Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-07-22 · Administracinė byla Nr. I-7631-968/2014

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-04-02Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-07-22Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2015-06-09Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-07-22
Bylos Nr.
I-7631-968/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-06049-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Gintaras Dzedulionis, Ina Kirkutienė, Rytis Krasauskas
Pareiškėjas
UAB „Viršus“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Kategorijos
  • 13.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7631-968/2014Proceso Nr. 3-61-3-06049-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 13.6; 38; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio, Inos Kirkutienės ir Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Astai Statkevičienei,

dalyvaujant vertėjai I. K., pareiškėjo atstovams advokato padėjėjai L. S. ir UAB „Viršus“ direktoriui V. K., atsakovės atstovei M. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Viršus“ skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013-10-08 sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) „Dėl sprendimų panaikinimo“ (toliau – ir 2013-10-08 sprendimas Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4)) ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją 2013-08-19 UAB „Viršus“ prašymą išnagrinėti iš esmės.

2. Pareiškėja skundą grindžia šiais argumentais:

Pareiškėja kartu su 2013-08-19 raštu atsakovei pateikė VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013-08-12 raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“, patvirtinantį, kad V. B. E. neturėjo ir neturi reikiamos kvalifikacijos teikti specialisto išvadą dėl statinio (požeminių garažų, adresu: (duomenys neskelbtini) konstrukcijų dalies, prašydama panaikinti V. B. E. 2011-10-24 specialisto išvados dėl požeminių garažų (duomenys neskelbtini), pagrindu priimtus sprendimus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-04-12 sprendimą Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ (toliau – ir 2012-04-12 sprendimas Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimą Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4) „Dėl garažo (duomenys neskelbtini) stogo būklės“ (toliau – ir 2012-09-14 sprendimas Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-15 sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) „Dėl sprendimo panaikinimo“ (toliau – ir 2012-11-15 sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4)).

Šalies argumentai

Atsakovė 2013-10-08 sprendimu Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) atsisakė nagrinėti UAB „Viršus“ 2013-08-19 prašyme išdėstytą skundą. Nurodė, kad jai pagal kompetenciją nepriskirta teisė teikti išvadas dėl ekspertizės teisėtumo ir panaikinti eksperto V. B. E. 2011-10-24 atliktą specialisto išvadą, taip pat tai, kad prašyme minimi 2012-04-12 ir 2012-11-15 raštuose priimti sprendimai yra išnagrinėti teismo, o dėl 2012-09-14 sprendimo teismo procesas dar nėra pasibaigęs, todėl, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 23 straipsnio 6 dalimi, skundas nenagrinėtinas.

Sprendimas Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) yra nepagrįstas, nes pareiškėja nebuvo pareiškusi prašymo atsakovei pateikti išvadas dėl ekspertizės teisėtumo ar panaikinti eksperto V. B. E. 2011-10-24 atliktą specialisto išvadą. Atsakovė nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nes teismuose nėra priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl prašomų panaikinti savivaldybės sprendimų. Atsakovei buvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Šis prašymas buvo pateiktas 2013 metų rugpjūčio mėnesį, VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro raštas Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ buvo parengtas taip pat 2013 metų rugpjūčio mėnesį, todėl nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos nėra praėję 6 mėnesiai.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje iš esmės remdamiesi skunde išdėstytais motyvais prašė skundą tenkinti.

Atsiliepimas

3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime (b. l. 38–43) nurodė, kad su pareiškėjos skunde keliamais reikalavimais ir argumentais nesutinka, ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo poziciją grindžia šiais argumentais:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2012-04-12 sprendimu Nr. A63-293-(40472)-(3.2.1-EM4) 344-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – 344-oji GSEB) pirmininką įpareigojo organizuoti garažo pastato techninę priežiūrą, sustabdžius automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą nedelsiant organizuoti avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą (sustiprinimą pagal parengtą projektą), perdangos plokščių defektų pašalinimą, perkloti naują stogo dangą. Šiuo sprendimu pareiškėja buvo įpareigota iki 2012-04-27 sustabdyti stovėjimo aikštelės naudojimą ir apie reikalavimų įvykdymą raštu iki 2012-05-02 informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentą. Pareiškėja UAB „Viršus“ 2012-04-12 sprendimą Nr. A63-293-(40472)-(3.2.1-EM4) apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (toliau – VAAT), kuris 2012-09-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3056-142/2012 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino 2012-04-12 sprendimo dalį, kuria buvo numatyti įpareigojimai UAB „Viršus“. Šiame sprendime, kuris apeliacine tvarka apskųstas nebuvo, pažymėta, kad jis neatima iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės tinkamai vykdyti statinių priežiūros funkcijas ir priimti naują sprendimą dėl ginčo statinio naudojimo, iš naujo išnagrinėti administracijai perduotą 344-osios GSEB 2012-03-12 pareiškimą.

Po VAAT 2012-09-03 sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-3056-142/2012 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2012-09-14 sprendimu Nr. A63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) dar kartą įpareigojo UAB „Viršus“ sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą, o 344-ąją GSEB pirmininką organizuoti pastato techninę priežiūrą ir avarinių požymių turinčių perdangos plokščių pakeitimą. UAB „Viršus“ šį sprendimą apskundė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir prašė panaikinti sprendimo dalį, kuria yra pateikti įpareigojimai UAB „Viršus“ sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą. Išnagrinėjęs skundą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012-11-15 sprendimu Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) pareiškėjos skundą atmetė.

UAB „Viršus“ vėl kreipėsi į VAAT su skundu dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-15 sprendimo Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir 2012-09-14 sprendimo Nr. A63-786-(40472)-(3.2.1-EM4) dalies, kuria UAB „Viršus“ įpareigota sustabdyti automobilių stovėjimo aikštelės eksploataciją, panaikinimo. VAAT 2013-04-09 sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-1597-561/2013 UAB „Viršus“ skundą atmetė.

344-oji GSEB Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistams vykdant statinio techninės priežiūros patikrinimą pateikė V. B. E. atliktą specialisto išvadą, t. y. ne statinio ekspertizę, kuria Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai privalėtų vadovautis, priimdami pareiškėjos prašomus panaikinti atsakovės sprendimus, bet statinio techninės būklės įvertinimą. V. B. E. pateikė specialisto išvadą, atliktą statinio tyrimo tikslais – įvertinti jo techninę būklę ir pateikti tyrimo išvadas.

V. B. E. yra įgijęs statinio ekspertizės vadovo pareigybę ir pagal STR 1.02.06:2007 45 ir 71 punktus turi teisę atlikti statinio dalies ekspertizę, todėl pareiškėjos pateikta VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013-08-12 pažyma Nr. 12037 vertintina kritiškai, o atsakovės 2013-10-08 sprendimas Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Net ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) ekspertą V. B. E. laiko tinkamos kvalifikacijos ekspertu tokio pobūdžio bylose (LAT Civilinių bylų skyriaus 2009-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009), taigi abejoti jo kvalifikacija šiuo atveju nėra pagrindo. Pareiškėjo nurodyti sprendimai dėl statinio būklės nebuvo priimti vien tik remiantis pateikta V. B. E. išvada, nors į ją buvo atsižvelgta. Atsakovės darbuotojai, atliekantys statinių naudojimo priežiūros vykdytojų funkcijas, yra specialistai, turintys specialių žinių ir galintys įvertinti statinio būklę, todėl net jei 344-oji GSEB nebūtų pateikusi V. B. E. atliktos statinio būklės išvados, Statinių naudojimo priežiūros poskyrio specialistai būtų galimai priėmę analogiškus sprendimus dėl statinio, t. y.garažo, esančio (duomenys neskelbtini), būklės.

Pareiškėjo pateikti nauji faktiniai duomenys nesudarė pagrindo atsakovei, nagrinėjant UAB „Viršus“ 2013-08-19 prašymą „Dėl sprendimų panaikinimo“, priimti jam palankų sprendimą. Priimant ginčijamą sprendimą, pagrįstai vadovautasi VAĮ 23 straipsnio 6 dalies nuostatomis, kadangi būtent dėl UAB „Viršus“ 2013-08-19 prašyme atsakovei nurodytų ir prašomų panaikinti sprendimų buvo atliktos administracinės procedūros ir dėl šių aktų yra priimti teismo sprendimai, todėl atsakovė dėl jų panaikinimo pagal UAB „Viršus“ 2013-08-19 prašymą administracinės procedūros pradėti negalėjo.

Atsiliepimas

Teismo posėdyje atsakovės atstovė, iš esmės remdamasi atsiliepime išdėstytais argumentais, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

1. Nagrinėjamoje byloje, remiantis šalių paaiškinimais, surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2013-08-19 prašymą (b. l. 8) panaikinti šiuos sprendimus, kurie, pasak jos, priimti remiantis V. B. E. 2011-10-24 specialisto išvada dėl požeminių garažų (duomenys neskelbtini): 2012-04-12 sprendimą Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)) (b. l. 19), 2012-09-14 sprendimą Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)) (b. l. 20) ir 2012-11-15 sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) (b. l. 21). Nurodytais sprendimais pareiškėja, be kita ko, įpareigota sustabdyti virš garažo pastato (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą iki tol, kol bus pašalinti nustatyti perdangos plokščių, aikštelės dangos hidroizoliacijos defektai. Prie šio prašymo pareiškėja pridėjo VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013-08-12 raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ (b. l. 9), kuris, jos nuomone, patvirtina, kad V. B. E. neturėjo ir neturi reikiamos kvalifikacijos teikti specialisto išvadą dėl statinio (požeminių garažų, esančių (duomenys neskelbtini)) konstrukcijų dalies.

Taip pat byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo 2013-08-19 prašymą, priėmė šioje administracinėje byloje ginčijamą 2013-10-08 administracinės procedūros sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4). Juo, vadovaujantis VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, buvo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013-08-19 prašyme išdėstytą skundą dėl 2012-04-12 sprendimo Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)), 2012-09-14 sprendimo Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)), 2012-11-15 sprendimo Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir nurodyta, kad o dėl 2012-04-12 ir 2012-11-15 sprendimų yra pasisakęs teismas, dėl 2012-09-14 sprendimo teismo procesas dar nėra pasibaigęs; pareiškėja informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybei pagal kompetenciją nėra priskirta teisė panaikinti eksperto V. B. E. 2011-10-24 atliktą specialisto išvadą.

2. Šioje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013-10-08 sprendimo Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) (b. l. 6) teisėtumo ir pagrįstumo.

Taigi būtina nustatyti, ar teisėtai ir pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-08-19 prašyme išdėstytą skundą. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-04-12 sprendimų Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4) ir Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4), taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-15 sprendimo Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) teisėtumas ir pagrįstumas, nors jie ir minimi ginčijamame 2013-10-08 sprendime Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4), nėra šios bylos tyrimo dalykas.

3. Pareiškėjas ginčijamą 2013-10-08 sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) priėmė remdamasis VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu. Šioje teisės normoje įtvirtinti atvejai, kuriems esant skundas (t. y. asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti) nenagrinėjamas. Pagal šį teisinį reguliavimą skundas nenagrinėjamas, be kita ko, ir tais atvejais, jeigu „tuo pačiu klausimu teismas jau yra priėmęs sprendimą arba tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą“.

Kilusio administracinio ginčo kontekste, be kita ko, pabrėžtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnis ir kt.). Iš gero administravimo principo išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai. Pažymėtina, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, nuostatos taip pat įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. LVAT 2010-10-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010, 2008-06-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008, 2009-04-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009 ir kt.).

4. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ginčijamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento sprendimas Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013-08-19 prašyme išdėstytą skundą, priimtas 2013-10-08.

Iš šioje byloje surinktos medžiagos ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančios informacijos nustatyta, kad pareiškėja UAB „Viršus“:

– 2012-04-26 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-04-12 sprendimą Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4), priimtą išnagrinėjus 2011-03-12 pareiškimą (reg. Nr. A60-204). Šio skundo pagrindu iškelta administracinė byla Nr. I-3056-142/2012. Išnagrinėjęs šį skundą, VAAT 2012-09-03 priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3056-142/2012, kuriuo pareiškėjos UAB „Viršus“ skundą tenkino iš dalies ir panaikino 2012-04-12 sprendimo Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4) dalį, kurioje virš garažo pastato (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės naudotoja UAB „Viršus“ įpareigojama iki 2012-04-27 sustabdyti stovėjimo aikštelės naudojimą ir apie reikalavimų įvykdymą raštu iki 2012-05-02 informuoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentą;

– 2012-10-16 padavė skundą (reg. Nr. A60-870-(52546)) Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimo Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4) (b. l. 21), kuris buvo priimtas pakartotinai (t. y. atsižvelgiant į tai, kad VAAT 2012-09-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3056-142/2012 panaikino ankstesnį šio departamento sprendimą, priimtą dėl to paties pareiškimo) išnagrinėjus 2011-03-12 pareiškimą (reg. Nr. A60-204) ir kuriuo pareiškėja, be kita ko, įpareigota sustabdyti virš garažo pastato (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą iki tol, kol bus pašalinti nustatyti perdangos plokščių, aikštelės dangos hidroizoliacijos defektai. Išnagrinėjusi šį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012-11-15 priėmė sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4), kuriame konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendime Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4) pateikti įpareigojimai sustabdyti virš garažo pastato (duomenys neskelbtini) esančios automobilių stovėjimo aikštelės naudojimą iki tol, kol bus pašalinti nustatytus perdangos plokščių, aikštelės dangos hidroizoliacijos defektai, yra pagrįsti;

– 2012-12-12 padavė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimą Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4) ir 2012-11-15 sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4). Šio skundo pagrindu iškelta administracinė byla Nr. I-1597-561/2013. Išnagrinėjęs šį skundą VAAT 2012-04-09 priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjos UAB „Viršus“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir, be kita ko, konstatavo, kad „atsakovė objektyviai įvertino ginčo aplinkybes ir tinkamai taikė teisės aktus, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-15 sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) „Dėl sprendimo panaikinimo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimas Nr. A63-796-(40472)-(3.2.1-EM4) <...> yra teisėti ir pagrįsti, o, remiantis pareiškėjos nurodytais argumentais, skundo tenkinti nėra teisinio pagrindo“;

– 2013-05-07 padavė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuriame prašė panaikinti VAAT 2012-04-09 priimtą sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1597-561/2013. Remiantis šiuo skundu iškelta administracinė byla Nr. A525-1996/2013. Išnagrinėjęs šį skundą LVAT 2013-12-18 priėmė nutartį, kuria pareiškėjos UAB „Viršus“ apeliacinį skundą atmetė; taigi iš esmės patvirtino, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-15 sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimas Nr. A63-796-(40472)-(3.2.1-EM4) yra teisėti ir pagrįsti. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste ypač pabrėžtina, kad, kaip matyti iš LVAT 2013-12-18 nutarties administracinėje byloje Nr. A525-1996/2013 turinio (žr. LVAT 2013-12-18 nutarties administracinėje byloje Nr. A525-1996/2013 9 psl. 2 pastraipą, 11 psl. 2 pastraipą), pareiškėja kartu su apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė ir VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013-08-12 raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“, kuris buvo įvertintas ir iš esmės padaryta išvada, dėl jame pateiktos informacijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-15 sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimas Nr. A63-796-(40472)-(3.2.1-EM4) netampa neteisėtais ar nepagrįstais.

Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes nagrinėjamos administracinės bylos kontekste konstatuotina, kad dar iki ginčijamo sprendimo Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) priėmimo (t. y. iki 2013-10-08) buvo priimtas ir įsiteisėjo VAAT 2012-09-03 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3056-142/2012 dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-04-12 sprendimo Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4); Vilniaus miesto savivaldybės administracija buvo atlikusi administracinę procedūrą ir priėmusi 2012-11-15 sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4), kuriame konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimas Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4) yra teisėtas ir pagrįstas; buvo priimtas VAAT 2012-04-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1597-561/2013, kur konstatuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-15 sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimas Nr. A63-796-(40472)-(3.2.1-EM4) yra teisėti ir pagrįsti. Konstatuotina ir tai, kad LVAT 2013-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1996/2013 įvertino VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013-08-12 raštą Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ ir iš esmės pripažino, kad net ir esant šiam raštui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-15 sprendimas Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2012-09-14 sprendimas Nr. A63-796-(40472)-(3.2.1-EM4) yra teisėti ir pagrįsti.

5. Nustatytas faktines aplinkybes įvertinus VAĮ 23 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2013-08-19 prašymą, teisėtai ir pagrįstai atsisakė nagrinėti jame išdėstytą skundą dėl 2012-04-12 sprendimo Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)), 2012-09-14 sprendimo Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)) ir 2012-11-15 sprendimo Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4) panaikinimo, nes tuo pačiu klausimu viešojo administravimo subjektas jau buvo priėmęs administracinės procedūros sprendimus, o VAAT – 2012-09-03 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-3056-142/2012, 2012-04-09 sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1597-561/2013. Tai, kad visi šie sprendimai buvo pagrįsti ir teisėti, nekyla jokių abejonių ir šią administracinę bylą nagrinėjančiam teismui.

Pareiškėja teigia, kad atsakovė nepagrįstai vadovavosi VAĮ 23 straipsnio 6 dalimi, nes teismuose nėra priimtų įsiteisėjusių teismo sprendimų dėl prašomų panaikinti savivaldybės sprendimų. Šis jos argumentas prieštarauja šioje administracinėje byloje surinktiems įrodymams ir nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir yra nepagrįstas. Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėja viešojo administravimo subjekto teisę atsisakyti nagrinėti pateiktą skundą VAĮ 23 straipsnio 6 dalies pagrindu nepagrįstai sieja tik su tuo, kad tuo pačiu klausimu jau yra priimtas teismo sprendimas, kadangi nurodytoje normoje expressis verbis nustatyta, kad skundas nenagrinėjamas ir tais atvejais, jeigu „tuo pačiu klausimu <...> tas pats viešojo administravimo subjektas yra priėmęs administracinės procedūros sprendimą ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą“.

Kritiškai vertintinas ir pareiškėjos argumentas, kad atsakovei buvo pateikti nauji faktiniai duomenys, leidžiantys ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. Konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas ginčijamame sprendime pareiškėjos kartu su 2013-08-19 prašymu pateikto VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013-08-12 rašto Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ pagrįstai nevertino kaip naujo faktinio duomens, leidžiančio ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinės procedūros sprendimą. Tokia pozicija atitinka ir jau po administracinė procedūros, kurioje buvo priimtas ginčijamas sprendimas, LVAT 2013-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1996/2013 pateiktą įvertinimą. Teismo įsitikinimu, kitoks nagrinėjamoje situacijoje nustatytų aplinkybių vertinimas, t. y. pripažinimas, kad pareiškėjos kartu su 2013-08-19 prašymu atsakovei pateiktas VĮ Statybos produkcijos sertifikavimo centro 2013-08-12 raštas Nr. 12037 „Dėl V. B. E. kvalifikacijos“ laikytinas nauju faktiniu duomenimi vien dėl to, kad jis nebuvo pateiktas priimant 2012-04-12 sprendimą Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4)), 2012-09-14 sprendimą Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4)), 2012-11-15 sprendimą Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4), ir, nepaisant minėto LVAT 2013-12-18 nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-1996/2013 pateikto šio rašto ir jame išdėstytos informacijos įvertinimo, teismui vien dėl to panaikinus ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento 2013-10-08 sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) ir įpareigojus Vilniaus miesto savivaldybės administraciją UAB „Viršus“ 2013-08-19 prašymą išnagrinėti iš esmės – iš esmės nepagrįstai ištęstų tarp šalių kilusio ginčo nagrinėjimą, o tai pažeistų tiek atsakovės, tiek pareiškėjos interesus, tiek nebūtų suderinama su konstitucine teisingumo vykdymo samprata. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 109 straipsnį, yra ne kartą konstatavęs (žr., pavyzdžiui, 1999-12-21, 2006-05-09, 2006-06-06, 2006-11-27 nutarimuose), kad teismai, vykdydami teisingumą, privalo užtikrinti Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose išreikštos teisės įgyvendinimą, garantuoti teisės viršenybę, apsaugoti žmogaus teises ir laisves; konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne tik išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (žr., pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimą).

6. Konstatuotina, kad nagrinėjamoje administracinės justicijos byloje nėra duomenų, kad, atliekant administracinę procedūrą ir priimant ginčijamą 2013-10-08 sprendimą Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4), būtų pažeisti gero administravimo principo imperatyvai. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad sprendimas Nr. (15/5-11)-10K-7053 atitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

7. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus konstatuotina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamentas 2013-10-08 sprendime Nr. A63-960-(41901)-(3.2.1-EM4) pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2013-08-19 prašyme išdėstytą skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento sprendimų Nr. A63-293(40472)-(3.2.1-EM4) ir Nr. A63-786(40472)-(3.2.1-EM4), taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012-11-15 sprendimo Nr. A63-989-(52546)(3.2.1-EM4). Todėl ginčijamas 2013-10-08 sprendimas yra teisėtas, pagrįstas ir teisinio pagrindo jį naikinti nėra. Taip pat nėra teisinio pagrindo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją UAB „Viršus“ 2013-08-19 prašymą išnagrinėti iš esmės. Vadinasi, pareiškėjos UAB „Viršus“ skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjos UAB „Viršus“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Gintaras DzedulionisIna KirkutienėRytis Krasauskas