Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

2019-11-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3401-929/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Baudžiamasis įsakymas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
1-3401-929/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46421-2019-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Rezultatas
Priimtas baudžiamasis įsakymas
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
V. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3401-929/2019Proceso Nr. 1-01-1-46421-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.6; 2.12.1.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Artūro Survilos pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje:

V. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti ir deklaruojanti gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J., 2019 m. spalio 30 d., apie 19.40 val., Vilniuje, Pylimo – Islandijos gatvių sankryžoje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2.17 promilės etilo alkoholio), tokiais savo veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji V. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino ir parodė, kad 2019 m. spalio 30 d., apie 16 val., ji vartojo alkoholį su drauge ir jos vyru savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tą dieną išgėrė apie 200 mililitrų trauktinės, bei maždaug pusę butelio šampano. Maždaug apie 19.20 val., apsižiūrėjusi, jog jai pasibaigė vaistai, nusprendė nuvažiuoti į vaistinę, esančią Gedimino pr., ir jų nusipirkti. Išėjusi į lauką, atsisėdo už jai priklausančio automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairo ir pajudėjo centro link. Ji nesijautė stipriai apsvaigusi, todėl nusprendė važiuoti pati. Važiuodama Pylimo g., ties sankryža su Islandijos g., pamatė policijos pareigūnų švyturėlius. Juos pamačiusi, iškart sustojo. Automobiliui sustojus, prie jos priėjo policijos pareigūnas, kuris paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą, bei kitus dokumentus. Ji pareigūnams viską pateikė. Pareigūnas taip pat paklausė, ar ji šiandien vartojo alkoholį, jiems nurodė vartojusi. Tada pareigūnas, pasodinęs ją į tarnybinį automobilį, paprašė pasitikrinti blaivumą alkoholio matuokliu, ji sutiko, bet jai nepavyko įpūsti į prietaisą reikiamo oro kiekio, nes jai trūko oro ir niekaip nepavyko to padaryti. Po poros nesėkmingų bandymų įpūsti, pareigūnai nurodė jai, jog ji bus pristatyta į priklausomybės ligų centrą, kur iš jos bus paimtas kraujo mėginys. Ji sutiko ir pristatyta į priklausomybės ligų centrą pridavė kraują. Priklausomybės ligų centre jai pakartotinai daktarė pabandė patikrinti blaivumą alkoholio matuokliu ir ten jai pavyko įpūsti į alkoholio matuoklį. Prietaisas parodė 1,81 promilių girtumą, po kurio laiko, po pakartotinos patikros, jai buvo nustatytas 1,77 promilių girtumas. Tolimesniam tyrimui ji buvo pristatyta į policijos komisariatą, o vėliau uždaryta į areštinę. Vaistai jai buvo būtini, nes serga (duomenys neskelbtini). Kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ji pilnai pripažįsta, nuoširdžiai gailisi (b. l. 46-48, 51-52).

Liudytojas R. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, jog 2019 m. spalio 30 d., dirbant kartu su Vilniaus apskr. VPK VTV vyriausiuoju patruliu K. S. ekipaže V-1942, apie 19:40 val., iš Vilniaus aps. VPK OVS budėtojo gavo iškvietimą, kad Vilniuje, Kauno g. važiuoja automobilis VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Jiems vykstant nurodytu adresu, VPK OVS budėtojas pranešė, jog pranešėjas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo M. B., važiuoja iš paskos ir nurodė, jog vairuotojas važiuoja Vilniuje, Naugarduko gatve ir pasuko į Pylimo gatvę. Važiuojantį automobilį pastebėjo Vilniuje, Pylimo – Islandijos g. sankryžoje, įjungę mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, minėtą automobilį sustabdė. Sustabdžius automobilį, prie jų priėjo pranešėjas, kuris nurodė, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, namo numerio nežino, matė, kaip vairuotoja buvo išlipus iš minėto automobilio, apžiūrėjusi jį įsėdo ir nuvažiavo toliau. Apžiūrėjus automobilį VW TOURAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant jo dešinės pusės priekinio sparno buvo matomi apibrozdinimai, bei juodos spalvos dažai. Priėjus prie vairuotojos, kaip vėliau paaiškėjo, jį vairavo V. J., pajuto nuo jos sklindantį stiprų alkoholio kvapą, vairuotoja kalbėjo nerišliai, jos judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus vairuotojos, ar ji vartojo alkoholį, ji nurodė, jog vartojo, gėrė šampaną ir brendį, tačiau neatsimena kada. Vairuotojai buvo paaiškinta, jog ji turės pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, ji sutiko. Atnešus alkoholio kiekio matuoklį, V. J. niekaip negalėjo įpūsti reikiamo kiekio oro. Jai buvo paaiškinta atsakomybė, jeigu atsisakys tikrintis blaivumą, tai bus prilyginta sunkiam girtumui. Ji atsakė, jog ji neatsisako, tačiau dėl savo ligos ((duomenys neskelbtini)), negali įpūsti tiek oro. Pabandžius patikrinti vairuotojai blaivumą dar 3 kartus, ji ir toliau nesugebėjo įpūsti. Tada jai buvo paaiškinta, jog ji bus pristatyta į Priklausomybės Ligų Centrą, kur bus paimtas kraujo mėginys neblaivumui nustatyti. Nuvykus į Priklausomybės Ligų Centrą, iš jos buvo paimtas kraujo mėginys. Ten gydytojui pasiūlius pasitikrinti blaivumą alkotesteriu, V. J. sutiko ir pirmuoju bandymu jai buvo nustatytas 1,81 promilių girtumas, praėjus nustatytam laikui, buvo patikrintas girtumas vėl ir buvo nustatytas 1.77 promilių girtumas (b. l. 23-25).

2019 m. spalio 30 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 20.00 val. vyriausiasis patrulis R. V. V. J. nustatė šiuos neblaivumo požymius: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai (b. l. 29).

2019 m. spalio 30 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 174 užfiksuota, kad 21.00 val., apžiūrint V. J., jos neblaivumas buvo patikrintas alkoholio kiekio iškvepiamame ore matuokliu Alcotest 6820 Nr. ARKN-0433, pirmojo tikrinimo metu 21.05 val. buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, pakartotinio tikrinimo metu 21.18 val. buvo nustatytas 1,77 prom. neblaivumas (b. l. 30).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 7274/2019(01) užfiksuota, kad V. J. kraujyje, paimtame 2019 m. spalio 30 d., 21.00 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 promilės etilo alkoholio (b. l. 27).

Išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės nurodyta, kad automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB (duomenys neskelbtini), o valdytojas – V. J. (b. l. 9).

VšĮ „Emprekis“ pateiktais duomenimis, automobilio VW Touran, 2005 m. gamybos, kaina Lietuvoje 2019 m. spalio mėnesį buvo 2413 Eur be PVM, 2920 Eur su PVM (b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamosios V. J. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta. Kaltinamoji V. J. kaltę pripažino ir nurodė, kad ji 2019 m. spalio 30 d., apie 16.00 val. būdama namie vartojo alkoholį – išgėrė apie 200 mililitrų trauktinės ir apie pusę butelio šampano. Maždaug apie 19.20 val. nusprendė automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvažiuoti į vaistinę. Važiuojant Pylimo g., ties sankryža su Islandijos g., ją sustabdė policijos pareigūnai. Jai nepavyko pasitikrini neblaivumo alkotesteriu vietoje, todėl pareigūnai ją nuvežė į priklausomybės ligų centrą, kur pridavė kraują, taip pat jos neblaivumas buvo patikrintas alkoholio matuokliu, jai buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, o po pakartotinės patikros – 1,77 prom. neblaivumas. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas R. V. iš esmės patvirtino kaltinamosios nurodytas aplinkybes, o būtent, kad 2019 m. spalio 30 d., apie 19.40 val. gavo iškvietimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, važiuojančio automobiliu VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuvykę minėtą automobilį sustabdė ir vairuotojai V. J. nustatė neblaivumo požymius (jie nurodyti ir neblaivumo nustatymo akte). Vairuotojai nepavyko neblaivumo pasitikrinti alkotesteriu, todėl ją pareigūnai nuvežė į priklausomybės ligų centrą, kur buvo atliktas jos kraujo tyrimas, taip pat pavyko jos neblaivumą patikrinti alkotesteriu, pirmu bandymu buvo nustatytas 1,81 prom. neblaivumas, antru bandymu – 1,77 prom. neblaivumas. Būtent toks kaltinamajai V. J. alkotesteriu nustatytas neblaivumas yra užfiksuotas ir medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, o tuo tarpu specialisto išvadoje Nr. T-A 7274/2019(01) užfiksuota, kad V. J. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,17 promilės etilo alkoholio.

Pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamoji V. J., 2019 m. spalio 30 d., apie 19.40 val. vairavo automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jai nustatytas didesnis negu 1,51 prom. neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 1,77 prom. neblaivumas, o kraujyje rasta 2,17 prom. etilo alkoholio). Tokia kaltinamosios V. J. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamoji neprieštaravo, sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašė teismo sumažinti baudos dydį, nes ji serga (duomenys neskelbtini) liga ir šiuo metu jos materialinė padėtis sunki, o likusią baudą prašo išdėstyti dviejų metų laikotarpiui (b. l. 64-66).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas įvertina ir byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąją V. J. – neteista, ne kartą bausta administracine tvarka, daugiausia už smulkaus pobūdžio KET pažeidimus, nors vieną kartą bausta už tai, kad sukėlė eismo įvykį ir vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (b. l. 59-63), dirbanti. Atsižvelgiant į išdėstytą, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis (kuris yra artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytam baudos dydžiui, skirtinam už nesunkaus nusikaltimo padarymą) yra proporcingas kaltinamosios V. J. padarytai nusikalstamai veikai ir labiau jo mažinti pagal kaltinamosios prašymą nėra pagrindo. Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Kaltinamoji V. J. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikyta nuo 2019 m. spalio 30 d., 20.00 val., iki 2019 m. spalio 31 d., 13.52 val. (b. l. 33-34). Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, kaltinamosios laikinajame sulaikyme išbūtas laikas (2 dienos) įskaitytinas į jai paskirtą baudos bausmę, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai.

Dėl kaltinamosios prašymo jai paskirtą baudą išdėstyti dalimis dviejų metų laikotarpiui pažymėtina, kad nei BK, nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nenumatyta galimybė baudą išdėstyti dalimis, tačiau teismas gali, atsižvelgęs į kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyti ilgesnį, nei BVK 22 straipsnio 2 dalyje numatytą dviejų mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą. Visgi, nors prašyme kaltinamoji nurodė, kad šiuo metu serga (duomenys neskelbtini) liga ir jos materialinė padėtis yra sunki, tačiau ji teismui nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų. Teismo gautame išraše iš SODRA duomenų bazės matyti, kad kaltinamoji V. J. šiuo metu dirba, gauna atlyginimą bei kitokio pobūdžio išmokas, tačiau teismas neturi duomenų apie kaltinamosios atlyginimo ar kitų jos gaunamų išmokų dydį. Tokiu būdu vien kaltinamosios žodžiu nurodytų aplinkybių nepakanka jos turtinės padėties įvertinimui ir tai nesudaro pagrindo teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamosios turtinė padėtis yra sunki ir kad baudos sumokėjimas per įstatyme numatytą laikotarpį kaltinamajai būtų didelė finansinė našta. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamosios V. J. prašymas nustatyti jai ilgesnį savanoriško baudos sumokėjimo terminą netenkintinas. Pažymėtina, kad teismo prerogatyvos nustatyti ilgesnį bausmės – baudos įvykdymo laikotarpį įstatymas nesieja su ankstesniais teismo šiuo klausimu priimtais sprendimais, todėl toks teismo sprendimas nesutrukdo kaltinamajai V. J. pakartotinai kreiptis į teismą dėl ilgesnio jai paskirtos baudos įvykdymo laikotarpio nustatymo, kartu su prašymu pateikiant duomenis, kurie pagrindžia jos sunkią materialinę padėtį.

BK 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamoji V. J. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasi specialia teise – teise vairuoti transporto priemones. Vairuodama transporto priemonę, ji pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, taip ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Iki minėto įvykio, V. J. buvo bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, iš jų vieną kartą už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Įvertinus šias aplinkybes, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, kurios terminas nustatytinas dvejiems metams (mažesnis, nei vidutinis BK 68 straipsnio 2 dalyje numatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas turi būti skaičiuojamas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju, kaltinamajai V. J. 2019 m. spalio 31 d. buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, paimant jos vairuotojo pažymėjimą, ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas, taip realiai atimant jai teisę vairuoti transporto priemones nuo šių kardomųjų priemonių paskyrimo dienos. Atsižvelgiant į išdėstytą, kaltinamajai paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2019 m. spalio 31 d.

Pagal BK 72 straipsnį turi būti konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nagrinėjamu atveju V. J. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio savininkas pagal VĮ „Regitra“ pateiktus duomenis yra UAB (duomenys neskelbtini). Teismas nenustatė BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių būtų galima konfiskuoti kitam asmeniui priklausantį automobilį VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas imperatyvas iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, be kita ko, ir tokiais atvejais, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims. Kaltinamosios V. J. padarytas naudojimosi kelių transporto priemone reikalavimų pažeidimas, kaip minėta, yra laikomas itin šiurkščiu, keliančiu pavojų žmonių sveikatai, gyvybei, bei visuomenės saugumui. Esant tokioms aplinkybėms, BK 72 straipsnio 5 dalyje numatytas turto vertės konfiskavimas yra proporcingas, atitinka V. J. padaryto nusikaltimo pavojingumą, todėl ši baudžiamojo poveikio priemonė jai taikytina. VšĮ „Emprekis“ pateiktuose duomenyse nurodyta, kad 2005 metų laidos automobilio VW Touran vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. spalio mėnesį buvo 2413 Eur be PVM, 2920 Eur su PVM. Teismų praktikoje sprendžiant dėl transporto priemonės vertės konfiskavimo, konfiskuotino turto vertė skaičiuojama be PVM (pvz. Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-646-654/2018, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-70-626/2019). Atsižvelgiant į tai, bei vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, ši suma, t. y. 2413 Eur, iš kaltinamosios V. J. konfiskuotina valstybės naudai.

Kaltinamajai V. J. paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas – panaikintinos šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Paimtas dokumentas – V. J. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas su bylos medžiaga, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kalta padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir skirti jai bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. J. skirti bausmę – 40 MGL (2000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į V. J. paskirtą bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. spalio 30 d., 20.00 val., iki 2019 m. spalio 31 d., 13.52 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad V. J. nubausta 36 MGL (1800 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, V. J. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 31 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. J. konfiskuoti automobilio VW Touran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę be PVM atitinkančią pinigų sumą – 2413 Eur.

Kaltinamajai V. J. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą bei dokumentų paėmimą – panaikinti šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus paimtą dokumentą – V. J. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą su bylos medžiaga, perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti V. J., kad:

Vadovaujantis BVK 22 straipsnio 2 dalimi, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per 2 (dviejų) mėnesių terminą po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas; Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB „Šiaulių bankas“; Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801. Sumokėjęs baudą nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalimi, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 8 dalimi, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Paužaitė