- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-16
- Bylos Nr.
- 2S-275-372/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Birutė Simonaitienė
- Skolininkas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mosola“
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Isgeva“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2Tikėtinas ieškinio pagrįstumas
- 3.1.18.3Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Mosola“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-1545-632/2020 pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Isgeva“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „Mosola“ turtui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Isgeva“ pateikė teismui pareiškimą dėl 7249,66 Eur skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininkės UAB „Mosola“.
2. Be nurodytų reikalavimų kreditorė pareiškime prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad skolininkės turtinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, kilnojamąjį turtą, t. y. transporto priemones, išparduoda, tad tikėtina, jog bando likviduoti įmonę ar skelbti jai bankrotą, jokių kitų pajamų, kaip tik už transporto paslaugas (pervežimus) negauna. Ieškovė akcentavo, kad skolininkė turi ir kitų kreditorių, kad prašoma suma tiek skolininkei, tiek kreditorei yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartimi kreditorės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo tenkintas. Teismas nutarė kreditorės UAB „Isgeva“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne didesnei kaip 25000 Eur sumai skolininkei UAB „Mosola“ priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ir turtines teises, esančius tiek pas skolininkę, tiek pas trečiuosius asmenis, leidžiant turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, jį įkeisti ar kitaip suvaržyti, o jo nesant ar esant nepakankamai – areštuoti skolininkės pinigines lėšas, priklausančias skolininkei ir esančias pas skolininkę arba trečiuosius asmenis, reikalaujamos priteisti sumos (7249,66 Eur) ribose, leidžiant atlikti pinigines operacijas, susijusias su darbo užmokesčio bei privalomųjų įmokų mokėjimu valstybės, savivaldybės ir socialinio draudimo biudžetams, atsiskaitymus su kreditore.
4. Teismas nurodė, kad pagal bylų dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjimo ypatumus, teismui nenustačius pareiškimo akivaizdaus nepagrįstumo, teismas, netikrindamas kreditorės reikalavimų pagrįstumo, išduoda teismo įsakymą. Dėl šios priežasties kreditorės pareiškimo reikalavimus laikė preliminariai (prima facie) pagrįstais.
5. Teismas vertino, kad skolos suma (7249,66 Eur) skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė; nurodė, jog skolininkė vengia padengti įsiskolinimą kreditorei, byloje nėra duomenų, kad skolininkės prievolė kreditorei būtų užtikrinta kitomis priemonėmis, todėl sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių byloje, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Skunde dėl pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutarties skolininkė (apeliantė) UAB „Mosola“ prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Skundžiamą nutartį priėmęs teismas neteisingai aiškino bei taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nesirėmė naujausias pasikeitusia Lietuvos teismų praktika dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir padarė neteisingas išvadas dėl kreditorės prašymo pagrįstumo, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri turi būti panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
6.2. Šioje byloje pareiškimo pagrįstumas nebuvo tikrinamas.
6.3. Kreditorė teismui nepateikė jokių skolininkės nemokumą pagrindžiančių įrodymų, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad skolininkė turi ketinimų turimą turtą perleisti, slėpti ar imtis kitokių nesąžiningų veiksmų, siekdama sukliudyti teismo sprendimo vykdymui. Deklaratyvių teiginių dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymo nurodymas, nepateikus jokių įrodymų ar bent jau tikėtinų duomenų, kad skolininkė vengs vykdyti teismo sprendimą arba atlieka ar atliks ateityje veiksmus, kuriais siekiama sumažinti galimybes įvykdyti teismo sprendimą, nesudaro pagrindo varžyti skolininkės teises taikant laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiuo atveju pripažino esant grėsmei būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
6.4. Lyginant su UAB „Isgeva“ ir UAB „Mosola“ apyvarta, pajamomis, turtu – reikalaujama išieškoti suma (7249,66 Eur) nėra didelė, kreditorei tai yra labai gerai žinoma. Teismas, tenkindamas UAB „Isgeva“ reikalavimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesivadovavo teismų praktika ir sprendė, kad didelė ieškinio suma yra pakankamas pagrindas (vienas iš pagrindų) taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Kreditorė UAB „Isgeva“ atsiliepime prašė skolininkės atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas įvertino kreditorės pareiškimo pagrįstumą ir priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skolininkės (apeliantės) atskirasis skundas tenkintinas.
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
9. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis).
10. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1172-186/2016).
11. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014). Pagal prima facie (liet. ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013). Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
12. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs civilinės bylos medžiagą, sprendžia, kad kreditorės pareiškime išdėstyti reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti. Kreditorė pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo išdėstė faktines aplinkybes (nurodė, kad teikė skolininkei puspriekabių nuomos paslaugas, 2019 m. gruodžio 10 d. išrašė ir pateikė sąskaitą, tarpusavio skolų suderinimo aktą; skolininkė skolos nesumokėjo). Kreditorė pateikė teismui savo argumentus pagrindžiančius rašytinius įrodymus (2019 m. gruodžio 10 d. PVM sąskaitą faktūrą, 2019 m. gruodžio 10 d. tarpusavio skolų suderinimo aktą, 2020 m. sausio 6 d. raginimą). Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į kreditorės pareiškimą, jos reikalavimus laikė preliminariai pagrįstais. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiame bylos nagrinėjimo etape nebuvo jokių duomenų, kad kreditorės reikalavimai negalės būti tenkinami dėl gana akivaizdaus šių reikalavimų nepagrįstumo, t. y. nustatyta pirmoji prieš tai minėta laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-900-464/2017).
14. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra ne ginčo išsprendimas ir teisinės taikos atkūrimas tarp šalių, o siekis užkirsti kelią aplinkybėms, kurios vienaip ar kitaip galėtų turėti įtakos būsimo teismo sprendimo tinkamam įvykdymui. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 ir 178 straipsniai).
15. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones kreditorė nurodė, jog skolininkės turtinė padėtis yra sunki, ji neturi jokio nekilnojamojo turto, kilnojamąjį turtą, t. y. transporto priemones, išparduoda, tad tikėtina, jog bando likviduoti įmonę ar skelbti jai bankrotą, jokių kitų pajamų, kaip tik už transporto paslaugas (pervežimus) negauna; skolininkė turi ir kitų kreditorių, prašoma suma tiek skolininkei, tiek kreditorei yra didelė, todėl yra pagrindas manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps neįmanomas.
16. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas kreditorės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pažymėjo, jog skolos suma skolininkei, kaip juridiniam asmeniui, yra didelė; skolininkė vengia padengti įsiskolinimą; nėra duomenų, kad skolininkės prievolė kreditorei būtų užtikrinta kitomis priemonėmis. Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.
17. Akcentuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, jog vien ieškinio sumos dydis ar asmens, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turtinė padėtis yra tik vieni iš daugelio, bet anaiptol ne vieninteliai kriterijai, kurie turėtų būti įvertinti sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių poreikio buvimo. Todėl vien ieškinio sumos dydis atsakovui ar jo neatsiskaitymas su procesą inicijavusiu kreditoriumi patys savaime dar nepatvirtina rizikos, jog teismo sprendimas gali būti neįvykdomas būtent dėl skolininko nesąžiningumo ar su tokiu jo elgesiu susijusių priežasčių. Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-523-196/2018).
18. Skolininkė atskirajame skunde pažymėjo, kad jog jos turtinė padėtis, priešingai, nei nurodo kreditorė, šiuo metu yra pakankamai gera ir stabili, bendrovė yra sąžininga rinkos dalyvė. Skolininkė pateikė transporto priemonių techninių pasų kopijas, patvirtinančias, kad skolininkė nuosavybės ir/ar valdymo teise valdo devynias vertingas transporto priemones; ilgalaikio ir trumpalaikio turto sąrašus, liudijančius, kad skolininkė valdo turtą, kurio vertė – ne mažiau kaip 86 264,05 Eur (iš jų 58 295,00 Eur turto sudaro ilgalaikis turtas); nurodė, kad šiuo metu įmonė vykdo ūkinę-komercinę veiklą, sudarinėja sandorius, neturi pradelstų mokėjimų, kurie keltų grėsmę įmonei; pateikė apdraustųjų sąrašą, patvirtinantį, jog skolininkė šiuo metu turi devynis darbuotojus.
19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skolininkės nurodytus argumentus ir pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat kreditorės poziciją skolininkės turtinės padėties klausimu, išdėstytą atsiliepime į atskirąjį skundą, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti skolininkės pateiktų įrodymų pagrįstumu. Nors kreditorė akcentavo, kad skolininkė, įrodinėdama esą gerą savo turtinę padėtį, teismui meluoja ir pateikia neteisingus duomenis, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad skolininkės turtinė padėtis yra sunki ir ji ketina skelbti bankrotą ar slėpti savo turtą; kad skolininkė būtų atlikusi ar atlieka kokius nors tyčinius, nesąžiningus veiksmus, siekdama išvengti skolos išieškojimo (tuo atveju, jeigu skola būtų priteista, kadangi teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis – 2020 m. sausio 14 d. teismo įsakymas yra panaikintas, priėmus skolininkės prieštaravimus). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių galbūt kreditorei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
20. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtas teisės normas bei teismų praktiką, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas formaliai rėmėsi kreditorės argumentais, darydamas deklaratyvią išvadą dėl prašomos priteisti ženklios sumos, skolininkės vengimo atsiskaityti ir grėsmės būsimo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą procesinį sprendimą, kuris naikintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2020 m. sausio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – netenkinti kreditorės UAB „Isgeva“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.