- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-15
- Bylos Nr.
- I-6597-484/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- P. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas P. K. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė priteisti jo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 10 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.
Skunde paaiškino, kad 2014-06-20 buvo patalpintas į Lukiškių TI-K karantino kamerą, kurios bendras plotas (įskaitant baldus) apie 9 m².. Be jo kameroje buvo dar 3 asmenys. Nors kameroje ir atliktas kosmetinis remontas, tačiau kameroje buvo nešvaru, unitazas be dangčio, neatskirtas nuo gyvenamosios patalpos durimis, kriauklė surūdijusi, kameroje buvo tik šaltas vanduo, kuris dėl sugedusio čiaupo nuolat varvėjo. Kameroje buvo šalta, nes jos langai buvo išdaužyti. Taip pat nurodė, kad kitą dieną buvo perkeltas į kitą kamerą, kurios plotas taip pat buvo apie 9 m².. Kameroje buvo keturiese. Lukiškių TI-K jam išdavė čiužinį, antklodę ir pagalvę, kurie buvo seni, nuo jų sklido nemalonus kvapas. Patalynė, nors ir buvo švari, tačiau nuo senumo suplyšusi. Lukiškių TI-K administracija nereagavo į jo daugkartinius prašymus pakeisti čiužinį, pagalvę.
Nurodė, kad tualetas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 m aukščio sienele, jame nebuvo atskiros ventiliacijos, kameroje buvo blogas kvapas. Pareiškėjo teigimu, trūko vietos asmeniniams daiktams susidėti, prie stalo galėjo valgyti tik du žmonės, nebuvo galimybės laisvai judėti. Dėl to nuolat kildavo konfliktai. Taip pat nurodė, kad vasaros metu kameroje buvo per karšta, lango nebuvo įmanoma atidaryti, trukdė grotos. Į kamerą patekdavo mažai dienos šviesos, todėl buvo nuolat įjungtas dieninis apšvietimas. Naktinis apšvietimas trukdė miegoti. Žiemos metu kameroje buvo šalta, o lietingu oru – drėgna.
Pareiškėjo teigimu, laiko trukmė – 15 min. skirta naudotis dušu yra per trumpa. Pasibaigus laikui, skirtam naudotis dušu, pareiškėjo tvirtinimu, Lukiškių TI-K administracijos pareigūnai išjungdavo karštą vandenį, o į prašymą vėl jį įjungti dažniausiai reaguodavo necenzūriniais žodžiais ir įžeidimais. Pareiškėjui tvirtinimu, per mažas yra ir pasivaikščiojimų kiemelių plotas, kuris buvo apie 20 m². Taip pat nurodė, kad kiemelių grindys buvo betoninės, nelygios, žiemos metu nevalomos. Pastato konstrukcijose buvo asbesto, kuris kenkė jo sveikatai.
Pažymėjo, kad jam buvo suteikti tik trumpalaikiai pasimatymai. Pasimatymų metu jį nuo artimųjų skyrė organinis stiklas, kalbėti galėjo tik telefono pagalba. Nurodė, kad 2014 m. rugpjūčio mėnesį įregistravo santuoką. Po vestuvių ilgalaikis pasimatymas su žmona nebuvo suteiktas. Dėl to sutriko jo intymus gyvenimas, socialiniai ryšiai su šeimos nariais.
Pareiškėjas skunde aprašytas gyvenimo Lukiškių TI-K sąlygas laiko nežmoniškomis, pažeidžiančiomis jo garbę ir orumą. Anot pareiškėjo, dėl nurodytų gyvenimo sąlygų jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, depresiją, t. y. neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 EUR suma. Pareiškėjas skundo reikalavimą grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos žmogaus teisių teismo praktika.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Paaiškino, kad skirstydama atvykusius asmenis į kameras, Lukiškių TI-K administracija laikosi LR Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnio ir LR Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, nes privalo vykdyti teismų nutartis bei sprendimus. Nurodė, kad Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 (Žin. 2010, Nr. 55-2731) nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto. Pripažįsta, kad tam tikrais atvejais kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytos ribos. Nurodė, kad laikotarpiais 2014-06-20, 2014-06-23, 2014-07-07, 2014-07-18, 2014-07-29, 2014-08-27– 2014-08-29, 2014-09-23, 2014-09-26, 2014-10-02, 2014-10-07, 2014-10-17, 2014-10-22–2014-10-23, 2014-11-14, 2014-11-25–2014-11-26, 2014-11-28, 2014-12-01, 2014-12-05–2014-12-07, 2014-12-11 pareiškėjui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko nustatytus reikalavimus.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Nurodė, kad kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius. Siekdama palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K administracija sudarė paslaugų teikimo sutartis su atitinkamomis bendrovėmis, kurios atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Lukiškių TI-K administracijos teigimu, kameros įrengtos laikantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytų tardymo izoliatorių kamerų įrengimo reikalavimų. Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui, higienos reikmenims sudėti. Pažymėjo, kad kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.
Nurodė, kad Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Pabrėžė, kad apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus įsakymu „Dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ Lukiškių TI-K laikomiems asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus, todėl įstaiga savo veiksmais šios teisės nepažeidė. Dėl grotų ant langų nurodė, kad remiantis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176, III skirsnio 14.1 punkto reikalavimais, langų angoje įstatytos metalinės grotos, o langų stiklai aptraukti metaliniu tinklu. Teigia, kad nuteistieji (suimtieji) dažnai specialiai sugadina metalinį tinklą padaro jame skylių ir tokiu būdu bando permesti daiktus, raštelius iš savo gyvenamosios kameros kitiems asmenims. Tam, kad metalinis tinklas būtų nepasiekiamas ir jo nebūtų galima sugadinti, yra įdėtos vidinės metalinės grotos. Tokiu būdu jos apsaugo nuteistuosius (suimtuosius) nuo neteisėtų veiksmų atlikimo. Tokių vidinių grotų įrengimas, atsakovo atstovo įsitikinimu, neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių.
Nurodė ir tai, kad suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis Suėmimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatytą pasivaikščiojimų tvarką. Pažymėjo, kad pasivaikščiojimas gryname ore yra suimtųjų teisė, bet ne pareiga. Nurodė, kad pasivaikščiojimo kiemeliai Lukiškių TI-K išdėstyti I, II bei III korpusuose. I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 17,34 m² iki 23,14 m². II korpuse - 14 atskirų pasivaikščiojimo kiemelių, kurių plotas yra nuo 34,16 m⁷ iki 37,40 m². III korpuse yra 5 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas yra nuo 15,55 m² iki 31,05 m². Šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Šiferio lakštai nėra laužomi, asbesto plaušeliai konstrukcijose yra tvirtai surišti su užpildu, todėl jie į aplinką neišsiskiria ir sveikatai nepavojingi.
Dėl pasimatymų tvarkos paaiškino, kad pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Pasimatymų patalpų įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymas Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 84). Atkreipė dėmesį į tai, kad Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nurodyta tik apie trumpalaikių pasimatymų su giminaičiais ar kitais asmenimis patalpų įrengimą, ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimas nėra numatytas. Lukiškių TI-K nėra įrengtų ilgalaikių pasimatymų kambarių.
Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjas neįrodė, kad tam tikri jo skunde minimi įstaigos trūkumai tiesiogiai įtakojo jo asmenį ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Atkreipė dėmesį, kad tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Mano, kad P. K. reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita. Nesant nustatytos būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos (CK 6.271 str)., pareiškėjo reikalavimas turi būti atmestas (7-15 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Remiantis bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad P. K. 2014-06-20 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, kurio plotas - 7,49 m² (2 asmenys kameroje). Vėliau pareiškėjas buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose: nuo 2014-06-21 iki 2014-06-22 kameroje Nr. 116 (3 asmenys kameroje); 2014-06-23 perkeltas į kamerą Nr. 126, kurios plotas - 7,48 m² (2 asmenys kameroje); nuo 2014-06-24 iki 2014-07-02 kameroje Nr. 126 (3 asmenys kameroje); nuo 2014-07-03 iki 2014-07-06 kameroje Nr. 126 (4 asmenys kameroje); 2014-07-07 perkeltas į kamerą Nr. 186, kurios plotas - 7,94 m² (2 asmenys kameroje); 2014-07-08 kameroje Nr. 186 (3 asmenys kameroje); 2014-07-09 - 2014-07-11 kameroje Nr. 186 (4 asmenys kameroje); 2014-07-12 - 2014-07-17 kameroje Nr. 186 (3 asmenys kameroje); 2014-07-18 kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-07-19 iki 2014-07-28 kameroje Nr. 186 (3 asmenys kameroje); 2014-07-29 kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-07-30 iki 2014-08-26 kameroje Nr. 186 (3 asmenys kameroje); nuo 2014-08-27 iki 2014-08-29 kameroje Nr. 186 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-08-30 iki 2014-09-03 kamera Nr. 186 (3 asmenys kameroje); 2014-09-04 perkeltas į kamerą Nr. 158, kurios plotas - 7,94 m² (3 asmenys kameroje); 2014-09-05 kameroje Nr. 158 (4 asmenys kameroje); nuo 2014-09-06 iki 2014-09-22 kameroje Nr. 158 (3 asmenys kameroje); 2014-09-23 perkeltas į kamerą Nr. 340, kurios plotas - 8,17 m² (2 asmenys kameroje); nuo 2014-09-24 iki 2014-09-25 kameroje Nr. 340 (3 asmenys kameroje); 2014-09-26 kameroje Nr. 340 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-09-27 iki 2014-10-01 kameroje Nr. 340 (3 asmenys kameroje); 2014-10-02 kameroje Nr. 340 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-10-03 iki 2014-10-06 kameroje Nr. 340 (3 asmenys kameroje); 2014-10-07 perkeltas į kamerą Nr. 278, kurios plotas - 7,92 m² (2 asmenys kameroje); nuo 2014-10-08 iki 2014-10-16 kameroje Nr. 278 (3 asmenys kameroje);2014-10-17 kameroje Nr. 278 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-10-18 iki 2014-10-21 kameroje Nr. 278 (3 asmenys kameroje); 2014-10-22 kameroje Nr. 278 (2 asmenys kameroje); 2014-10-23 perkeltas į kamerą Nr. 175, kurios plotas - 7,56 m² (2 asmenys kameroje); nuo 2014-10-24 iki 2014-11-13 kameroje Nr. 175 (3 asmenys kameroje); 2014-11-14 kameroje Nr. 175 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-11-15 iki 2014-11-24 kameroje Nr. 175 (3 asmenys kameroje); nuo 2014-11-25 iki 2014-11-26 kameroje Nr. 175 (2 asmenys kameroje); 2014-11-27 kameroje Nr. 175 (3 asmenys kameroje); 2014-11-28 kameroje Nr. 175 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-11-29 iki 2014-11-30 kameroje Nr. 175 (3 asmenys kameroje); 2014-12-01 kameroje Nr. 175 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-12-02 iki 2014-12-04 kameroje Nr. 175 (3 asmenys kameroje); nuo 2014-12-05 iki 2014-12-07 kameroje Nr. 175 (2 asmenys kameroje); 2014-12-08 perkeltas į kamerą Nr. 318, kurios plotas - 7,81 m² (3 asmenys kameroje); 2014-12-09 kameroje Nr. 318 (4 asmenys kameroje); 2014-12-10 kameroje Nr. 318 (3 asmenys kameroje); 2014-12-11 kameroje Nr. 318 (2 asmenys kameroje); nuo 2014-12-12 iki 2014-12-15 kameroje Nr. 318 (4 asmenys kameroje) (7-8, 16-17b. l.). Pareiškėjas 2014-12-16 išvyko į Alytaus pataisos namus.
Pareiškėjas kelia ginčą dėl Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktų reikalavimų atitinkančių laikymo sąlygų (vienam asmeniui tenkančio ploto kameroje ir higienos normų reikalavimus atitinkančių), ir iš to kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų- atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir, kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pažymėjo, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas, materialiojo teisinio pobūdžio, faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Pabrėžtina, kad būtent pareiškėjui kyla pareiga pateikti įrodymus, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti nurodytų privalomųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Tokių įrodymų nepateikus, reikalavimas dėl žalos atlyginimo negali būti tenkinamas.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02).
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 76:2010) 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina, be kita ko, iš to, jog bausmės atlikimo įstaigoje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, todėl aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“. Higienos normos HN 76:2010 2 punkte nustatyta, kad ji taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Pagal Departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 (toliau ir Įsakymas Nr. V-124) nustatytus reikalavimus, iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009 – 2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m². Būtent ši teisės norma yra aktuali keliamam ginčui.
Remiantis byloje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014-06-20 iki 2014-12-16 Lukiškių TI-K iš viso buvo kalinamas 179 dienas. Laikotarpiais 2014-06-20, 2014-06-23, 2014-07-07, 2014-07-18, 2014-07-29, 2014-08-27 - 2014-08-29, 2014-09-23, 2014-09-26, 2014-10-02, 2014-10-07, 2014-10-17, 2014-10-22–2014-10-23, 2014-11-14, 2014-11-25–2014-11-26, 2014-11-28, 2014-12-01, 2014-12-05–2014-12-07, 2014-12-11 pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma atitiko teisės aktais nustatytą reikalavimą. Taigi, pareiškėjas buvo laikomas tinkamai tik 24 dienas, o likusias (155) dienas jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau kaip 3,6 m² kameros ploto, buvo pažeista – pareiškėjui teko nuo 1,87 iki 2,72 m² ploto kameroje.
Teismo vertinimu, kiti pareiškėjo nusiskundimai dėl kamerų įrengimo (drėgmė, oro trūkumas, įrengtų vietų pavalgyti trūkumas) yra iš esmės susiję su tuo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta minimalaus ploto kameroje norma. Be to, pareiškėjas teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad dėl skunde aprašomų laikymo sąlygų gerinimo jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Jokiais objektyviais įrodymais nėra patvirtinti ir pareiškėjo skundo teiginiai dėl laikymo sąlygų įtakos jo sveikatos būklei. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Lukiškių TI-K psichologo tarnybą, medikus dėl pablogėjusios psichinės ar fizinės sveikatos.
Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime į skundą paaiškino, kad kameros yra vėdinamos per langus, kas atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimus. Higienos normos reikalavimas, jog sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, taikomas projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Lukiškių TI-K yra veikianti įstaiga ir aukščiau nurodytoms kategorijoms nepriklauso.
Pažymėtina, kad pagal Higienos normos HN 76:2010 58 punktą laisvės atėmimo vietose švaros bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose nuolat privalo rūpintis jose laikomi asmenys; tam tikslui jie turi būti aprūpinti švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta duomenų, kad Lukiškių TI-K administracija pareiškėjo neparūpino švariu ir tvarkingu valymo inventoriumi. Be to, Lukiškių TI-K ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudariusi paslaugų teikimo sutartis su UAB „Dezinfa“ ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kurios, kaip matyti iš sutarties sąlygų, įsipareigojo atlikti patalpų priežiūrą bei einamuosius profilaktinius patikrinimus kelis kartus per mėnesį (25-32 b. l.). Lukiškių TI-K nuolat atliekami Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimai (22-24 b. l.). Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-03-04 Patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-231 užfiksuota, kad patikrinimo metu dirbtinė apšvieta kameroje Nr. 175 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2014-11-14 iki 2014-12-07) – 15,2 lx, kas atitiko Higienos normos HN 76:2010 23 punkto reikalavimus. Kameros Nr. 175 oro temperatūra šaltuoju metų laiku 19,2 o C, kas atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Oro drėgmė nurodytoje kameroje taip pat atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Taip nurodyta, kad kameroje Nr. 175 vėdinimas užtikrinamas per langus, nepažeidžiant Higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimų. Pelėsio požymių kameroje Nr. 175 vizualiai nenustatyta, nustatyti tik nedideli sienų ir lubų eksploataciniai pažeidimai, kurie nekelia pavojaus sveikatai. Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2014-11-12 patikrinimo akte Nr. 13(13.3)-PA-2189 (18-21 b. l.) užfiksuota, kad patikrinimo metu (2014-10-28–2014-11-03) kameroje Nr. 278 (pareiškėjas šioje kameroje buvo laikomas nuo 2014-10-07 iki 2014-10-22) oro temperatūra – 18,1 o C, drėgmė 57,6 proc., kas atitiko Higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus. Kameros Nr. 278 dirbtinė apšvieta – 220,3 lx atitiko Higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. Pelėsio požymių ant sienų ir lubų, graužikų ar buitinių parazitų kameroje Nr. 278 vizualiai nenustatyta. Vėdinimas užtikrinimas per langus. Kameroje Nr. 278 lubų dažai buvo atsilupę, nubyrėję, kas neatitiko Higienos normos HN 76:2010 28 punkto reikalavimų.
Pareiškėjas neneigia, kad kartą per savaitę jam buvo suteikta teisė 15 min. naudotis dušu. Naudojimosi šia teise sąlygos nustatytos Lukiškių TI-K direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakyme Nr. 1-23 „Dėl Lukiškių TI-K direktoriaus 2010 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1-40 „Dėl Lukiškių TI-K laikomų asmenų išvedimo į dušą tvarkos aprašo patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ ir neprieštarauja Higienos normos HN 76:2010 68 punkto reikalavimams. Jokių objektyvių įrodymų, kad Lukiškių TI-K trukdė pareiškėjui šia teise pasinaudoti ar kitaip netinkamai elgėsi su pareiškėju, nėra.
Dėl pasivaikščiojimų kiemelių ploto
Kaip pagrįstai nurodė Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą, pasivaikščioti kiemelyje yra nuteistojo(suimtojo) teisė, bet ne pareiga. Tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nustatyti Kalėjimų departamento 2009-07-10 direktoriaus įsakymu patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės). Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 21 punkte nustatyta, kad tam, kad suimtieji galėtų pasivaikščioti ir mankštintis gryname ore, tardymo izoliatorių režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose arba ant žemės įrengiami pasivaikščiojimo kiemai. Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklių 22 punktu įtvirtinti pasivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimai. Pasivaikščiojimo kiemų plotų Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklės nereglamentuoja. Nepaisant to Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad Lukiškių TI-K I korpuse yra 29 atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai, kurių plotas nuo 17,34 iki 23,14 m², II korpuse – 14 kiemelių, kurių plotas nuo 34,16 iki 37,40 m², III korpuse yra 5 atskiri kiemeliai, kurių plotas nuo 15,55 iki 31,05 m² (123-124 b. l. II t.). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte numatyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Vilniaus visuomenės sveikatos centro duomenimis, tikrinamuoju laikotarpiu I-ojo korpuso pasivaikščiojimo kiemeliai buvo išvalyto, tai atitiko Higienos normos HN 76:2010 18.4 papunkčio reikalavimą.
Dėl asbesto pastato konstrukcijose Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3.1. punktu, nuo 2001-01-01 draudžiama naudoti asbestcemenčio šiferio lakštus naujai statomose gyvenamosiose namuose ir visuomenės paskirties objektuose (ligoninėse, mokyklose, vaikų darželiuose), nuo 2002-01-01 naudoti asbestcemenčio šiferio lakštai ir kiti gaminiai žmogaus sveikatai nekenkia. Taip pat nurodyta, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai. Byloje objektyvių duomenų dėl asbesto poveikio pareiškėjo sveikatai nėra.
Dėl pasimatymų teisės ribojimo
Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnyje yra nurodytos suimtųjų teisės pasimatyti sąlygos. Suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tačiau pasimatymas leidžiamas tik norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Šis sutikimas gali būti vienkartinis arba daugkartinis. Jei ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nesutinka leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis, suimtajam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti pateikiamas motyvuotas sprendimas. Vienas suimtojo pasimatymas gali trukti ne ilgiau kaip dvi valandas. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytiems asmenims, norintiems pasimatyti, nereikia gauti ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinio sutikimo. Šie asmenys turi teisę į vieną pasimatymą. Pasimatymų tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau - Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) XI skirsnio 62 punkte yra nurodyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojami tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Lukiškių TI-K vadovaujamasi patvirtintu Lukiškių TI-K direktoriaus 2011 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 1-145 „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu“ (toliau – Aprašas), kuris nustato asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarką. Pagal Aprašą asmenys, norintys pasimatyti, turi ne vėliau kaip prieš 15 dienų suderinti pasimatymo datą laiką, trukmę, užsiregistruoti Lukiškių TI-K pasimatymo biure telefonu, paštu, raštu arba tiesiogiai atvykus. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Taip pat, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 108 punkte yra teigiama, kad trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Trumpalaikius pasimatymus kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis. Tardymo izoliatorių įrengimo taisyklėse nėra numatyta įrengti patalpas ilgalaikiams pasimatymams, o ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka nėra numatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.
Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su EŽTK 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858 – 889/2013). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga (šiuo atveju – Lukiškių TI-K) neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. – iš pareigos). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia.
Pareiškėjas skunde nenurodė ir objektyviais įrodymais nepagrindė, kad jis arba jo artimieji siekė gauti pasimatymą, jam buvo išduotas Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytas leidimas ir kad pasimatymą atsisakyta suteikti. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad jam buvo suteikti trumpalaikiai pasimatymai. Tai, kad pasimatymai su artimaisiais vyko patalpoje, kurioje buvo pertvara, atitinka Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2009, Nr. 84), IV skyriaus, kuriame reglamentuotas pasimatymų patalpų įrengimas, reikalavimus. Aprašo 1.7. punkte nurodyta, kad pasimatymo metu bendraujama, naudojantis tik specialiai tam įrengtu telefono aparatu. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į pasimatymą buvo pažeista.
Taigi, byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra nustatyta, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos suėmimo sąlygos.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą.
Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodyta aplinkybė, kad Lukiškikių TI-K administracija negali daryti įtakos kalinamų asmenų skaičiui, nėra reikšminga sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą, nes remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės, todėl Lukiškių TI-K administracijos kaltės nebuvimas valstybės atsakomybės nešalina ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Atsakovo atsakomybei kilti taip pat neturi įtakos tai, kad pareiškėjas neteikė skundų dėl laikymo sąlygų, nes teisės į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastą, trukmę (155 dienas iš 179 pareiškėjui nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas), tai, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog dėl tokių laikymo sąlygų būtų reikšmingai pablogėjusi jo sveikata, atsižvelgdamas į valstybės pareigą užtikrinti teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo (suėmimo) sąlygas, formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Respublikos teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, laiko, kad adekvati dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti suma yra 1 000 Eur, kuri priteistina pareiškėjui iš Lietuvos valstybės.
Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Pažymėtina, kad teikdama prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis privalo pateikti patirtų išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 45 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, kokias išlaidas patyrė ir jų nepagrindė, todėl nėra pagrindo tenkinti jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsniu,
nusprendė:
Pareiškėjo P. K. (P. K.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti P. K. naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 000 (vieną tūkstantį) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.