Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., 2011-06-24 apie 03.30 val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia du kartus sudavė kumščiu T. M. į veidą, padarydamas jam kraujosruvą dešinės akie viršutiniame voke, viršutinio 1-o dešinio danties šaknies lūžį ir nežymiai sutrikdė T. M. sveikatą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. G. savo kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad 2011-06-24 apie 03.30 val. kumščiais, du kartus, sudavė T. M. į veidą, tačiau teigė, jog taip pasielgė, nes pastarasis nenorėjo išeiti iš liudytojos O. A. namo kiemo, prie jos kabinėjosi bei jam (A. G.) sudavė smūgį į krūtinę. Gindamasis nuo T. M., jis ir sudavė du kartus jam į veidą. Nukentėjusiojo pateiktą civilinį ieškinį dėl turtinės ir moralinės žalos atlyginimo prašė atmesti.

Apklaustas teisme nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. M. paaiškino, kad A. G. jį sumušė gatvėje, o ne liudytojos O. A. namo kieme. Kodėl kaltinamasis taip pasielgė, paaiškinti negali, nes anksčiau su juo nesipyko. Jis neprovokavo A. G. ir pirmas jam nesmogė. Eidami keliu jie tyčia stumdėsi, bandydami vienas kitą nustumti nuo kelio, gal A. G. dėl to ant jo ir užpyko. Švenčiant Jonines jis (T. M.) vartojo alkoholį, tačiau ir A. G. nebuvo blaivus. T. M. pateikė byloje civilinį ieškinį ir prašė iš A. G. priteisti 3000 litų neturtinei, moralinei žalai atlyginti, 6088.40 litų turtinei žalai atlyginti bei 600 litus, sumokėtus už jam suteiktą teisinę pagalbą. T. M., 2011-06-27 su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities VPK 2 PK Panerių policijos nuovadą, nurodydamas, kad jį sumušė A. G., tačiau 2011-07-27 Vilniaus apskrities VPK 2 PK Panerių policijos nuovadoje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl su privataus kaltinimo skundu kreipėsi į teismą.

Specialisto išvadoje Nr. G 2044/11(01) nurodyta, kad T. M. padaryta kraujosruva dešinės akie viršutiniame voke, bei viršutinio 1-o dešinio danties šaknies lūžis. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Apklausta teisme liudytoja, kaltinamojo žmona V. M., patvirtino savo vyro parodymus, kad neblaivus T. M. kabinėjosi prie O. A., nenorėjo išeiti iš jos namo kiemo ir sudavė jos vyrui alkūne į pilvą. Tada jos vyras – A. G. ir trenkė nukentėjusiajam kumščiu į veidą.

Apklausta teisme liudytoja, nukentėjusiojo motina R. M. paaiškino, kad jai žinoma, jog A. G. sumušė jos sūnų ir padarė jam kūno sužalojimus.

Apklausta teisme liudytoja O. A. patvirtino kaltinamojo A. G. parodymus, kad neblaivus T. M. nekviečiamas atėjo į jos kiemą ir prie jos kabinėjosi. Ji paprašė A. G. išvesti T. M., tačiau pastarasis nenorėjo išeiti ir sudavė alkūne A. G. į pilvą bei ant jo užsimojo. Tada A. G. sudavė T. M. du kartus kumščiu į veidą.

Vilniaus apskrities VPK 2 PK Panerių policijos nuovada pateikė teismui nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą bei surinktą medžiagą Nr. 13-At-03260-11. Medžiagoje yra nukentėjusiojo T. M. pareiškimas, kuriame užfiksuota, kad jį sumušė A. G. ir sukėlė fizinį skausmą (medžiaga Nr. 13-At-03260-11, b. l. 6, 9).

Kaltinamasis neneigė, kad du kartus kumščiu smogė T. M. į veidą, tačiau aiškino, kad taip pasielgė gindamasis nuo neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų. A. G. teigė kad neblaivus T. M., viešoje vietoje priekabiavo prie liudytojos O. A., elgėsi nepadoriai, todėl jo nuomone, paties nukentėjusiojo veiksmuose yra LR BK 284 str. 1 d. sudėtis.

Pagal baudžiamojoje teisėje nusistovėjusią būtinosios ginties sampratą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis atitinkamai formuojamą teismų praktiką būtinąja gintimi pripažįstamas tam tikras atkirtis pavojingam kėsinimuisi į baudžiamojo įstatymo ginamas vertybes. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimosi realumas konstatuojamas tada, kai kėsinimasis yra tikras, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje (LAT 2008 rugsėjo 16 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-336/2008). Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Pavojingas kėsinimasis yra viena iš būtinųjų būtinosios ginties sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo pripažinti kaltininką veikus esant būtinosios ginties situacijai (LAT 2006 m. spalio 24 d. nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-537/2006).

Įvertinęs kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymus, teismas mano, kad negalima pripažinti, jog A. G., smogdamas kumščiu T. M. į veidą save gynė. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti nukentėjusiojo parodymais, kad A. G. jį sumušė ne nukentėjusiosios O. A. namo kieme, o gatvėje, bei tai, kad kaltinamajam jis pirmas nesmogė. Nors A. G. teigė priešingai bei savo parodymais patvirtinti pakvietė į teismą du liudytojus, savo žmoną bei liudytoją O. A., tačiau įvertinus šių liudytojų santykius su kaltinamuoju, teismas, mano, kad jų parodymai negali būti pakankamai objektyvus bei nešališki. Teismas mano, kad A. G. nusikalstami veiksmai, tyčia suduodant T. M. smūgius į veidą ir jį sumušant, sudaro LR BK 140 str. 1 d. sudėtį, nes kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį ir nežymiai jam sutrikdė sveikatą. Teismo nuomone, net ir tuo atveju, (kaip teigia A. G., bei jo iškviesti liudytojai O. A. ir V. M.), jeigu T. M. atsisakė išeiti iš O. A. gyvenamojo namo kiemo, tokie jo veiksmai nesuteikė kaltinamajam A. G. išskirtinės teisės jį sumušti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Muštynėse nėra besiginančiųjų, todėl teisė į būtinąją gintį nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-684/1999). Šiuo atveju A. G. privalo atsakyti už kitusias pasekmes – T. M. padarytus kūno sužalojimus, nes byloje nėra duomenų, kad jis pats (kaltinamasis) dėl netinkamo T. M. elgesio būtų nukentėjęs ir kreipęsis į policiją. Nagrinėjant bylą teisme, kaltinamasis A. G., vadovaujantis LR BPK 257 str. (teismo veiksmai, kai paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką ar kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo) pateikė teismui prašymą šioje byloje priimti nutartį ir informuoti prokurorą, kad nukentėjusiojo T. M. veiksmuose yra LR BK 284 str. 1 d. sudėtis, tačiau teismo nuomone, įvertinus kaltinamojo ir nukentėjusiojo ir įvykio vietoje buvusių asmenų (liudytojų) tarpusavio santykius, įvykio vietą, teismas nemano, kad 2011-06-24 apie 03.30. val., prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka bei parodyta nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Teismas mano, kad A. G. pareiškime nurodytos aplinkybės dėl to, kad T. M. „elgėsi nepadoriai, kabinėjosi prie ištekėjusios moters – O. A., tuo pačiu siūlydamas su ja permiegoti“ negali būti sietinos su teismo nagrinėjama byla, nes liudytoja O. A. T. M. nepareiškė pretenzijų dėl pastarojo netinkamo elgesio.

Skirdamas A. G. bausmę teismas atsižvelgia į LR BK 54 str. nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos motyvus, tikslus, kaltinamųjų asmenybę, jų atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes.

A. G. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Jis įvykdė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką, turi legalų pragyvenimo šaltinį, išlaiko šeimą. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Vadovaudamasis LR BK 55 str. nuostatomis, teismas mano, kad už įvykdytą nusikalstamą veiką A. G. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Nukentėjusysis T. M. prašė iš A. G. priteisti 6088,40 litų turtinei 3000 litų neturtinei (moralinei) žalai atlyginti bei 600 litų už jam suteiktą advokato pagalbą.

Teismas nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.250 str. 2 d. nuostatomis bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais. Teismas atsižvelgia į socialinį prarastų ir pažeistų vertybių reikšmingumą, patirtų dvasinių kančių pobūdį ir trukmę, bei kitas svarbias aplinkybes.

Akivaizdu, jog A. G. buvo sukeltas fizinis skausmas, padaryti kūno sužalojimai. Tačiau teismas neturi duomenų, kad nukentėjusysis tapo nedarbingas, ar atsirado kitokios neigiamos pasekmės. Vertindamas T. M. padarytos neturtinė žalos dydį, teismas atsižvelgia, kad buvo padarytas nesunkus nusikaltimas, jo trukmę, nukentėjusiojo tarpusavio santykius su kaltinamuoju, įvykio vietą ir tuo metu susidariusią situaciją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad T. M. reikalaujama priteisti 3000 litų suma yra neadekvati jam padarytai žalai, todėl jo civilinis ieškinys dėl neturtinės (moralinės) žalos mažintinas iki 1000 litų ir ši suma priteistina iš kaltinamojo A. G.. Iš kaltinamojo priteistina ir 600 litų už nukentėjusiajam T. M. suteiktą teisinę pagalbą.

Nukentėjusiojo T. M. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Teismas netenkina nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl 6000 litų gydymo išlaidų. (b.l. 43). UAB „Stomatologinės implantacijos centro“ pateikė paciento – T. M. gydymo planą, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad nukentėjusiojo gydymas net nepradėtas. Akivaizdu, kad šiuo atveju negalima tiksliai pasakyti kiek kainuos T. M. suteiktos odontologo paslaugos, ar aplamai jos bus suteiktos ateityje. Kita vertus, baigus gydymą ir turint gydymo išlaidas patvirtinančius dokumentus, T. M. turi teisę pareikšti A. G. civilinį ieškinį LR CPK numatyta tvarka.

Teismas netenkina nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl 18.40 litų priteisimo už jam suteiktas transporto paslaugas (teta, savo automobiliu jį pervežė iš vienos gydymo įstaigos į kitą), nes teismui nebuvo pateikti įrodymai, patvirtinantys šias turėtas išlaidas. Teismas tenkina T. M. civilinį ieškinį dėl 70 litų priteisimo, kuriuos jis išleido kreipdamasis į Valstybinės teismo medicinos tarnybą dėl jam padarytų kūno sužalojimo laipsnio nustatymo, nes šioje dalyje ieškinys pagrįstas rašytiniais įrodymais (b. l. 41-42)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir remdamasis LR BPK 297-305 str., 307-308 str. 1 d. teismas:

nusprendė:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nubausti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Įpareigoti A. G. per 1 mėnesį, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, atlyginti padarytą turtinę žalą.

Išaiškinti A. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

A. G. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieškinį dėl neturtinės (moralinės) žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir iš A. G. priteisti 1000 Lt (vieną tūkstantį litų).

Nukentėjusiojo T. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti dalinai ir iš A. G. priteisti 70 Lt (septyniasdešimt litų).

Priteisti iš A. G. nukentėjusiajam T. M. 600 Lt (šešis šimtus litų) už jam suteiktą teisinę pagalbą (jos išlaidų apmokėjimą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, išreikalautą medžiagą Nr. 13-At-03260-11, grąžinti į Vilniaus apskrities VPK 2 PK Panerių policijos nuovadą.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. G. kardomosios priemonės neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.