Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. K., gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuva, asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir 235 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji V. K. mušdama ir kitaip smurtaudama nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

ji, 2019 m. liepos 26 d. apie 13.00 val. bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (kai nustatytas 0,67 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, susistumdžius, tyčia, vieną kartą rankomis griebė nukentėjusiajai J. V. už veido ir rankų pirštų nagais jį apdraskė, po ko ji nemažiau kaip keturis kartus ranka ir langų valikliu sudavė J. V. į veidą ir petį, t. y. tokiu būdu mušdama ir kitaip smurtaudama nukentėjusiajai J. V. padarė įstrižinių juostų pavidalo paviršines drėkstas žaizdas po 7, 8, 5, 3, 3 cm ilgio - nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais savo veiksmais V. K. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

2020 m. liepos 9 d. akistatos protokole nurodoma, kad akistatos metu nukentėjusioji V. K. parodė, kad tarp jos ir A. K. konfliktas vyko 2020 m. birželio 26 d. apie 16.00 val., kurio metu A. K. jai įspyrė į pilvą. Taip pat A. K. jai grasino, o būtent: 2020 m. birželio 27 d. apie 1.00 val. ji su savo sūnumi N. buvo namuose. Į namus grįžo girtas jos vyras A. K., kuris nuėjo gulti. Po kurio laiko sūnus paprašė pašildyti jam maisto. Jai būnant virtuvėje, atėjo A. K. ir jie tarpusavyje susibarė. Šio konflikto metu A. K. paėmė peilį ir jį pridėjo jai prie kaklo bei pagrasino ją padurti (I tomas, b. l. 184-185).

Nukentėjusiojo, liudytojo priesaikos ir įspėjimo dėl atsakomybės matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmuose nukentėjusioji V. K. prisiekė sakyti tiesą ir nieko nenutylėti, taip pat buvo įspėta apie atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. už melagingų parodymų davimą. (I tomas, b. l. 189).

2020 m. rugsėjo 17 d. baudžiamosios bylos Nr. 1-1240-517/2020 teismo posėdžio protokole nurodoma, kad nukentėjusioji V. K. į užduotus teisėjo klausimus atsakė, kad ji neišsigalvojo aplinkybių, kurias nurodė policijai. Taip pat nurodė, kad dėl peilio nori dovanoti sutuoktiniui A. K.. A. K. prie kaklo peilio pridėjęs nebuvo, tik rankoje laikė. Neatsimena, ar sakė kokius grasinančius žodžius. Taip pat nurodė, kad peilio A. K. jai nedėjo, nes ji policijai taip nepasakojo. Ji įvykio metu buvo išsigandusi, bet peilio jai nedėjo. Taip policija užrašė. Ji buvo išsigandusi, nes vyras rankoje laikė peilį. Kai skambino policijai jai buvo epilepsijos priepuolis. Ką surašė policija, jai nedavė pasiskaityti. Policijai sakė, kad nieko nebuvo. Policija užrašė. Peilio prie kaklo jai nepridėjo. Tokio dalyko jai nebuvo. Buvo taip, kaip sako A. K., ji nemeluoja (I tomas, b. l. 170-176).

2020 m. spalio 16 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamosios bylos Nr. 1-1240-517/2020 nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis 2020 m. birželio 27 d., tarpe 00.30-00.42 val., po vidurnakčio, kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto su sutuoktine V. K. metu, laikydamas rankoje peilį, tyčia peilį pridėjo nukentėjusiajai V. K. prie kaklo, grasindamas pastarąją nužudyti, sakydamas žodžius: „nori aš tave padursiu“, po ko nukentėjusioji V. K., išsigandusi tokio agresyvaus savo sutuoktinio elgesio, išbėgo į kitą kambarį, kad telefonu išsikviesti policiją, nes jis (kaltinamasis A. K.) tokiais savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (I tomas, b. l. 164-165).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai ji pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Šiame straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla, kai dėl pavartoto smurto nukentėjusiajam atsiranda straipsnio dispozicijoje nurodytos pasekmės.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad V. K. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, būdama apsvaigusi nuo alkoholio (kai nustatytas 0,67 promilių girtumas), žodinio konflikto metu, susistumdžius, tyčia, vieną kartą rankomis griebė nukentėjusiajai J. V. už veido ir rankų pirštų nagais jį apdraskė, po ko ji nemažiau kaip keturis kartus ranka ir langų valikliu sudavė J. V. į veidą ir petį, t. y. tokiu būdu mušdama ir kitaip smurtaudama nukentėjusiajai J. V. padarė įstrižinių juostų pavidalo paviršines drėkstas žaizdas po 7, 8, 5, 3, 3 cm ilgio - nežymų sveikatos sutrikdymą.

Ne mažiau svarbu ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytos įvykio aplinkybės atitinka specialisto išvadoje nurodytus objektyvius duomenis apie nukentėjusiosios sužalojimų lokalizaciją ir jų mechanizmą. Specialistas R. L. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikęs dokumentų tyrimą, pateikė išvadą, kad J. V. padarytos įstrižinės juostų pavidalo paviršinės drėkstos žaizdos po 7, 8, 5, 3, 3 cm ilgio, žaizdos padarytos kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti rankų pirštų nagai, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamos nežymiu sveikatos sutrikdymu (I tomas, b. l. 78 – 80, 81). Medicininių dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuota specialisto išvada yra išsami ir teismui jokių abejonių nekelia. Duomenų, kad nukentėjusioji būtų patyrusi sužalojimus, nurodytus specialisto išvadoje, prieš aptariamą įvykį ar po jo, nėra. Kaltinamoji teismo posėdžio metu patvirtino, kad atvykus pas liudytoją V. K. į butą, ant nukentėjusiosios veido jokių sužalojimų nepastebėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios patirto fizinio smurto žymės ant jos kūno buvo užfiksuotos specialisto išvadoje, pastebimos kurį laiką po įvykusio konflikto, o tai suponuoja išvadą, kad fizinis poveikis į nukentėjusiosios kūną buvo pakankamai intensyvus. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios vartotas fizinis smurtas buvo pakankamai stiprus, kad sukeltų nukentėjusiajai fizinį skausmą ir būtų padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į byloje esančių ir anksčiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, jog nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra būtent kaltinamosios V. K. neteisėtos veikos pasekmė.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju įrodymų visuma yra pakankama V. K. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei dėl nukentėjusiajai J. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo įrodyti. Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė jų padarinius, t. y. smurtaudama prieš nukentėjusiąją, t.y. vieną kartą rankomis sugriebusi nukentėjusiajai J. V. už veido ir rankų pirštų nagais jį apdraskiusi, po ko nemažiau kaip keturis kartus ranka ir langų valikliu sudavusi J. V. į veidą ir petį, suprato, kad tokiais savo veiksmais ją žaloja ir norėjo taip elgtis. Taigi, aptariamą nusikalstamą veiką V. K. padarė tiesiogine tyčia, t. y. smurtaudama prieš nukentėjusiąją, kaltinamoji suvokė, kad tokiais veiksmais ją žaloja ir šių pasekmių siekė.

Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama V. K. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas V. K. veiksmus nukentėjusios J. V. atžvilgiu kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje, t. y. atsakomybei kilti pakanka bet kurio alternatyvaus veiksmo nustatymo. Šiuo atveju kaltinamajai V. K. yra inkriminuotas melagingų parodymų davimas, ją apklausiant kaip nukentėjusiąją.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad melagingi parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, paprastai trukdo atlikti ikiteisminį tyrimą ir nustatyti tiesą baudžiamojoje byloje. Jie gali pakreipti tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą neteisinga kryptimi ir būti viena esminių prielaidų priimti nepagrįstą ir neteisėtą nuosprendį ar kitą baigiamąjį teismo sprendimą. Tokiais kaltininko veiksmais sutrikdoma normali ikiteisminio tyrimo institucijos veikla ir iš esmės teismo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335-895/2015, 2K-566-895/2015). BK 235 straipsnio prasme melagingais laikomi parodymai, kai jie visiškai ar iš dalies neatitinka tikrovės, ji iškraipoma arba neigiami realūs egzistuojantys faktai ir nurodomi išgalvoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-586/2013). Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, svarbus pats melagingų parodymų davimo faktas, o ne tai, kokią įtaką tie melagingi parodymai padarė ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo procesinio sprendimo turiniui. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra formali. Šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo melagingų parodymų davimo momento, nepriklausomai nuo to, ar tai sukėlė kokius nors padarinius. BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – melagingų parodymų davimas – yra padaroma tiesiogine tyčia. Darydamas šį nusikaltimą, kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius parodymus. Tai, kad kaltininkas suvokia pareigą duoti teisingus parodymus ir žino apie atsakomybę už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo metu jis patvirtina savo parašu liudytojo apklausos protokole. Šiuo atveju kaltininko tiesioginė tyčia pasireiškia ir tuo, kad jis suvokia, jog duoda tikrovės neatitinkančius parodymus, supranta tai ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305-788/2015). Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nekyla, jei liudytojas ar nukentėjusysis objektyviosios tikrovės neatitinkančius parodymus duoda dėl to, kad pamiršo įvykio aplinkybes, neteisingai jas suprato ir dėl to klydo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2020 m. spalio 16 d. nuosprendžiu (I tomas, b. l. 150-160) A. K. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Priimant minėtą nuosprendį buvo detaliai ištirti visi surinkti įrodymai. Teismo galutiniu procesiniu sprendimu buvo konstatuota, kad jis 2020 m. birželio 27 d., tarpe 00.30-00.42 val., po vidurnakčio, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, šeimos bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvėje kilusio konflikto su sutuoktine V. K. metu, laikydamas rankoje peilį, tyčia peilį pridėjo nukentėjusiajai V. K. prie kaklo, grasindamas pastarąją nužudyti, sakydamas žodžius: „nori aš tave padursiu“, po ko nukentėjusioji V. K., išsigandusi tokio agresyvaus savo sutuoktinio elgesio, išbėgo į kitą kambarį, kad telefonu išsikviesti policiją, nes jis (kaltinamasis A. K.) tokiais savo smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai V. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (I tomas, b. l. 164-165).

Šioje baudžiamojoje byloje vertinami tik kaltinamosios V. K. duoti parodymai, atsižvelgiant į teismo nustatytas aplinkybes baudžiamojoje byloje Nr. 1-1240-517/2020.

Dėl 2020 m. birželio 27 d. įvykio kaltinamoji V. K. buvo apklausta du kartus, t. y. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme. Pažymėtina tai, jog pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 183 ir 185 straipsnius kaip liudytojas ir kaip nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas asmuo prieš pirmąją apklausą turi būti įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą ir dėl to turi pasirašyti protokole. Pagal BPK 277 ir 283 straipsnius prieš duodami parodymus teisiamojo posėdžio metu liudytojas ir nukentėjusysis duoda priesaiką ir taipogi yra įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį. Baudžiamojo proceso dėl 2020 m. birželio 27 d. įvykio visų aukščiau minėtų BPK straipsnių reikalavimų buvo laikytasi, kadangi tiek ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b. l. 177-182, 184-185), tiek teisiamojo posėdžio metu (I tomas, b. l. 189) kaltinamoji buvo pasirašytinai įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, be to, teisme ji davė priesaiką sakyti tik tiesą ir nieko nenutylėti. Darytina išvada, kad kaltinamajai V. K. pareiga duoti teisingus parodymus buvo paaiškinta net du kartus. Todėl laikytina, kad kaltinamoji suprato savo pareigą teisme duoti teisingus parodymus.

2020 m. rugsėjo 17 d. baudžiamosios bylos Nr. 1-1240-517/2020 teismo posėdžio protokole nurodoma, kad nukentėjusioji V. K. į užduotus teisėjo klausimus atsakė, kad ji neišsigalvojo aplinkybių, kurias nurodė policijai. Taip pat nurodė, kad dėl peilio nori dovanoti sutuoktiniui A. K.. A. K. prie kaklo peilio pridėjęs nebuvo, tik rankoje laikė. Neatsimena, ar sakė kokius grasinančius žodžius. Taip pat nurodė, kad peilio A. K. jai nedėjo, nes ji policijai taip nepasakojo. Ji įvykio metu buvo išsigandusi, bet peilio jai nedėjo. Taip policija užrašė. Ji buvo išsigandusi, nes vyras rankoje laikė peilį. Kai skambino policijai jai buvo epilepsijos priepuolis. Ką surašė policija, jai nedavė pasiskaityti. Policijai sakė, kad nieko nebuvo. Policija užrašė. Peilio prie kaklo jai nepridėjo. Tokio dalyko jai nebuvo. Buvo taip, kaip sako A. K., ji nemeluoja (I tomas, b. l. 170-176). Šioje byloje teismo posėdžio metu kaltinamoji teigė nemelavusi 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio metu, kad A. K. nebuvo jai pridėjęs peilio prie kaklo, tačiau atsakydama į teisėjos klausimą, kaltinamoji parodė, kad A. K. visgi buvo pridėjęs jai peilį prie kaklo. Per buvusį teismo posėdį melavo, nes jos to prašė A. K., siekiant suklaidinti teismą. Kaltinamosios parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme iš esmės buvo skirtingi, t. y. ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji teigė, jog A. K. grasindamas peilį jai prie kaklo buvo pridėjęs, kai vėliau pakeitė parodymus 2020 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje tvirtindama, kad A. K. nebuvo jai pridėjęs peilio prie kaklo. Šiuo atveju teismas, išnagrinėjęs šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad kaltinamoji V. K. davė melagingus parodymus teisme.

Faktas, jog A. K. virtuvėje kilusio konflikto su sutuoktine V. K. metu, laikydamas rankoje peilį, tyčia peilį pridėjo nukentėjusiajai V. K. prie kaklo, grasindamas pastarąją nužudyti, yra patvirtintas įsiteisėjusiu procesiniu teismo sprendimu ir dėl šio fakto jokių abejonių nekyla. Iš baudžiamojoje byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo kopijos matyti, kad V. K. teisiamajame posėdyje dalyvavo kaip nukentėjusioji, jai buvo išaiškinta, kad ji bus apklausiama atitinkamai kaip nukentėjusioji, jai taip pat buvo išaiškinta atsakomybė už melagingų parodymų davimą. Kaltinamoji įspėjimą ir priesaiką sakyti tik tiesą pasirašė (I tomas, b. l. 189). Ko pasekoje kaltinamoji V. K., suvokusi pareigos esmę, pareigos nevykdė, davė žinomai melagingus, neatitinkančius tikrovės parodymus.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų, esančių adresu: Ukmergė, Vytauto g. 109, teismo posėdyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1240-517/2020, apklausiama kaip nukentėjusioji, būdama pasirašytinai įspėta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus teigdama, kad kaltinamasis A. K. jai prie kaklo peilio nebuvo pridėjęs bei policijai sakė, kad nieko nebuvo, ir kuriuos teismas 2020 m. spalio 16 d. nuosprendyje pripažino kaip siekiu suklaidinti teismą ir duoti naudingus parodymus savo sutuoktinio A. K. naudai, kad šis išvengtų baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas V. K. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 235 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

BK 41 straipsnis numato bausmę ir jos paskirtį, t.y. bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamosios padaryti nusikaltimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 235 straipsnio 1 dalį yra priskiriami prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė tyčia (BK 15 straipsnis).

Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pripažintina tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių pagal BK 235 straipsnio 1 dalį nenustatyta. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. K. nėra teista (II tomas, b. l. 37-39), penkių metų laikotarpyje du kartus bausta administracine tvarka, paskutinį kartą 2019 m. rugsėjo 30 d. pagal ANK 367 straipsnio 1 dalį, turi galiojančių administracinių nuobaudų (II tomas, b. l. 42-43), nėra įrašyta į psichiatro ar nepriklausomybių ligų įskaitą, šiuo metu nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (II tomas, b. l. 40, 41). Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką teismas pažymi, kad kaltinamoji atsiprašė ir susitaikė su nukentėjusiąja. Nukentėjusioji pretenzijų kaltinamajai neturi, civilinio ieškinio nereiškė. Kaltinamoji atlygino teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusios gydymo.

Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į V. K. padarytų nusikalstamų veikų stadiją, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kad ji padarė du tyčinius, baigtus, nesunkius nusikaltimus. Byloje lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu nustatė vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nusikaltimo, numatyto BK 235 straipsnio 1 dalyje, atžvilgiu atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai, įskaitant ir galimybę ateityje daryti nusikalstamas veikas, bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijose už padarytas veikas numatytas bausmes – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. K. skirtina 4 (mėnesių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Kaltinamajai, paskyrus laisvės apribojimo bausmę, skirtinos pareigos bausmės paskirčiai užtikrinti, paskiriant šiuos įpareigojimus: 1) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant ne mažiau po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; ir uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, V. K. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimas, paskiriant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant ne mažiau po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras teismo posėdžio metu prašė skirti kaltinamajai V. K. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje, byloje nėra duomenų apie jos turtinę padėtį, tikslų išlaikytinių skaičių, anksčiau nebuvo teista, padarė du nesunkius nusikaltimus, o už šių nusikaltimų padarymą paskirta laisvės apribojimo bausmė su teismo nustatytais įpareigojimais, teismo vertinimu, yra pakankama BK 41 straipsnio 2 dalies numatytai bausmės paskirčiai įgyvendinti. Tuo pačiu pažymėtina, kad pripažinus V. K. kalta padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, pastaroji sulauks visų iš tokio procesinio sprendimo kilsiančių pasekmių (teistumo ir pan.), todėl įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą skyrimas šiuo atveju nebūtų efektyvus ir niekaip neprisidėtų prie bausmės tikslų pasiekimo.

Kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (II tomas, b. l. 32-34).

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį 33,56 Eur turtinei žalai dėl nukentėjusios J. V. gydymo atlyginti (I tomas, b. l. 96-97, 98, 99, 100-101). Kaltinamoji V. K. turtinę žalą civiliniam ieškovui atlygino (II tomas, b. l. 51). Vadovaujantis BPK 115 straipsniu, civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 33,56 Eur žalos priteisimo atmestinas, kadangi nusikalstama veika padaryta žala atlyginta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi

nusprendė:

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu nustatyti šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant ne mažiau po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

V. K. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jai 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo metu nustatyti šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant ne mažiau po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes iš dalies sudėjus, V. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės apribojimą, paskiriant šiuos įpareigojimus ir draudimus: 1) neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų, dirbant ne mažiau po 10 valandų per mėnesį, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; 3) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas, alkoholį.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.