Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2018-07-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-215-360/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-07-13
Bylos Nr.
AN2-215-360/2018
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00062-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Savinijus Katauskas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-215-360/2018Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00062-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 6.1.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 13 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus (toliau – VDI) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

VDI 2018 m. sausio 11 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. S. už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, t. y. darbdavį atstovaujančiu asmeniu, laikotarpiais nuo 2015-08-12 iki 2015-09-14, 2016-12-07, 2017-03-20 ir 2017-03-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos vietoje, nuomojamame laive „(duomenys neskelbtini)“, darbdavio UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai ir direktoriui V. S. vadovaujant, leido V. M. (V. M.) vykdyti jūreivio funkcijas (pristatyti į laivus kurą ir geriamą vandenį, vykti į komandiruotę gelbėjimo plausto pristatymui į Ukrainą), nesudarius su juo rašytinės darbo sutarties ir apie priėmimą į darbą teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – VSDFV); tokiais veiksmais V. S. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002-06-04 darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu Nr. IX-926, 98 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 99 straipsnio nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarimu V. S. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, teisena nutraukta nesant administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties.

Šalies argumentai

VDI apeliaciniu skundu prašo nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą – pripažinti V. S. padarius ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą ir paskirti nuobaudą sankcijos ribose. Nurodo, kad teismas sprendimą priėmė netinkamai įvertinęs reikšmingus duomenis ir aplinkybes. Teismas vertino tik posėdžio metu liudytojų S. M., G. U., A. D., R. Z. ir J. R. teiktus parodymus ir visiškai nevertino T. A., P. G. ir J. D. teisme duotų parodymų. Iš patikrinimo ir teismo metu surinktų duomenų matyti, kad V. M. dirbo realiai. Teismas neįvertino liudininko J. D. raštu patikrinimo metu ir teisme žodžiu duotų parodymų. Liudytojas J. D. nurodė, kad su V. M. jį siejo darbiniai santykiai. Įmonė, kurioje jis dirba, užsiima laivų remonto darbais. V. M. į jį kreipdavosi dėl laive „(duomenys neskelbtini)“ reikalingo avarinio remonto, tai būdavo vieną kartą į pusę metų, metus. Tai buvo 3-4 metų laikotarpyje. V. M. pas jį ateidavo apsirengęs tiek civiliniais rūbais, tiek darbiniais. Nurodė, kad suprato, kad V. M. dirba laive „(duomenys neskelbtini)“. Teismas taip pat neįvertino liudytojo T. A. teisme duotų parodymų. T. A. nurodė, kad jis dirbo (duomenys neskelbtini), buvo studentų praktikos vadovas. V. S. jam buvo paskirtas kaip koordinatorius. V. S. duodavo užduotis, o studentai tas užduotis atlikdavo. Darbai buvo atliekami trijuose laivuose - „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“. Bendradarbiavo nuo 2014 m. gegužės iki 2017-09-01, 2015-2017 m. praktikos neatlikinejo. Praktikos atlikimo metu buvo kartu su studentais. Tuo metu laive būdavo ir V. M., kuris buvo kaip koordinatorius, reguliuodavo, duodavo studentams darbo. Teismas jo parodymų nevertino, nes T. A. nurodė, kad jo santykiai su V. M. buvo draugiški. Su tokiu Teismo vertinimu VDI Klaipėdos skyrius nesutinka, mano, kad T. A. parodymai yra reikšmingi bylai, tai, kad jis patvirtino, kad su V. M. po praktikos valandų kartu „baliavodavo“, nieko nekeičia. Liudytojas P. G. teismo posėdžio metu parode, kad pažįsta tiek V. S., tiek V. M.. V. S. buvo įmones, kurioje jis dirbo, direktorius. Jis dirbo laive, upeivio pareigose. Dirbo slenkančiu grafiku. 2016 m. perejo ant kito laivo. P. G. paliudijo, kad V. M. dirbo šiuos darbus: nebūnant darbuotojams, budėjimo metu stovėjo vachtas, taip pat žiemos metu krante priiminėjo švartavimo lynus, kartais paduodavo trapus. Kiek V. M. dirbo įmonėje nežino, bet jis su juo keisdavosi, t. y. V. M. 2015-2016 m., atlikdamas upeivio pareigas, iš jo priimdavo budėjimą. Nurodė, kad pats V. S. yra sakęs, kad jei bus didelė audra, kad P. G. skambintu V. M., kad pastarasis padėtų pririšti švartavimo lynus. Skambindavo V. M., jis padėdavo. Teismo posėdžio metu pats V. S. pripažino, kad reguliariai duodavo V. M. pinigų. O V. M. nurodė, kad manė esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, nes V. S. jam mokėdavo atlyginimą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad įstatymų leidėjas nelegalų darbą (ANK 95 straipsnis) pagal pažeidimo objektą yra priskyręs administraciniams nusižengimams darbo srityje. Taigi šio pažeidimo rūšinis objektas yra labai platus - darbo sritis. Nelegaliu darbu kėsinamasi į kelis teisinius gėrius, šio pažeidimo tiesioginiai objektai yra du. Pirma, nelegaliu darbu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. Antra, šiuo pažeidimu kėsinamasi į valstybės ir visuomenes interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto. Administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį dėl nelegalaus darbo yra traukiami darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, kurie leidžia realiai dirbti darbą fiziniam asmeniui, esant Darbo kodekse nustatytiems darbo sutarties požymiams, nesilaikant darbo sutarties sudarymo taisyklių, kai dėl darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymo padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė asmens teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, padaroma žala ar kyla tokios žalos grėsmė valstybės ir visuomenes interesams užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, taip pat užtikrinti, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti prievolė atsiranda iš darbo sutarties fakto.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad apylinkės teismas, vertindamas nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo požymius, neteisingai vertino bylos įrodymus, nekreipė dėmesio į J. D., T. A., P. G., o taip pat ir paties V. S. parodymus. Tuo remdamasi, apeliantė prašo nubausti V. S. pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.).

Apygardos teismas, atsižvelgdamas į paminėts teisės normas, patikrinęs apylinkės teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, sutinka su šio teismo išvadomis, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai įrodymų V. S. kaltei pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį pagrįsti, o tai sudaro pagrindą jam nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nesant šio administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo motyvais bei naikinti apylinkės teismo nutarimą remiantis vien tik apeliaciniame skunde pateiktais teiginiais dėl asmenų parodymų apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime išsamiai išdėstė priimto nutarimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi, jokių esminių procesinių pažeidimų bylos nagrinėjimo metu nepadarė. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi apeliantė, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

Viena iš esminių įrodymų vertinimo taisyklių – kad įrodymai turi būti įvertinami tiek atskirai, tiek ir jų visuma, ir tik tada galima daryti teisiškai reikšmingas išvadas dėl asmens kaltės ar jo nekaltumo. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad sprendžiant V. S. kaltės klausimą, įvertinta būtent visų byloje surinktų duomenų visuma.

Šioje administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad V. M. iš tikrųjų kurį laiką gyveno V. S. vadovaujamos įmonės nuomotame laive, abu bendravo draugiškai. Dėl to, ar V. M. laive atlikinėjo kokias nors darbines funkcijas bylos duomenys nėra vienareikšmiai. Dalies apklaustų asmenų, dirbusių V. S. vadovautoje įmonėje (A. D., R. Z., J. R., G. U.) parodymai paneigia aplinkybę, jog V. M. laive tam tikrą laiką ne tik gyveno, bet ir atliko darbines funkcijas. Apeliantės minimi J. D., P. G., T. A. parodymai patikimai V. S. inkriminuoto nusižengimo neįrodo. Pats J. D. nurodė, kad su V. M. dėl laivo klausimų bendraudavo retai, kartą į pusmetį ar metus, tačiau su pastaruoju jokių dokumentų nepasirašinėdavo, tai darydavo su įmonės atstovais. Tiek T. A., tiek P. G. parodymai visiškai neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, kad V. M. iš tikrųjų kurį laiką gyveno laive, taigi natūralu, jog su juo laive susitikdavo, tačiau, atsižvelgiant į duomenų visumą, vertinti šiuos parodymus kaip neabejotinai įrodačius V. S. kaltę, nėra pagrindo. Tyrimo metu buvo gauti tam tikri dokumentai, kurie galbūt leistų daryti prielaidą, kad tam tikrais atvejais V. M. veikė kaip įmonės darbuotojas (pvz. pasirašydamas kontroliniame talone), tačiau dokumentuose užfiksuotos aplinkybės atliekant nelegalaus darbo aplinkybių tyrimą iki surašant administracinio nusižengimo protokolą, tikrintos nebuvo, nors tai buvo įmanoma padaryti, pvz. gaunat informaciją iš įmonių, su kuriomis dokumentai pasirašyti (kontrolinis talonas, paslaugų teikimo paraiškos atlikimo aktas). V. S. pirmosios instancijos teisme paaiškindamas apie V. M. pateiktus dokumentus, jų kilmę, taip pat paminėdamas tam tikras įmonėje nusistovėjusias tvarkas (prieinamoje vietoje laisvai laikytą įmonės antspaudą, kapitono kajutėje laikytus dokumentus ir pan.) pateikė ginybinę versiją, kurios byloje ištirti įrodymai nepaneigia. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartas teisines ir faktines aplinkybes, darytina išvada, kad administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo faktas nagrinėjamoje byloje neįrodytas, dėl ko apylinkės teismas skundžiamu nutarimu administracinio nusižengimo teiseną V. S. nutraukė pagrįstai. Todėl skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliekamas nepakeistu, o apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 14 d. nutarimą nepakeistą ir Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas