimus, ištirtus rašytinius įrodymus, atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos tarnybų pateiktas išvadas ir šalių nepilnamečio sūnaus I. G. nuomonę, darė išvadas, kad šalių nepilnametis sūnus yra prisirišęs prie abiejų tėvų, taip pat ir sesers. Teismas pažymėjo, kad ieškovas gali savo nepilnamečiui sūnui užtikrinti tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas bei pasirūpinti juo, o atsakovės gyvenimo būdas ir gyvenamoji aplinka nėra saugi vaikui: moteris vis tik yra priklausoma nuo alkoholio, gyvena su alkoholio nevengiančiu draugu, kartu girtauja ir konfliktuoja mažamečių vaikų akivaizdoje. Atsakovė ne kartą yra bausta administracine tvarka už motinos valdžios nepanaudojimą ar panaudojimą priešingai vaikų interesams. Šalių nepilnametis sūnus I. atsakovės aplinkoje nesijaučia saugus. Nors ieškovas ilgą laiką atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, tačiau nėra piktnaudžiavęs tėvo valdžia ar ją panaudojęs priešingiems nepilnamečio sūnaus interesams. Duomenų, kad ieškovas turi kokių priklausomybių, nėra. Ieškovo gyvenimo pokyčiai akivaizdūs: išėjęs į laisvę, aktyviai ieškojo darbo, mokėsi, dalyvavo savanoriškoje veikloje ir įsidarbino, turi draugę ir ketina kurti šeimą. Tėvas domisi vaiko sveikata ir mokslu, bendrauja su sūnaus pedagogais ir psichologais. Teismas sprendė, kad aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta kartu su motina, pasikeitė: berniuko tėvas grįžo iš įkalinimo įstaigos ir ėmė aktyviai dalyvauti mažamečio sūnaus gyvenime; berniukas paaugo, geba išsakyti ir išsako motyvuotą ir aiškiai suformuluotą nuomonę. Teismas sprendė, kad yra pagrindas pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-32-840/ 2013 – pakeisti nustatytą ieškovo ir atsakovės nepilnamečio sūnaus I. G. gyvenamąją vietą bei vaikui teiktiną išlaikymą. Teismas iš atsakovės priteisė išlaikymą sūnui kas mėnesį po 90 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant vaiko tėvą – ieškovą G. G.. Teismas laikė, kad tokia suma atitinka abiejų tėvų turtinę padėtį ir šalių nepilnamečio – beveik dešimtmečio – sūnaus poreikius. Teismas, atsižvelgus į šalių nepilnamečio sūnaus amžių ir jo elgesio bei emocijų sutrikimus, į berniuko emocinį ryšį su motina ir kartu su ja liekančia gyventi jaunesne sesute, taip pat į Vaiko teisių apsaugos tarnybų atstovių rekomendacijas, ieškovo siūlomą nustatyti atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką koregavo, t. y. nagrinėjamu atveju nustatė detalesnę nei ieškovo siūlomą tvarką. Teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą ir ieškinį atmesti. Prašė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Prašė apklausti liudytoja Kaišiadorių socialinių paslaugų centro darbuotoją I. A.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas šališkai palaikė ieškovo advokatės pageidavimą, kad vaikas būtų apklaustas teisme ne psichologo, o teisėjos ir vaiko teisių specialisto. Buvo siūloma vaiko apklausą atlikti Kauno apylinkės teisme, kur yra psichologas bei specialiai tam skirtos patalpos. Nors tuo metu teisme nebuvo kompiuteristo ir dėl to negalima atlikti vaiko apklausos, tačiau specialisto nebuvimas nėra proceso dalyvių problema, tai buvo galima padaryti ir išvažiuojamajame posėdyje Kauno apylinkės teisme;

4.2. Kaišiadorių rajono vaiko teisių specialistė išvadoje nurodė, kad atsakovė tinkamai rūpinasi vaiku ir siūlo jį palikti gyventi su motina. Mokyklos, kurioje mokosi vaikas, auklėtoja nurodė, kad motina rūpinasi vaiku, domisi jo pasiekimais mokykloje, vaikas ateina į mokyklą švariai aprengtas. Apklausta socialinė darbuotoja pareiškė, kad atsakovė tinkamai prižiūri savo vaikus ir dėl to jai nebuvo pareikšta priekaištų. Vaikas socialinei darbuotojai yra sakęs, kad nori gyventi su mama, tačiau bijo tėčio, kuris jam pareiškęs – jeigu nesakys, jog nori gyventi su juo, tai jis daugiau pas ji neatvažiuos ir nepalaikys jokio ryšio;

teismas dėl nesuprantamų priežasčių neapklausė socialinės darbuotojos, kuri daugiu kaip metus dirba su atsakovės šeima. Socialinė darbuotoja buvo atvykusi į Kauno antrinės teisinės pagalbos advokatų kontorą ir pareiškė, kad atsakovė tinkamai rūpinasi sūnumi ir kitu vaiku, o pakeitus gyvenamąją vietą visų padedama baigia atsikratyti potraukio alkoholiui. Socialinė darbuotoja atsakovės elgesį vertiną teigiamai ir mano, kad tėvas manipuliuoja vaiku;

teismas teigia, kad motina girtauja, tačiau tai prieštarauja liudytojų parodymams, socialinė darbuotoja davė parodymus, kad nuo 2016 metų atsakovė praktiškai susitvarkė su šia problema. Neapklausta nauja socialinė darbuotoja, kuri dirba su atsakove nuo 2016 metu pradžios. Buvusi socialinė darbuotoja pasakė, kad ji norėjo atsakovę išbraukti iš rizikos šeimų sąrašo, tačiau nesuspėjo sutvarkyti dokumentų, kadangi skubiai pakeitė darbo vietą;

teismas teigia, kad po 8 metų praleistų kalėjime ieškovas pasimokė iš savo klaidų ir yra pasiryžęs gyventi dorai, tačiau iš bylos duomenų matyti priešingai, kad jis grįžęs iš įkalinimo iki šio laiko niekur nedirba, negauna jokių pajamų ir yra išlaikomas savo tėvų bei matomai jo draugės. Per pusantrų metų grįžus iš pataisos namų jis neteikė savo sūnui jokio išlaikymo, ieškovo įsiskolinimas vaiko išlaikymui yra 8 340,86 Eur. Atlikdamas bausmę jis nedirbo ir nesimokė, tokiu būdu buvo save priskyręs prie asmenų, kurie nelinkę taisytis ir sugrįžti į visuomenę dorais piliečiais. Nagrinėjant bylą nesiaiškinta, ar ieškovas turi pakankamai socialinių įgūdžių pasirūpinti nepilnamečiu vaiku, bendrauti su vaiku, užsiimti jo ugdymu bei auklėjimu; ar turi pajamų, iš kurių galės vaiką aprengti ir maitinti;

ieškovas neturi lėšų išlaikyti nepilnametį sūnų, pats yra išlaikomas tėvų, turi didžiulius įsiskolinimus ir nėra geros moralės pilietis. Ieškovo siekis – paimti vaiką bei perduoti jį prižiūrėti močiutei, o prisiteisus išlaikymą – mažinti savo kreditorinį įsiskolinimą. Teismas nesiaiškino, ar ieškovas neturi kitų kreditorinių įsipareigojimų. Ieškovas buvo nuteistas už smurtinius nusikaltimus ir neaišku, ar jam nėra pareikšta, ar priteista atlyginti žala. Reikalinga išsiaiškinti, ar ieškovas yra mokus. Jis neturės tokių pajamų, kad galėtų išlaikyti sūnų, savo draugę bei jos dukrą. Močiutė taip pat į bylą nepateikė duomenų apie jos gaunamas pajamas, iš ko galima būtų spręsti, kokia apimtimi ji gali prisidėti prie anūko išlaikymo;

4.7. pateiktoje pažymoje LPF banko darbuotoja nurodo, kad G. G. vairuoja „(duomenys neskelbtini)“ autobusiuką ir tai daro pagal darbo biržos programą „Atrask save“. Teismo posėdžio metu ieškovo brolis pareiškė, kad tik jis vienas turi vairuotojo pažymėjimą, todėl kyla abejonės dėl pateiktos pažymos objektyvumo ir nesuprantama, kaip neturinčiam vairuotojo pažymėjimo patikima vairuoti transporto priemonė.

Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

nėra duomenų, kad ieškovo gyvenamoji aplinka būtų netinkama nepilnamečiui vaikui augti; kad ieškovas būtų įtrauktas į socialinės rizikos sąrašą; kad ieškovas būtų naudojęs tėvo valdžią prieš nepilnametį vaiką ar jo aplinką, kad elgesys ir kiti socialiniai veiksniai prieštarautų nepilnamečio vaiko interesams. Priešingai, byloje yra įrodymai apie pačios atsakovės socialinių įgūdžių stoką auginant nepilnamečius vaikus, netinkamą gyvenimo būdą (girtavimą, nepriežiūrą);

apeliacinio skundo motyvai dėl teismo aiškinimosi, ar ieškovas turi pajamų, iš kurių galės išlaikyti vaiką, atsižvelgiant į kitas teismo nustatytas aplinkybes, nėra lemiamas šioje byloje. Šioje byloje svarbiau – ne užtikrinti materialinį vaiko poreikių patenkinimą, o apsaugoti I. G. nuo neigiamos socialiai nepriimtinos aplinkos ir užtikrinti saugumą, ko apeliantė užtikrinti negali. Teismas teisingai įvertino ieškovo pastangas ir galimybes įsitraukti į darbo rinką po laiko, praleisto įkalinimo įstaigoje. Be to, materialinį nepilnamečio vaiko interesų užtikrinimą turi įgyvendinti abu tėvai, ne tik ieškovas. Vaiko materialinis išlaikymas iš dalies bus patenkintas atsakovei teikiant teismo sprendimu priteistą išlaikymą; apeliacinio skundo motyvai apie ieškovo įsipareigojimus tretiesiems asmenims, yra nesusiję su nagrinėjama byla ir negalėjo būti vertinami, nes tai išeina už nagrinėjamos bylos dalyko. Motyvai apie tariamą ieškovo siekį paimti vaiką, prisiteisus išlaikymą mažinti savo kreditorinį įsipareigojimą yra niekuo nepagrįsti. Apeliacinio skundo motyvai apie ieškovo, kaip asmenybės ydingumą, yra nepagrįsta bylos įrodymais; apeliantė ginčija, kad nebuvo apklausta liudytoja socialinė darbuotoja, tačiau pažymėtina, kad atsakovė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jos ir neprašė apklausti. Visi liudytojai, kuriuos šalys prašė apklausti – buvo apklausti. Socialinės darbuotojos visi raštai buvo socialinės rizikos byloje, kuri buvo išreikalauta ir kurios fragmentai yra prijungti prie bylos. Atsakovė turėjo teisę prašyti prijungti kitus rašytinius socialinės darbuotojos paaiškinimus, esančius socialinės rizikos byloje, jeigu manė esant tą reikalinga, tačiau ji to nepadarė;

motyvai dėl atsakovės pastangų atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio yra paneigti byloje esančia medžiaga, t. y. socialinės rizikos bylos medžiaga, 2017-10-07 pakartotinio apsilankymo aktu. Pateikti dokumentai aiškiai paneigia apeliantės motyvus apie tai, kad ji tariamai baigia atsikratyti priklausomybės alkoholiui. Bylos medžiaga rodo sistemingą, nekontroliuojamą atsakovės alkoholio vartojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos I. A. apklausos

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas (CPK 322 str.).Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoją Kaišiadorių socialinių paslaugų centro darbuotoją I. A.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad prašymas nėra pakankamai motyvuotas. Prašymas, apklausti naują liudytoją, laikytinas nepagrįstu ir nesavalaikiu, nes toks prašymas galėjo būti pareikštas pirmosios instancijos teisme, tačiau tokio prašymo nebuvo pareikšta, todėl jis atmestinas (CPK 314 str.). Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra surinkta pakankamai rašytinių įrodymų, apklausta liudytojų, kas leidžia tinkamai išnagrinėti bylą apeliacinėje instancijoje rašytinio proceso tvarka.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Ginčo esmė – apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl sūnaus I. gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) su ieškovu tėvu G. G..CK 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norą (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2014).CK 3.174 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad, pasikeitus aplinkybėms, tėvas gali reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.Nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu sūnaus I. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatyta kartu su motina – apeliante S. K.. Nuo 2008 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 10 d. ieškovas atlikinėjo bausmę pataisos įstaigoje, todėl neturėjo galimybės auginti vaiko. Grįžęs iš pataisos įstaigos ir pastebėjęs, kad apeliantė piktnaudžiauja alkoholiu ir netinkamai rūpinasi sūnumi, pateikė teismui ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą svarstyti vaiko gyvenamosios vietos su tėvu nustatymo klausimą.Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsniu nustatyta bylos nagrinėjimo apimtimi, patikrinusi bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas ginčo santykių kvalifikavimui ir teisingam bylos išsprendimui. Todėl, remdamasis apeliacinės instancijos teismui suteiktomis instancinės teismų kontrolės teisėmis, numatytomis CPK 328 straipsnyje, ir vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje (duomenys neskelbtini) prieš Nyderlandus), ir atmesdama apeliacinį skundą, teisėjų kolegija gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją), nekartoja pirmosios instancijos teismo motyvų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.Nepagrįstu laikytinas, apeliantės argumentas, kad vaikas turėjo būti apklaustas tik psichologės, nedalyvaujant net teisėjai. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (CK 3.177 str.) Kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, - per atstovą ( CPK 380 str. 1 d.). Taigi, įstatymas būtent teismą įpareigoja tiesiogiai išklausyti vaiką ir išsiaiškinti jo norus. Tokiu būdu (išklausius tiesiogiai vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras) teismas gali geriausiai įvertinti vaiko poziciją ir suformuoti savo vidinį įsitikinimą dėl geriausiai vaiko interesus atitinkančio sprendimo. Byloje nustatyta, kad vaikas teismo posėdžio metu, dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei (nedalyvaujant kitiems asmenims), buvo tiesiogiai apklaustas teisėjos, o iš apklausos galima spręsti, jog vaikas geba suformuluoti savo pažiūras, išreikšti savo nuomonę, todėl nėra jokio pagrindo spręsti, kad buvo netinkamai išsiaiškinti vaiko norai. Iš apeliacinio skundo matyti, jog apeliantė, nesutikdama su sprendimu, apeliuoja daugiau į tai, jog ieškovas neturi galimybių užtikrinti saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui (neturi darbo, gyvenamosios vietos ir pan.), tačiau bylos esmė, dėl ko prašoma pakeisti vaiko gyvenamąją vietą yra tai, kad apeliantė piktnaudžiauja alkoholiu ir nesugeba užtikrinti tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų vaikui. Iš surinktų byloje įrodymų matyti, kad ieškovas, būdamas pataisos įstaigoje pastoviai bendraudavo su sūnumi (vaikas su ieškovo motina buvo atvykęs 23 kartus), o, grįžęs iš pataisos įstaigos, apsigyveno tėvų name, kur vaikui yra skirtas atskiras kambarys, užsiregistravo darbo biržoje, mokėsi darbo biržos organizuotuose mokymuose, dalyvavo Labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ savanoriškoje veikloje, 2017 m. kovo-birželio mėn. dirbo MB „(duomenys neskelbtini)“, duomenų apie ieškovo neigiamo poveikio darymą sūnui nėra, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovas neturi galimybių užtikrinti saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas vaikui. Tuo tarpu, surinkti byloje įrodymai: 1) atsakovė įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, negebėjimo tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais, 2) atsakovės šeimoje piktnaudžiaujama alkoholiu, vyksta barniai vaikams girdint, 3) 2017 m. spalio 7 d., vykstant bylos nagrinėjimui, atsakovė su sugyventiniu buvo rasti neblaivūs, jie konfliktavo vaikų akivaizdoje, buvo kviečiama policija, - leidžia spręsti, jog atsakovė neužtikrina saugių ir tinkamų gyvenimo sąlygų vaikui. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, į vaiko išreikštą norą gyventi su ieškovu, į Vaiko teisių apsaugos tarnybų išvadas (prašo tenkinti ieškinį), teisėjų kolegija neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Dėl kitų (išvestinių) ieškovo patenkintų reikalavimų (bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo) teisėjų kolegija nepasisako, nes apeliantė dėl jų nekėlė ginčo (apeliaciniame skunde dėl jų nepagrįstumo nepasisakė).Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.