- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-06-05
- Bylos Nr.
- 1-430-604/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23614-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marjan Gerasimovič
- Kaltinamasis
- M. T., V. O.
- Civilinis ieškovas
- J. R.
- Advokatai
- Bogdanas Jermakas, Vladimiras Vlasovas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, Sodros duomenimis nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, anksčiau teistas:
2017-11-22 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 10 MGL (376,60 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 1 metams, bauda nesumokėta;
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;
V. O., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, Sodros duomenimis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas:
2010-10-29 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 2 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 8 metams, 2017-07-28 bausmė atlikta;
2019-06-21 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, 2020-03-23 bausmė atlikta;
kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Kaltinamieji M. T. ir V. O. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2022-06-27 apie 23.30 val. kelyje šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, tyčia iš chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusįjį J. R. – kaltinamasis V. O. spyrė J. R. į dešinį šoną ir kartu su kaltinamuoju M. T. pargriovė J. R. ant žemės, po to tęsdami savo nusikalstamą veiką spyrė J. R. ne mažiau kaip 17 kartų į įvairias kūno vietas (galvos, kaklo, kojų, nugaros, peties, rankų sritis), sukeldami nukentėjusiajam J. R. fizinį skausmą ir padarydami odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje, dešinės akies apatiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, kaklo dešinėje, nugaros kairėje, kairiame petyje, dešiniame žaste, dilbiuose, keliuose, kairėje blauzdoje, dalinį 1-o apatinio danties iš dešinės dalinį panirimą su kraujosruva dantenų gleivinėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu dešinės mentės srityje, poodinę kraujosruvą kairiame žaste, muštinę žaizdą dešinėje blauzdoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo bendrais veiksmais, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis M. T. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai, parodė, kad įvykio dieną kartu su V. O. dviračiais važiavo namo. Buvo blaivas. Ar V. O. buvo išgėręs, nežino. J. R. yra jo kaimynas, su juo nesutaria dėl jo laikomų gyvūnų. Važiuojant pro J. R. sodybą, iš jos į kelią išbėgo du J. R. šunys, pats J. R. tuo metu stovėjo prie savo namo lango. V. O. paprašė J. R. uždaryti šunis, tačiau šis išėjo į kelią ir pradėjo ant jų rėkti ir keiktis, priekaištauti. Pastatęs dviratį pamatė, kaip J. R. pirmas sudavė V. O.. Nuėjo juos skirti, tačiau J. R. pargriovė jį ant žemės ir pradėjo smaugti. Tuo metu galėjo suduoti J. R. gindamasis. V. O. J. R. atitraukė nuo jo. Ar V. O. sudavė J. R., nematė. Jiems nuėjus, J. R. juos vijosi, mėtė į juos akmenis, pataikė jam į kelį. Apie įvykį policijai nepranešė, į medikus nesikreipė. Vakare pas jį atvyko policijos pareigūnai, tačiau jis jų neįleido.
Kaltinamasis M. T. 2022-11-07 ikiteisminio tyrimo metu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalis) parodė, kad V. O. ir J. R. yra jo kaimynai. 2022-06-27 buvo Šalčininkėlių kaime. Buvo blaivas. Vėlai vakare važiavo dviračiu iš Šalčininkėlių kaimo namo ir pakeliui sutiko V. O., kuris taip pat važiavo dviračiu namo. Dviračiais važiavo namo į (duomenys neskelbtini). Privažiavus namą, kuriame gyvena J. R., iš šio kiemo išbėgo du šunys, kurie juos puolė. Nulipo nuo dviračių. V. O. pradėjo rėkti, kadangi J. R. šunys kandžiojasi. Matė, kad J. R. namie žiūri per langą, geria arbatą ir juokiasi. V. O. pradėjo J. R. rėkti, kad šis paimtų ir pririštų savo šunis. J. R. išėjo ir pradėjo rėkti, kokio velnio jie čia važinėja. Ten yra bendras kelias, kuris eina per kaimą, todėl jie nevažiavo per J. R. teritoriją. V. O. pradėjo ginčytis su J. R.. Prasidėjus riksmams, atbėgo V. O. žmona, kuri stovėjo nuošaly ir viską stebėjo. Jis nuėjo toliau. Paskui atsisukęs pamatė, kad V. O. yra susikibęs su J. R.. Matė, kad J. R. sudavė V. O.. Paliko dviratį stotelėje ir grįžo prie V. O. ir J. R., pradėjo juos skirti. Išskyrus, nuėjo. Tada J. R. juos pasivijo ir šoko jam ant nugaros bei jį pargriovė, griebė jam už gerklės. Grūmėsi su J. R. ant žemės ir sudavė J. R.. Jis taip pat buvo sumuštas. Kiek kartų sudavė J. R., negali pasakyti, gynėsi. V. O. atitraukė J. R.. Atsikėlė ir ėjo šalin. Pradėjus šalintis, J. R. pradėjo į juos mėtyti keraminės izoliacijos gabalus ir akmenis, pataikė jam į kelį ir jį sumušė, o G. J. pataikė į barzdą. Visa tai darydamas J. R. juos keikė, grasino, rėkė nesavu balsu. Po to jie vėl bandė eiti toliau. Atsigręžęs pamatė, kad V. O. vėl susikibo su J. R., nes šis nedavė jiems išeiti. Matė, kad V. O. trenkė J. R. į žemę. Grumtynių metu J. R. ne kartą griuvinėjo. Dėl sudaužyto kelio jis, V. O. ir G. J. į medikus nesikreipė. Konfliktas tarp jo šeimos ir J. R. dėl gyvulių prasidėjo maždaug prieš tris metus. J. R. buvo paleidęs į jo lauką savo kalakutus, o jo šuo vieną kalakutą pasmaugė. Konflikto metu J. R. nemušė, tik kelis kartus numetė pastarąjį ant žemės gindamasis. J. R. niekas nespardė (t. I, b. l. 118-120).
Kaltinamasis V. O. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino iš dalies, parodė, kad įvykio dieną važiavo iš Šalčininkėlių namo, pakeliui sutiko M. T.. Buvo blaivas. (duomenys neskelbtini) abiem privažiavus J. R. namą, iš šio kiemo išbėgo du šunys, kurių vienas sugriebė jam už kojos. J. R. tuo metu žiūrėjo pro savo namo langą, gėrė arbatą ir juokėsi iš jų. Susibarus, J. R. išbėgo į lauką, griebė jam už krūtinės ir tempė pas savo namo, dėl to jį atstūmė nuo savęs, tuo metu galėjo suduoti kelis kartus J. R.. Tuo metu atėjo jo mergina, kurią J. R. taip pat tempė. M. T. jam padėjo nustumti J. R. nuo savęs. Ar M. T. sudavinėjo smūgius, nematė. J. R. buvo pargriovęs ant žemės M. T., tuo metu nustūmė J. R., pora kartų sudavė šiam per šonus. Po to J. R. juos vijosi, mėtėsi akmenimis, akmeniu pataikė jam į koją. Dėl šunų, suduotų smūgių į policiją nesikreipė.
Nukentėjusysis J. R. parodė, kad įvykio dieną apie 23.00 val. grįžo namo, išleido prie namų šunis. Tuo metu pro jo sodybą ėjo M. T. ir V. O., jie buvo neblaivūs. Jo šunys pradėjo ant jų loti, todėl pakvietė šunis namo, juos uždarė. M. T. ir V. O. pradėjo jį įžeidinėti. Konflikto metu V. O. jam sudavė, dėl ko jis nukrito ant žemės, tuo metu jie puolė jį dviese ir pradėjo mušti per veidą, galvą, šonus, spardyti į kitas kūno vietas. Kai ištrūko, norėjo bėgti namo, tuo metu M. T. vėl jį puolė, ir abu vėl pradėjo jį mušti. Būdama vietoje V. O. sugyventinė priekaištavo V. O., tempė jį namo. Ištrūkus, namo nuėjo sumuštas, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Kai su policija nuėjo pas M. T., šis durų neatidarė. Po to nuėjo pas V. O., tačiau šio nebuvo namuose. Dėl sumušimo patyrė 140 Eur turtinės žalos, nes turėjo 30 Eur kelionės pas ekspertą ir stomatologą išlaidų, pas odontologą išleido 60 Eur, vaistams įsigyti - 50 Eur. Taip pat patyrė neturtinę žalą, nes dėl įvykio buvo pažemintas, dėl sužalojimų negalėjo bendrauti. Neturtinę žalą vertina 2 500 Eur suma.
Liudytoja G. J. parodė, kad V. O. yra jos sugyventinis. J. R. yra jos kaimynas. Šis nuolat neuždaro savo šunų, kurie bėgioja laisvai po kaimą. Įvykio dieną ji buvo namuose. V. O. buvo nuvažiavęs į Šalčininkėlių kaimo parduotuvę. Matė, kad V. O. ir M. T. grįžta namo dviračiais. Tą dieną jie buvo blaivūs. Taip pat matė, kaip į kelią išbėgo J. R. šunys. Pats J. R. išėjo į lauką ir kvietė V. O. pas save į kiemą. M. T. tuo metu pastatė savo dviratį prie savo namo tvoros. Po to J. R. griebė V. O. už kaklo ir bandė įsitempti pas save į kiemą. Tada priėjo M. T. ir abu sudavė J. R.. Visi trys pradėjo muštis. Tuomet M. T. ir V. O. ruošėsi eiti namo, tačiau J. R. pradėjo mėtyti į juos keramikos dalimis, pataikė jai į smakrą. Paskui J. R. pradėjo juos vytis, sugriebė jai už rankos, vedė į savo namo pusę, tačiau jai pavyko ištrūkti. Visi trys nubėgo namo. Po to ji su V. O. buvo išėjusi pasivaikščioti į mišką. Į policiją nei ji, nei V. O. nesikreipė.
Liudytojas policijos pareigūnas Ježy Gotovecki parodė, kad įvykio dieną vakare gavo pranešimą apie kaimynų konfliktą (duomenys neskelbtini). Nuvykus į vietą, pranešėjas nurodė, kad dėl jo šunų kilus konfliktui, buvo sumuštas dviejų kaimynų, kurie po įvykio pasišalino. Nukentėjusysis dėl kaimynų elgesio buvo piktas, jo veidas buvo sumuštas, marškinėliai suplėšyti. Dėl to iškvietė greitąją pagalbą, kuri nukentėjusįjį apžiūrėjo. Konflikte dalyvavę kaimynai iš įvykio vietos buvo pasišalinę. Nuvyko į M. T. gyvenamąją vietą, tačiau namo durų jis neatidarė, nors buvo namuose, buvo agresyvus, liepė savo žmonai durų neatidaryti. Iš balso galima buvo suprasti, kad M. T. yra neblaivus. Tuo tarpu V. O. namuose nebuvo.
Pranešimo registravimo duomenyse (ROIK 0122000378184) nurodyta, kad 2022-06-27 23.35 val. J. R. pateikė Bendrajam pagalbos centrui pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini) jį sumušė kaimynai M. T. ir V. O. (t. I. b. l. 5, 6).
Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje nurodyta, kad 2022-06-27 23.58 val. pateiktas Bendrojo pagalbos centro pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) sumuštas pranešėjas J. R.. Greitosios medicinos pagalbos brigadai nuvykus į vietą, J. R. nurodė, kad buvo sumuštas kaimynų, kurie jį spardė į įvairias kūno vietas. J. R. nustatyti galvos, kaktos, skruosto, smakro, apatinio žandikaulio, dešinės akies, dešinio raktikaulio, nugaros, šonkaulių, blauzdų sumušimai. Sąmonės praradęs nebuvo, patyrė stresą. Nustatyta preliminari diagnozė – sumušimas (t. I, b. l. 71, 72).
Šalies argumentai
Nukentėjusysis J. R. 2022-06-28 pareiškime nurodė, kad 2022-06-27 apie 23.30 val. (duomenys neskelbtini) vesdami dviračius ėjo neblaivūs kaimynai M. T. ir V. O.. Iš jo kiemo išbėgęs šuo pradėjo ant M. T. ir V. O. loti, tačiau nešokinėjo ir nesikandžiojo. Pašaukus šunį, M. T. ir V. O. pradėjo jį keikti necenzūriniais žodžiais. Po pokalbio su jais jis norėjo eiti namo, tačiau pribėgęs V. O. spyrė jam į šoną, dėl ko jis nukrito, o pribėgus M. T., abu pradėjo jį mušti rankomis ir spardyti į įvairias kūno vietas, neleido jam atsikelti. Jam ištrūkus, ėjo paskui M. T. paklausti, kodėl buvo sumuštas, tuo metu pribėgęs V. O. sudavė jam kumščiu į kairę ausį, dėl ko jis pargriuvo ant žemės. Pribėgęs M. T. vėl pradėjo jį spardyti į galvą ir kitas kūno vietas. Tuo metu atbėgusi V. O. sugyventinė atitraukė V. O., o M. T. atsitraukė pats (t. I, b. l. 9).
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kelio atkarpos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra (t. I, b. l. 16-22).
Asmens blaivumo testu nukentėjusiajam J. R. 2022-06-28 00.42 val. nustatytas 0,00 promilės girtumas (t. I, b. l. 56).
Asmens apžiūros protokolu nustatyta, kad 2022-06-28 apžiūrėjus nukentėjusįjį J. R., po nukentėjusiojo dešine akimi matoma kraujosruva, įdrėskimas bei patinimas, prie kairės ausies matomas įdrėskimas, taip pat patinusi apatinė lūpa ir apdraskyti abu keliai (t. I, b. l. 58-63).
Specialisto išvada nustatyta, kad J. R. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, dešinės akies apatiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, kaklo dešinėje, nugaros kairėje, kairiame petyje, dešiniame žaste, dilbiuose, keliuose, kairėje blauzdoje, dalinis 1-o apatinio danties iš dešinės panirimas su kraujosruva dantenų gleivinėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės mentės srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 1-4 paras iki apžiūros, padaryti ne mažiau kaip 17 trauminių poveikių ir tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 68, 69).
Specialisto paaiškinimų protokole nurodyta, kad J. R. nustatyti kūno sužalojimai negalėjo kilti dėl vienkartinio griuvimo (t. I, b. l. 75).
Apžiūros protokolu užfiksuota vaizdo įrašų, padarytų į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų „Bodycam“ kamerų, peržiūra, kurios metu nustatyta, kad 2022-06-28 00.11 val. nukentėjusysis J. R. atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad prie jo gyvenamojo namo kilus žodiniam konfliktui dėl išbėgusių šunų, kaimynai V. O. ir M. T. jį sumušė suduodami į įvairias kūno vietas (t. I, b. l. 80).
Motyvuojamoji dalis
Akistatos metu nukentėjusysis J. R. ir kaltinamasis M. T. iš esmės patvirtino savo parodymus, duotos ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 121, 122).
Akistatos metu nukentėjusysis J. R. ir kaltinamasis V. O. iš esmės patvirtino savo parodymus, duotos ikiteisminio tyrimo metu (t. I, b. l. 151, 152).
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo.
Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamųjų M. T. ir V. O. kaltė tyčia smurtiniais aktyviais veiksmais padarius nukentėjusiajam J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą ir kartu sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką yra įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais. Kaltinamųjų M. T. ir V. O. kaltę padarius aptariamą nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo J. R. ikiteisminio tyrimo (t. I, b. l. 25,) ir teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2022-06-27 apie 23.30 val. kelyje šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), tarp nukentėjusiojo J. R. ir kaltinamųjų M. T. ir V. O. kilus žodiniam konfliktui dėl į kelią išbėgusių nukentėjusiojo šunų, nukentėjusysis J. R. abiejų kaltinamųjų buvo sumuštas - kaltinamųjų aktyviais smurtiniais veiksmais nukentėjusysis J. R. buvo pargriaustas ant žemės ir kojomis suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas. Esmines įvykio aplinkybes apie kaltinamųjų įžūlų ir smurtinį elgesį nukentėjusysis J. R. viso proceso metu dėstė iš esmės vienodai, savo parodymus apie kaltinamųjų smurtinių veiksmų seką ir padarytus sužalojimus patvirtino ir akistatų metu (t. I, b. l. 121, 122, 151, 152).
Įvertinus nukentėjusiojo parodymų visumą, darytina išvada, kad nukentėjusysis J. R. viso proceso metu buvo pakankamai nuoseklus, esminių prieštaravimų jo parodymuose tiek tarpusavyje, tiek kitų byloje surinktų įrodymų atžvilgiu nenustatyta. Nuo pat pradžių nukentėjusysis tvirtino, kad konflikto su kaltinamaisiais metu jis buvo sumuštas abiejų kaltinamųjų, pats jokių smūgių kaltinamiesiems negalėjo suduoti net ir gindamasis, nes buvo pargriautas ant žemės ir nuolat kaltinamųjų spardomas. Tokia išvada daroma įvertinus policijos pareigūno Ježy Gotovecki, iškart po įvykio atvykusio į įvykio vietą ir bendravusio su nukentėjusiuoju, parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo (t. I, b. l. 53) ir teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiojo pareiškime nurodytas aplinkybes, pranešimo registravimo duomenyse ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotas aplinkybes, taip pat 2022-10-28 kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas policijos pareigūnų, 2022-06-28 atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų užfiksuotas aplinkybes. Nukentėjusiojo pirminiai parodymai apie konflikto su kaltinamaisiais aplinkybes iš esmės neprieštarauja ir jo parodymams, kurie buvo pateikti teisiamojo posėdžio metu. Tuo pagrindu teismas nemato pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo J. R. parodymais ir laiko juos patikimais.
Nukentėjusiojo parodymus byloje papildo įrodymai, susiję su nukentėjusiajam užfiksuotais kūno sužalojimais. Aptariamu atveju nukentėjusiojo J. R. sužalojimo konflikto su kaltinamaisiais metu faktą byloje patvirtina ne tik policijos pareigūno Ježi Gotovecki parodymai ir Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuotos aplinkybės, bet ir byloje esantis nukentėjusiojo apžiūros protokolas, kuriuo nustatyta, kad nukentėjusiojo kūno apžiūros, atliktos kitą dieną po įvykio, metu nukentėjusiajam J. R. buvo nustatyti šie kūno sužalojimai: dešinės akies kraujosruva, įdrėskimas ir patinimas, kairės ausies įdrėskimas, apatinės lūpos patinimas, abiejų kelių įdrėskimai (t. I, b. l. 58-63). Nukentėjusiojo kūno apžiūros duomenis papildo byloje esanti specialisto išvada, kuria konstatuota, jog nukentėjusiajam padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, dešinės akies apatiniame voke su kraujosruva akies obuolio junginėje, kaklo dešinėje, nugaros kairėje, kairiame petyje, dešiniame žaste, dilbiuose, keliuose, kairėje blauzdoje, dalinis 1-o apatinio danties iš dešinės panirimas su kraujosruva dantenų gleivinėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu dešinės mentės srityje, poodinė kraujosruva kairiame žaste, muštinė žaizda dešinėje blauzdoje. Nustatyti sužalojimai padaryti kietu buku ar/ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), prieš 1-4 paras iki apžiūros, padaryti ne mažiau kaip 17 trauminių poveikių ir tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. I, b. l. 68, 69), ir nebūdingi vienkartinio nugriuvimo atveju (t. I, b. l. 75).
Kaltinamųjų iškeltą versiją, jog pats nukentėjusysis juos užpuolė, dėl to jie buvo priversti gintis nuo nukentėjusiojo užpuolimo veiksmų, teismas atmeta kaip byloje visiškai nepasitvirtinusią. Šiuo atveju byloje nėra duomenų, kad įvykio metu kaltinamieji būtų patyrę neigiamas pasekmes. Apie nukentėjusiojo šunų užpuolimą ir įvykusį konfliktą su nukentėjusiuoju kaltinamieji Bendrajam pagalbos centrui nepranešė, į gydymo įstaigą dėl padarytų sužalojimų nesikreipė, nors tvirtino, kad įvykio metu taip pat patyrė sužeidimų, ir jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų nukentėjusiajam nekėlė. Nors liudytoja G. J. savo parodymais patvirtino kaltinamųjų byloje keliamą versiją, jog nukentėjusysis inicijavo konfliktą ir pats užsipuolė kaltinamuosius, tačiau šios liudytojos parodymai negali būti laikomi objektyviais ir patikimais, pagrįstais kita objektyvia bylos medžiaga. G. J. yra kaltinamojo V. O. sugyventinė, todėl yra pagrindas šios liudytojos parodymus laikyti nepatikimais, juolab jos parodymai prieštarauja specialisto išvada nustatytoms aplinkybėms. Todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas liudytojos G. J. parodymais apie nukentėjusiojo ir kaltinamųjų konflikto eigą ir jo pasekmes nemato pagrindo vadovautis ir juos atmeta.
Taigi, surinkti įrodymai yra neprieštaringi, visiškai įrodo kaltinamųjų M. T. ir V. O. kaltę padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl kurių teismui neaiškumų nekyla, o būtent, kad kaltinamieji M. T. ir V. O. 2022-06-27 apie 23.30 val. kelyje šalia gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, tyčia iš chuliganiškų paskatų sumušė nukentėjusįjį J. R. pargriaudami jį ant žemės ir suduodami nukentėjusiajam ne mažiau kaip 17 kartų į įvairias kūno vietas, tokiu būdu sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir padarydami jam nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, aplinkai ir sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamųjų M. T. ir V. O. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį - viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi veikdami bendrai viešoje vietoje, tai yra visiems asmenims laisvai prieinamoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, ignoruodami elementarias visuomenėje priimtas elgesio taisykles ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, kaltinamieji M. T. ir V. O. elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius nukentėjusiojo atžvilgiu, siekė konfliktuoti bei pasinaudoję tą dingstimi, jog nukentėjusiojo šunys išbėgo į gatvę be priežiūros, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. R. suduodami jam daugybinius smūgius į įvairias kūno vietas, taip sukeldami nukentėjusiajam J. R. ne tik fizinį skausmą, bet ir nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. Dėl kaltinamųjų įžūlaus, nepagarbaus ir smurtinio elgesio nukentėjusiojo atžvilgiu buvo sutrikdyta įprastinė visuomenės rimtis. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje taip pat laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011).
Dėl bausmės.
Kaltinamųjų M. T. ir V. O. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą vieką jie padarė bendrininkų grupėje, nes kartu siekdami bendro rezultato realizavo visus nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius – atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį. Taip pat jų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jie padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas, vertinant nukentėjusiojo parodymus, neabejotinai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Nors kaltinamieji neigė apsvaigimo nuo alkoholio aplinkybę ir jų neblaivumas dėl vengimo bendrauti su policijos pareigūnais nebuvo nustatytas, tačiau šią aplinkybę byloje patvirtina tiek nukentėjusiojo, tiek ir policijos pareigūno Ježy Gotovecki parodymai.
Skiriant kaltinamiesiems bausmę, atsižvelgiama ir į tai, kad jie padarė nusikalstamą veiką, kurią įstatymas priskiria prie nesunkių tyčinių nusikaltimų, anksčiau teisti ir teistumai nėra išnykę, nedirbantys, administracine tvarka nebausti. Atsižvelgdamas į tai, teismas skiria kaltinamiesiems įstatymo sankcijoje numatytą griežtesnę laisvės apribojimo bausmę, įpareigodamas kaltinamuosius bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, sudalyvauti elgesio pataisos programoje bei neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kardomosios priemonės kaltinamiesiems ikiteisminio tyrimo metu nepaskirtos.
Dėl civilinio ieškinio.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. R. pateikė civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinio kaina - 140 Eur turtinė ir 2 500 Eur neturtinė žala (t. I, b. l. 37-40).
Ieškinyje nukentėjusysis J. R. nurodė, kad dėl kaltinamųjų M. T. ir V. O. neteisėtų veiksmų patyrė 140 Eur turtinę žalą, kurią sudaro 30 Eur kelionės pas ekspertą ir stomatologą išlaidos, 60 Eur odontologo suteiktų paslaugų išlaidos, 50 Eur vaistų įsigijimo išlaidos. Taip pat dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, nes dėl sumušimo patyrė fizinį skausmą, stresą, išgąstį, baimę, nepatogumus dėl padarytų sužalojimų, bendravimo galimybės sumažėjimą. Padarytą neturtinę žalą vertina 2 500 Eur suma.
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis J. R. prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis M. T. prašė ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. O. su ieškiniu sutiko iš dalies.
Įvertinus nukentėjusiojo J. R. pateiktus įrodymus, pagrindžiančius nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos dydį, darytina išvada, kad civilinio ieškovo J. R. reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas iš dalies – kartu su ieškiniu pateiktas 2022-09-07 pinigų priėmimo kvitas liudija, jog dėl nusikalstama veika padarytų sveikatos pakenkimų – dalinio 1-o apatinio danties panirimo nukentėjusysis turėjo 60 Eur išlaidų odontologo paslaugoms apmokėti. Akivaizdu, kad šių nuostolių nukentėjusysis nebūtų patyręs, jei nebūtų kaltinamųjų neteisėtų smurtinių veiksmų – smūgių sudavimo. Byloje nėra duomenų, jog turtinė žala nukentėjusiajam būtų atlyginta. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Kitas turėtas išlaidas patvirtinančių įrodymų nukentėjusysis nepateikė, nors pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, šiuo atveju tenka civiliniam ieškovui. Todėl ieškinys šioje dalyje tenkinamas iš dalies, iš kaltinamųjų M. T. ir V. O. civilinio ieškovo J. R. naudai priteisiama 60 Eur turtinės žalos atlyginimo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Tai reiškia, kad nusikaltimo padarymas yra pagrindas prievolei atlyginti neturtinę žalą atsirasti, nepriklausomai nuo to, kas yra nusikalstamų veiksmų objektas – asmens gyvybė, sveikata, turtas ar kitos įstatymo saugomos ir ginamos vertybės. Nustatant neturtinės žalos dydį turi būti atsižvelgta į atsiradusias pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
Aptariamoje byloje nustatyta, kad kaltinamieji M. T. ir V. O. nukentėjusiojo atžvilgiu padarė nesunkų nusikaltimą. Nusikaltimas padarytas tyčiniais aktyviais smurtiniais veiksmais – daugybiniais smūgiais, jų pasekmė – nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, teismui nėra abejonių dėl to, kad kaltinamųjų nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusysis J. R. patyrė fizinį skausmą, kūno sužeidimus, išgąstį ir baimę, jo įprastinė, kasdienė psichologinė pusiausvyra buvo sutrikdyta. Nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad dėl patirtų veido sumušimų, danties išnirimo nukentėjusiajam iki sužeidimų visiško sugijimo buvo sumažėjusi bendravimo galimybė, dėl patirtų kūno sužalojimų nukentėjusysis kasdienėje veikloje jautė ir nepatogumus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nukentėjusysis nagrinėjamoje byloje pagrįstai reikalauja iš kaltinamųjų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau įvertinus nukentėjusiojo ieškinio argumentus, teisiamajame posėdyje nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis būtų patyręs reikšmingas neturtines pasekmes. Kaip nustatyta byloje, nukentėjusiajam padaryti sveikatos sutrikdymai, tiek vertinant juos kartu, tiek ir atskirai, priskiriami prie nežymių sveikatos sutrikdymų. Duomenų apie tai, kad išgyventos emocijos sukėlė nukentėjusiajam reikšmingą liekamąjį sveikatos pakenkimą, reikšmingą kasdienės veiklos pakeitimą, nenustatyta. Duomenų apie nukentėjusiojo laikiną nedarbingumą ar darbingumo netekimą byloje nėra, nukentėjusiojo pateiktoje 2022-11-06 pilvo organų echoskopijoje ir echoskopuotojo konsultacijoje nurodytų sveikatos sutrikimų – (duomenys neskelbtini) susieti priežastiniu ryšiu su kaltinamųjų veiksmais šiuo atveju byloje duomenų nepakanka. Todėl, teismo vertinimu, nukentėjusiojo išgyventos emocijos nebuvo ypač gilios ir buvo trumpalaikės. Kitų duomenų, dėl kurių kaltinamųjų nusikalstama veika sąlygojo nukentėjusiojo fizinės ir psichinės būklės neigiamas pasekmes, nedarbingumą, nepatogumus, byloje negauta. Juolab iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuoti pirminiai nukentėjusiojo parodymai, matyti, kad jis konflikto su kaltinamaisiais nevengė, jį didino, nes įsivėlė į žodinį konfliktą su kaltinamaisiais net ir tuo atveju, kai buvo iš esmės atsakingas už naminių gyvūnų (šunų) nekontroliuojamą patekimą į gatvę, be to, pavykus ištrūkti iš kaltinamųjų smurtinių veiksmų, nukentėjusysis nesuskubo pasitraukti į saugią vietą, o paėmęs akmenį į rankas sekė paskui kaltinamuosius ir taip juos provokavo, kai gintis nuo smurtinių veiksmų jam poreikio jau nebuvo (t. I, b. l. 9, 25, 80).
Taigi, įvertinęs nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat padaryto nusikaltimo pobūdį ir pasekmes, nukentėjusiojo elgesį nusikalstamos veikos padarymo metu, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusysis turi teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą, tačiau nenustatęs reikšmingų padarinių nukentėjusiajam ir nustatęs paties nukentėjusiojo neatsargų ir rizikingą elgesį, nulėmusį žalos atsiradimą ir padidėjimą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis), priteisiamos neturtinės žalos dydį mažina iki 1 000 Eur sumos.
Dėl daiktinių įrodymų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais paliekama saugoti prie baudžiamosios bylos.
Dėl proceso išlaidų.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. R. kartu su ieškiniu pateikė prašymą priteisti iš kaltinamųjų 300 Eur proceso išlaidų. Iš pateiktų dokumentų (teisinių paslaugų teikimo sutarties, pinigų priėmimo kvito (t. I, b. l. 43, 44)) matyti, kad nukentėjusysis J. R. už ieškinio surašymą advokatui sumokėjo 300 Eur sumą.
Aptariamu atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, yra ženkliai mažesnė. Byloje nėra duomenų, kad procesas būtų užsitęsęs dėl nukentėjusiojo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Aptariamu atveju J. R. civilinis ieškinys, dėl kurio pareiškimo susidarė proceso išlaidos, patenkintas iš dalies. Atsižvelgdamas į tai, teismas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą mažina iki 200 Eur sumos ir šias išlaidas priteisia iš kaltinamųjų lygiomis dalimis.
Kaltinamųjų gynėjų dalyvavimas byloje buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamųjų valios, siekiant tinkamai įgyvendinti kaltinamųjų teisę į gynybą, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš jų nepriteisiamos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis BPK 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-308 straipsniais,
Nusprendžia:
Pripažinti M. T. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant M. T. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Taikant BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalis, paskirtą bausmę subendrinti su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nuosprendžiu nustatyta galutine 10 MGL (376,60 Eur) bauda, visiškai jas sudedant, ir nustatyti M. T. galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant M. T. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje, ir 10 MGL (376,60 Eur) baudą.
Taikant BK 65 straipsnio 2 dalį, Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nuosprendžiu paskirtą 10 MGL (376,60 Eur) baudą vykdyti atskirai.
Pripažinti V. O. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant V. O. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neįgyti, neturėti ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir per 6 (šešis) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios sudalyvauti elgesio pataisos programoje.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš kaltinamųjų M. T. ir V. O. nukentėjusiojo J. R. naudai 60 (šešiasdešimt) Eur turtinės ir 1 000 (vienas tūkstantis) Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Priteisti iš kaltinamojo M. T. nukentėjusiojo J. R. naudai 100 (vienas šimtas) Eur atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš kaltinamojo V. O. nukentėjusiojo J. R. naudai 100 (vienas šimtas) Eur atstovavimo išlaidų.
Skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.