Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui J. M. G. dėl dalies depozito grąžinimo, atsakovo J. M. G. priešieškinį ieškovei L. Ž. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

6. Teisme šalių atstovai palaikė savo šalies procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, priešieškinis atmestinas.

8. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.576 straipsnis). Nuomos sutarčiai pasibaigus, nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis).

10. 2024 m. kovo 1 d. mokėjimo nurodymas Nr. 290, atliktas banke „Swedbank“, patvirtina, kad ieškovė sumokėjo atsakovo atstovui M. G. (asmeniui, kuriam turėjo būti atliekami visi mokėjimai pagal nuomos sutartį, sutarties 4.4 punktas) 2500 Eur užstatą. Ginčo dėl to tarp šalių nėra. 2024 m. rugpjūčio 30 d. perdavimo priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovė išsinuomotas gyvenamąsias patalpas grąžino atsakovui. Perdavimo priėmimo akte nurodyti skaitiklių parodymai ir ranka įrašyta, kad trūkumų nerasta. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai patvirtino, kad buto nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta 2024 m. rugpjūčio 30 d., klausimus, susijusius su buto nuoma ieškovei, tvarkė jų atstovas A. P., kuris ir pasirašė perdavimo-priėmimo aktą. Iš užstato sumos atskaičius komunalinius mokesčius 173,51 Eur (60,17 Eur už birželio, 69,10 Eur už liepos, 44,24 Eur už rugpjūčio mėnesius) ir 806,45 Eur nuomos mokestį už 20 dienų (nuo 2024 m. rugpjūčio 11 iki rugpjūčio 30 d.), ieškovė pareikalavo grąžinti 1520,04 Eur nepanaudoto užstato. Iš SEB banko patvirtinimo apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą matyti, kad atsakovo atstovas M. G. 2024 m. gruodžio 23 d. pervedė ieškovės atstovei 526,49 Eur, nurodydamas, kad tai depozito grąžinimas. Tos pačios dienos pavedimu 526,49 Eur pervesti ieškovei. Ieškovės tvirtinimu, atsakovo atstovai nepagrįstai negrąžina jai likusios užstato dalies – 993,55 Eur.

12. Šalių sudaryta nuomos sutartis nenuginčyta, joje aiškiai yra nurodyta šalių sutarta nuomos kaina – 1250 Eur. Kad šalys būtų susitarusios dėl didesnės nuomos kainos už 2024 m. rugpjūčio mėnesį ir tokia abiejų šalių valia būtų patvirtinta šalių parašais, t. y. esminė nuomos sutarties sąlyga būtų pakeista, įrodymų nepateikta. Atsakovo atstovai įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė turėtų kompensuoti atsakovo atstovo M. G. sugaištą laiką, nepateikė. Nuomos sutartimi šalys susitarė, kad iš užstato gali būti išskaitomi tik mokesčiai pagal sutartį ir padaryta žala patalpoms. Atsakovo atstovai nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ieškovė nėra atsiskaičiusi pagal šalių sudarytą nuomos sutartį ar patalpoms būtų padaryta žala. Priešingai, patalpų priėmimo – perdavimo akte, kuriuo ieškovė grąžino nuomojamas patalpas atsakovo atstovui, nurodyta, kad trūkumų nerasta.

13. Visuma aptartų aplinkybių sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti negrąžintą užstato, sumokėto vykdant nuomos sutartį, dalį - 993,55 Eur.

Dėl priešieškinio.

15. Bendrosios nuomos santykius reglamentuojančios teisės normos numato tam tikras nuomininko pareigas, susijusias su nuomojamo daikto būklės užtikrinimu, tačiau taikant civilinę atsakomybę atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję priežastiniu ryšiu su tam tikrais skolininko (šiuo atveju ieškovės) veiksmais. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio sampratą, nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Ieškovės civilinei atsakomybei atsirasti būtinos nustatyti keturios sąlygos, kaip antai, neteisėti veiksmai, dėl padarytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusi žala, tuomet tarp veiksmų ir žalos turėtų būti nustatytas pirmiau paminėtas priežastinis ryšys, ir žalą padaręs asmuo turėtų būti kaltas. Veiksmų (neveikimo) neteisėtumas nėra preziumuojamas, ieškovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumą turi įrodyti atsakovas, priešieškiniu prašantis priteisti nuostolių atlyginimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015). Taigi, pirmiausia atsakovui tenka pareiga įrodyti visas ieškovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas.

18. Nors atsakovo atstovai tvirtino, kad nuomos sutartis su ieškove buvo nutraukta atsakovo iniciatyva dėl ieškovės kaltės, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad nuomotojas atliko veiksmus, kaip numatyta nuomos sutarties 12.2 ir 12. 4 punktuose, nepateikė. Tai, kad šalys viena kitai reiškė įvairias pretenzijas – ieškovė dėl nekokybiško šildymo, bute atsiradusių skruzdėlių, baldų broko ir kt., atsakovo atstovai dėl šuniuko, nepatvirtina, kad sutartis buvo nutraukta kurios nors šalies iniciatyva. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas M. G. patvirtino, kad iš ieškovės pretenzijų jis supratęs, kad ieškovės netenkina gyvenimas išnuomotame bute, todėl iš anksto (dar iki pamatant ieškovę besivedžiojant šunelį) ėmė ieškoti naujų nuomininkų, dėjo skelbimus. Teisme atsakovo atstovas M. G. taip pat patvirtino, kad 2024 m. liepos 29 d. jis atvykęs į nuomojamą butą ir susitaręs su ieškove dėl visų nuomos sutarties nutraukimo sąlygų. Tokie nuomos sutarties šalių veiksmai leidžia spręsti, kad sutartis buvo nutraukta šalių bendru sutarimu. Šalys, sudarydamos nuomos sutartį, nenumatė nuomininkui pareigos, nutraukus sutartį prieš terminą, padengti nuostolius, atsiradusius dėl sulygtos mažesnės nei skelbimuose nuomos kainos ar mokėti nuomos mokestį iki bus išnuomotas butas naujam nuomininkui.

19. Šalys nuomos sutarties 11.2 punktu susitarė, kad šalių pretenzijos viena kitai dėl žalos atlyginimo turi būti pateiktos raštu arba el. paštu. Nuomininkui išsikeliant iš patalpų, nuomotojas turi teisę pareikšti nuomininkui pretenzijas dėl žalos atlyginimo per dešimt kalendorinių dienų po nuomininko išsikėlimo momento, kurio metu tarp šalių yra pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas. Atsakovo atstovai nepateikė įrodymų, kad jie būtų reikalavę atlyginti jų patirtus nuostolius tokia tarka, kaip buvo susitarę, sudarydami nuomos sutartį.

20. Atsakovo atstovai neįrodė nei ieškovės neteisėtų veiksmų, nei atsiradusių nuostolių, todėl jų priešieškinio reikalavimai atmesti kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškinys patenkintas, todėl ieškovei priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje iš pralaimėjusios šalies.

22. Ieškinį patenkinus pilnumoje, ieškovei iš atsakovo priteistinas už ieškinio reikalavimą sumokėtas žyminis mokestis – 23 Eur.

23. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos būtinos ir pagrįstos išlaidos, susijusios antstolių vykdomu dokumentų įteikimu. Procesiniai bylos dokumentai atsakovo atstovams įteikti per antstolį A. N.. Iš antstolio 2025 m. liepos 22 d. parengtos informacijos, sąskaitos faktūros, serija ANA, Nr. 07852, matyti, kad ieškovė antstoliui už dokumentų įteikimą atsakovams sumokėjo 219,45 Eur. Kadangi kitu būdu procesinių dokumentų atsakovo atstovams nebuvo galimybių įteikti, todėl šios išlaidos laikomos būtinomis ir pagrįstomis byloje, jos priteistinos iš atsakovų. Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Be to, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovės atstovas į bylą pateikė dokumentus, patvirtinančius susidariusias 968 Eur (363 + 605) atstovavimo išlaidas – sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas ir šių išlaidų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Patirtos ieškovės bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos, jos apmokėtos, išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl ieškinį patenkinus, šios atstovavimo išlaidos priteistinos ieškovei iš atsakovo.

24. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį nuomojosi ieškovė, priklauso J. M. G., kuris yra nepilnametis, neturintis amžiaus, nuo kurio atsiranda civilinis veiksnumas. Nepilnamečio turto valdytojo įstatyminiai atstovai yra jo tėvai Ū. L. ir M. G., pagal CK 2.7 ir 6.275 straipsnių nuostatas atsakantys už nepilnamečio prievoles, todėl skola, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos priteistinos solidariai iš Ū. L. ir M. G.

25. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje susidarė 15,86 Eur. Šių valstybės patirtų išlaidų dalis kiekvienam iš atsakovų tektų po 7,93 Eur. Šios išlaidos mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-386/1K-411, nustatytą minimalią (8 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos nepriteistinos iš atsakovų (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti solidariai iš atsakovų Ū. L. ir M. G. ieškovei L. Ž. 993,55 Eur (devynių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 55 centų) skolą, 28,66 Eur (dvidešimt aštuonių eurų 66 centų) palūkanas, 1210,45 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų 45 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Priešieškinį atmesti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.